2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

jau tik buitinė magija

Tuoj bus ilgi vakarai.
Tikrai žinau, kad negreit įjungs šildymą (o kas dar gali rūpėti intelektualumu nešvytinčiams jaunuoliams?)
Pūslikę tenka prisipilti kartais jau ir dabar.
Tenka pripažinti, kad pradėjus skaityti knygą, jokiu būdu negaliu atsigulti arba įsitaisyti kaip nors kitaip patogiai, nes kaip mat užmiegu.
O tai irgi nešvyti potencija.

Žemaičiai išties yra kažkokie kitokie.
Voblintojai.

graži vizija

- Norėčiau būti rašytoja.
- Mhm...
- Tikrai!
- Ir kieno gi?
- Sms rašytoja.
- Oo...

Kas man tas išsigimęs nykštys, jeigu jau turiu vieną Iškrypusį Pirštelį.

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

kodėl jos rankos tokios užkočiotos?

Viską susumavus
šią vasarą iškasiau mamytės žaliu kibiruku keturiolika tonų grūdų.

Pagarba darbo liaudžiai!

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

durų rankenos

Kiekvieną rudenį apima ilgesys,
kai kas dešimt minučių virš galvos praskrenda gervių būriai,
gelsta liepų lapai,
dieną pievos apsiblausia balta šviesa,
o geriant arbatėlę verandoje jauti, kad vis dar šilta, bet jau kažkas nebe taip.

Rasa susipakavo knygas, rūbus, spalvotus dekučius. Viską susikrovė ir.
Išvažiavo.
Atėjus į kambarį nemaloniai trakštelėjo pilve- nieko nėra, tuščia tuščia, tik smilkalų kvapas likęs, primenantis, kad čia kažkada smagiai gyventa.

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

triukšmas

Skalbiu seniai nenešiotus rūbus ir lankstau krepšiukan,
plaukai sukasi su manimi, kai sakau:
ką?
arba:
ko?

Filmas apie kraujo vėžį ir jo gydymą degtine,
knyga apie Raganiukę, kuri gyveno seniai seniai,
daina apie keliones nuo sofos.

Pažadai keičiami į padažus.

Pasirodo, kad dėl šv.Antano palaikų kilo didesnis vajus nei dėl paties Jėzulio.


tame yra truputis nerimo

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

kuo neapkaltinsi manęs, tai žinomybe

2009 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

William S. Burroughs

Vakar važiuojant iš Kauno mačiau
vidury miškų per kelią einantį gal dviejų savaičių pilkšvą kačiuką.
Prie to niekada negali priprasti.

Nuogas kąsnis.

nauji žodžiai

Išsitraukiau daiktus iš 13-14tų metų
ir negalėjau liautis šypsotis.
Laiškai, atvirukai, brošiūrėlės, o ant jų kreivi komentarėliai.
Dienoraščiai.
Piešiniai.
Visa mena, jog gyvenimas tik gerėja.

"Įjunk šviesą2" spalvotesnis už "Įjunk šviesą1".
Tai reiškia, kad džiaugiuosi už savo krašto vaikus.

2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

no expression

"Donnie Darko"- filmas apie Kosminį Triušį.
Sentimentai ankstyvajai paauglystei,
aplodismentai mano bene mėgstamiausiam aktoriui- Jake Gyllenhall ("Kuprotas kalnas").
O čia filmo pabaigoje skambanti daina.

2009 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

perspektyvos

Moteriški kiaušai kišami į liemenėles, kurios plaukiojant baseine prisigeria vandens ir visai tikėtina, kad taip galima nuskęsti kaip statistinei 33 metų roko žvaigždei.

Kai mamytė parsinešė auginti tris stručius, aš jau tada kietai suspaudus lūpas rymojau patvorį.
(Tie mažučiai metų laiko vienu spyriu gali užmušti žmogų, o akių iškapojimas- kasdienybės nemalonumai).
Bet štai dabar pasirodo, kad šiltnamių glūdumoje mes dar auginame egzotiškuosius vaisius kivanus. Pusės kilo, įvairių žalių atspalvių, spygliuotas vaisius, kuris gali laikytis iki pavasario. Skamba gerai.
- Tik, Akvile, neik tu prie jų lapijos.
- Kodėl? (taip gražiai žydi džiunglės)
- Pirmo laipsnio odos nudegimas prisilietus.
- Oo...

Vieną dieną grįžus namolio aš mirsiu netikėta mirtim (gal nuo prūde esančių krokodilų, gal nuo meškutės hug, gal nuo pamatų kasimo)
ir Linutė galės parašyti sensancingą straipsnį, kaip nusibaigė režisierius.

2009 m. rugpjūčio 18 d., antradienis

vėl kelnerio paslaugos


Vakare nugirdai žiogus,
kad grotų girti vestuvių muzikantai tau švaistant laiką
pjaustant imbierą
burokėlius
paprikas
baklažanus
kapojant česnakus
salierus
trupinant garstyčių sėklas
tarp pirštų.

