2009 m. spalio 31 d., šeštadienis

tai ir yra tai

Nuostabus svytejimas
girdisi jau uz krautuves kampo.
Muzika iseda i pirstus, iseda i plaucius ir kiekvienas ikvepimas-iskvepimas turi ritma.
Burnoje jauciu spalva: ochra zliaugia gomuriu, bet praradus lygsvara persivercia pasteliniu zydru rutuliu ir nusirita liezuvio galiuko link. Lengvai ir saldziai.
Juokiuos.
Taip kaip mane moko per paskaitas. Ir galejimas maistauti, tiksliau, turejimas pries ka maistauti, yra didziausia dovana.
Tada jautiesi jaunas ir grynas Pankas.

Kartais atsibundu nakti didziuleje savo lovoje ir iskeliu i ora nuoga ranka.
Uzsimerkus glostau oda pries plaukelius, siurpas eina iki stuburo, uzsimerkiu ir nieko nebelaukiu.

Sviesa. Muzika. Spalva. Ir laiko tiek, kiek tik tu noresi.

konservatoriski ruknos

Siandien supratau, kas ta Naujoji Vaiku Karta.
Nei viena is triju mano mergu nesupranta Veliniu ar tuo labiau Visu Sventu.
"Kada svesim helovyna?"
Namai ispuosti moliugais, a la voratinkliais(siulais), kazkokiais zombiais ir siaip monstrais.
Pasislepusios po rasomuoju stalu lakuoja juodai nagus, siuvasi numireliu rubus, bando susikonstruoti karsta.
ir tu tik pabandyk paaiskinti, kad Helovynas lietuviams visiskai nepritinkanti svente.

Kodel, Akvile?
Ka zinau, po teisybei.

2009 m. spalio 30 d., penktadienis

drugeliai ant siulu

Jeigu visi pasaulio zmones butu apygirciai ir dainuotu Iggy Pop'o- I'm passenger, jaustusi daug geriau.
Kasdien.

Gloria- sloves gele,
mano meile. Lauke dziustantys skalbiniai.
Durininkai pamete raktus, nesinervino.
Pasitiese pledelius ant laiptu ir surenge piknika.
Kasdien.

Man patinka grazus zmones.

Rest my chemistry

Po menesio laiko, grizau namo, be lietuvisku raidziu,
uztat su kruva skalbiniu.

Vienas vaikis man vis kartodavo "gyvenimas idomiai deliojas".
Lauki ir dairaisi.
O dairytis dar yra i ka.

2009 m. spalio 19 d., pirmadienis

Folkas

"kas nevalgo, mielas vaiki, tam ir duonos duot nereikia"-
patobulinta po šiandienos pietų taisyklė

2009 m. spalio 18 d., sekmadienis

Peter Bjorn And John

Pasiskolini pinigų, nes sėdi gilioje finansų duobėje,
o beeinant pro turgelį viską praleidi perkant laukinių čiobrelių krūmelį.
(žydi! žydi! žydi!)
Repeticijos penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Nėra šventų dalykų.
Nebent grupės rūkymas buvusiame kalėjime, kankinimų kameroje, o dabar mūsų auditorijoje.
Pasirodymui Simonas? Audrius? netgi išdrįso išsikrapštyti žmogaus kaukolę iš kažkokios ertmės.
Keturios valandos skraidant Olandu žydra suknele, plėšiančia šansonetes kurva iš Monmartro, surakintu kaklu nelaimingu vaiku,
keturios valandos. Ir dar tiek pat.
Diktofonas kainuoja 369Lt. Ūū...šnekėkit dabar jau už du.

gerai, kad čia nėra jūreivių

2009 m. spalio 16 d., penktadienis

čjo

Vakar pirmą kartą gyvenime valgiau submariną (iš degalinės?)
jis buvo pats tikriausias, koks tik gali būti, Dievo buvimo įrodymas
(tai ne juokelis)
laiku ir vietoje
sueina dalykai visai kitaip, mhm

"Tom Tom Piper's Son"- "Skalvijoje" rodytas eksperimentinis ir labai mirgantis filmas iš "52 savaitės" ciklo. Už du litus.
Tai tiek nelaimės. Va, kojas pasišildai. Va, jau rankos atitirpo. Va, jau gali toliau eiti šukuotis.
Va, pamatai, kaip atrodo kritikai, ponai Arogancijos, miegantys žiūrovai, kabantys žiūronai.
va

likusį laiką kvėpuoji ugnimi, nes "Humanoje", bandelinėje, "IKI", "Swedbank'e" negalima filmuoti
galiausiai užsidarai vonioje ir filmuoji voratinklius
ir galvoje skamba :" I am the passenger
And I ride and I ride
I ride through the citys backside
I see the stars come out of the sky
Yeah, theyre bright in a hollow sky
You know it looks so good tonight..."