Eini vidurnaktį į daržą ir ieškai pagal beveik šunišką uoslę
mėtų ar kažko nesmirdančio kita trašleva
sau į arbatą.
Kiši rankas ne į prieskonius, o į dilgėles ir verkšlendamas laižaisi
tinstančias žaizdeles,
gailiesi, jog nesi raganius, driadė, vampyras, skeletonas, druidas ar kitas iš diablo veikėjas, kuriam dilgėlės išvis ne problema.
Gailiesi, kad tavo skonio aštrumas užsibaigia ties "skanu", "neskanu" arba "rūgštu",
klausa neatskiria verkiančio vaiko nuo kniaukiančios katės,
akis nustato atstumą tarp galvos ir kabančio televizoriaus pakankamai tiksliai, jog porai sekundžių išsijungtum,
o į klausimą, ar čia kažkas svyla, atsako "ne, tiesiog įdėjau kalendros".
Vienintelis veikiantis šeštasis pojūtis prikelia naktį pamyžti, nes būtent taip ir sapnavai.

Nepaisant visko džiaugiesi, nes jau formuojasi Paukščių Takas.
Ta proga įsijungi Saybia ir sukiesi
vietoje ant žolės, kol kroksai girgžda ir smegenys prilimpa galugerklėje.

2009 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis

paskaičiavus

Šiandien Gabrielės, mano sesės, gimtadienis.

Šiandien pučia šaltas vėjas ir
užgraužta skaičiaus, lyg ir bylojančio paauglystę, 13, prisimenu, kaip būdama šešerių be proto laukiau šeimos papildymo.
Užčiaupdavau verkinčią su medaus soskėmis burnon, virinau ramunėles, kai jai raižydavo pilvuką, o kai pradėdavo triesti truputį gelsviau, girdydavau kiečių arbatėlimis.
Prisimenu, kaip reikėdavo ją apgaudinėti, kad pajėgtum numaudyti ir kaip ji klykdavo, jei paliesdavai muilu.
Atrūginėdavo apvirškintą pieną ant kelių arba nugaros.
Pirmoji išdrožta vaikštynė, stalčių vertimas lauk, servizų daužymas, vogravimas naktimis besikalant dantims, užkardos į virtuvę, kablių kabliukai, kai pats pradėdavai verkti negalėdamas nueiti ten, kur nori.
Kelionės pas draugus su trijų metų bambliu, kuris tiesiog traukia nelaimes: eina prie karšto vandens, geria tepalus ir langų valiklius, kariasi ant sėjalkos, prisivalgo tablečių, čiulpia šunų-veršių nosis, eina į prūdą.
Prisimenu, kai Gabrielę pririšdavau virvute ir vedžiojausi prie savęs(pastarasis dalykas kėlė siaubą visiems kaimynams). Bet tu tik nusisuk...
Rengiant į lauką išvis užvirdavo kova ir mane prakaitas išmušdavo: kol įmauni vieną kreivą ir riebią kojikę į klešnę, jau kita būna ištraukta, o maži pirštukai iki pamėlimo įsivėlę į tavo plaukus ir akyse ryžtas VISKĄ- VISKĄ NURAUSIU!!!
O kur dar kandžiojimasis...
Bet užvis geriausia būdavo, kai jau nusilpusią nuo didelių dienos darbų, priglausdavau mažytę Gabrielės galvytę prie krūtinės ir kažkas didelis ir šiltas išsipūsdavo viduje.
Skaitydavau pasakas, kurdavau istorijas, mokindavau mano manymu itin naudingų dalykų (kaip padaryti putojantį gėrimuką, kaip sutaisyti mirtinus nuodus žiogams, kaip persodinti patinkančią žolę iš pievos į slėptuvę), kirpdavau plaukus ir piešdavau muškietininkų ūsus(už tai gaudavau pati velnių), parnešdavau grįždama iš mokyklos Sangoko gumos, mokiau skaityti...

Po velnių, užsiauginau sau ištikimiausią draugą visam gyvenimui.

2009 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

pergalvojus

Liūdna, bet žmogaus noras turėti įspūdingą savo gyvenimo istoriją
verčia pasakoti apie tariamą šizofreniją, išbujojusią, be abejo tik menininkui būdingą, depresiją ir kitas dvasines ligas,
apie paaitrintas naktinių sapnų ir ne pirmo šviežumo meiles,
autoritetingų žmonių pasisakymus apie paties personą.
Dalykus, kurie patikina, jog kauniesi su kažkokiais malūnais. Sako, kad kauniesi ne veltui. Ir šiaip...jaustis nelaimingu turi išskirtines teises.

Liūdna, bet tai būdinga 99/100 žmonių.

2009 m. rugpjūčio 9 d., sekmadienis

gamta

Šuo nepaisydamas jokių etiketo taisyklių
pasikasė dviejų pėdų gylio duobę po saulėgrąžomis
ir mano mamai labai liūdna, nes kasdien nuvirsta dar vienas dviejų metrų augalas.

Tikriausiai galvojate, kad būtų paprasčiausia išvaryti šunį,
taip, ir būtumėt, tikriausiai visai teisūs, jei nežinotumėt, kad ten yra Rudis.
Šuo- antžmogis.

Ir taip jau gaunasi, kad lengviau iškelti pačias saulėgrąžas nei besivėsinantį šunį.

2009 m. rugpjūčio 8 d., šeštadienis

tarp kitko

Vakar ir užvakar buvo pilnatis,
bet nemiegojau tik užvakar, todėl kalbėsiu būtent apie tą naktį.
Taigi, begulėdama ir bekrutindama kojų pirštus po rusiška vatine kaldra,
pradėjau kurti galvoje Valgiaraštį.
Patiekalus, kurie atitiktų praktiškai nesuderinamus kriterijus:
-pigu
-sveika
-skanu
-daug
-greitai padaroma

į skaitmeninius raštus įtraukiau apie 20 punktų,
tada truputį nusilpau nuo galvojimo
ir gėdingai užmigau,
bet prabudus vėl ryžtingai ėmiausi numeracijos.
Teko darbo imtis iš pradžių, nes nuslabus, sapnavau, kad medžioju vorus Uždraustoje Giroje ir troškinu garuose "tik paragaukit! visai kaip moliūgų košė, tik maistingiau!".

Auštant, savo nuostabai, supratau, kad iš bado nemirsiu
ir įsiklausius tylaus brolio knarkimo galutinai nurimau.

Praktinė magija

iki dvyliktos nakties raškau vyšnių kauliukus į juodą kibirą
it ragana
ir šypsaus begalvodama apie šunvyšnių užpilus
mano rankovės paraitotos, veide žiba akys,
riešais bėga japonų kine naudojamas kraujas,
mua gha ha!

O juk negali kiekvieną kartą ko nors paprašytas paklausti, "kodėl aš?".

2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis

vandenai

Gyvulį gyvulį,
a pažįsti savo draugus?

A pažįsti tuos, kurie miega ant žemės ir po blausiu dangum pasakoja, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę.
A pažįsti tuos balsus, kurie tau skambina vakare ir sako keistus dalykus?
A pažįsti besimušančių bobų?
Pažįsti, pažysti.
o tada i jau pražysti

Jonelis neįstojo į režisūrą
(man turėtų būti gaila?)

2009 m. rugpjūčio 3 d., pirmadienis

skovorada

Kartais be galo pasiilgstu vakarų, kai būdavau Šakiuose viena
balkone
su arbata,
pigiomis, spalvotomis salotomis,
storais megztiniais(nes manęs net Šėtono liepsnos nesušildys),
su muzika, kuri "susiklausydavo" it karšta bulvė su sviestu ir druska,
su miglotom ateities vizijomis,
su žydrom naktinėm kelnėm.

O pasirodo, kad šneku per miegus.
Ir pakankamai aiškiai, jog tektų ryte rausti.

2009 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienis

patikrinti jeigu

Jeigu tu esi boba, geri kavą ir klausaisi Reginos Spektor,
žinok, kad ką tik atkrito vienas vyras iš tavojo lauko.

Jeigu esi nepatenkintas savo pilvo padėtimi stovint, gulint, o ypač sėdint,
žinok, kad toliau bus tik blogiau.

Jeigu galvoji, kad aplink yra vien durniai,
tikriausiai esi visai teisus paranojikas.

Jeigu nešiojiesi tašėje spalvotus akmenukus vietoj grynųjų
ir dalini juos vaikams,
dar negali vadinti pažengusiuoju budizman.

Jeigu tau sako, kad laikas eiti į pirtį,
niekada nebūk tikras, jog jau išties laikas.

2009 m. rugpjūčio 1 d., šeštadienis

Kaip Akvilė Latvijos Nidą ėmė

Pirmą dieną gėdiniesi "baltų maudymukų" šmėžuojančių net labai toli bangose,
o jau antrą...verti gėdintis kitus.
Žydras dangus,
Janis, Henrieta, plūdurai, latviškas mentalitetas,
praktiškai išjungtas telefonas,
Bitė su šviesiausiais pasaulyje juokais,
cukinijos pomidorų padaže(pusryčiams, pietums ir vakarienei)
aplink pianistų klanas,
baltas smėlis, laimės akmenukai ir trokštamiausieji žydri stikliukai,
liuteronų kapinės, kuriose sutikčiau gulėti ir aš,
plaukai su maurais ir kilkėm,
dieninis troškulys, pereinantis į matines vizijas po saule,
mintis, kad esi jaunas
ir šiuo metu tau niekur nereikia eiti.
Pokalbiai iki išnaktų, sapnai apie donorystes ir narkotikus.

ei, Joneli, išsiskyrimo skausmų beliko tik mėnuo!