čjo

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

nuotykiai

Ruduo atnešė ne tik obuolių ir kaštonų...
Mhm.

2009 m. spalio 13 d., antradienis

virduliai

Filmuoti Akvilę taip pat patikima kaip ir atsivesti ant kultūros namų scenos šuniuką.
Nesijuok.
Nesišypsok.
Pasisuk į kairę ir nusibrauk plaukus.
Kitaip!
Kur buvo pirmame kadre tavo rankos? (tai jūs man pasakykite, kur jos buvo...)
Pasilenk į priekį.
Arčiau.

jau porą dienų galvoje nuolat skamba Depeche Mode- Martyr,
per keletą naktų nušalo begonijos vazonuose,
balkone kvepia sausu lauku,
stalčiuje sausainiai su cinamonu (skandinavijos tikinčiųjų parama),
akyse vėjai
ir žinau, kas buvo 29 minutę viename filme

2009 m. spalio 12 d., pirmadienis

Teheranas

- tos pramogos, už kurias reikia mokėti, man yra nelinksmos

- tarp namų turėtų būti suklotos lentos, kad ne tik katės, bet ir aš galėčiau užlipti ant stogo, išsitraukti termosą, o tada suriesti Uraborą

- kartais mene fantazijos būna mažiau nei mėsos iškapojime

- Teherane krito katarakta sergančios ožkos nuo laiptų ant ragų, dviračiai be padangų dvėsė užmesti už malkinės, moterys skalavo plaukus beržų tošies nuoviru
ir po T raide pasislėpęs Ibsenas lenkė kaire ranka dešinės pirštus
matyt, skaičiavo vyras

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

While you wait for the others

kažkas pasakoja apie tai, kaip blogai kai gomurys pasidaro panašus į kulną ir geri geri vandenį, tačiau palietus pirštais vis tiek nieko nejauti,
kažkas yra Liūba,
kažkas šaudo kamščius ant stogų,
kažkas verčia juoktis mua gha ha sukantis ant kėdės ratu
ir akimirką pagalvoju, kad
viso to verta laukti

2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

nicht immer gesund

Cementovkėje- kiaugiorl,
gyvenime- Vilas ir Greisė,
vonioje- Piteris Penas,
žaidime- varna Albertina,
bute- Erdvių Imperatorė,
batuose- vėžliukai Nindzės,
galvoje- kevin SPACE

antrą kartą gyvenime važiavau taxi, u-hū!

2009 m. spalio 9 d., penktadienis

"Piteris Penas"-

knyga, kurią skaičiau gal būdama dešimties
ir negalėjau užmigti, nes laukiau, kada naktį ateis manęs pasiimti į Niekados šalį.
Kur vaikai niekada neužauga,
kur daugybė nuotykių.

Jeigu tik neiškris šiandien per cementovkę mano pūliuojantis žarnokas,
būsiu be galo dėkinga Toms jėgoms.
Blynams- taip!
skoloms- ne!

2009 m. spalio 7 d., trečiadienis

daily

Pirmame aukšte drakonų nėra.
Jie sėdi suglaudę sparnus videotekoje ir rikiuoja megabaitus vorele.
Nerta pieno putos tvorele
apsigobęs Jurakas godoja apie:
- jaunas dieneles
- saldžias uogeles
- nuogas kojeles
- išdžiūvusias burneles

Namas prieš mano langą apgyvendinęs daug įdomių skruzdžių:
jos valosi dantis, klojasi lovas, persirenginėja, šaukia viena ant kitos, atsidaro mažučius prancūziškus balkonus ir rūko, dūmai sukasi sukasi, bet niekada nepasiekia manęs.
Vienas skurzdžius žiūri pro balkoną tada, kai ir aš stebiu žmones. Akys susitinka ir susigėdę einam vidun.
Galbūt vieną dieną išdrįsiu jam pamojuoti.

2009 m. spalio 6 d., antradienis

Karen O

Varpelio trys kampai,
kuriais kadaise ėjau dainuodama mėlynųjų banginių dainą.
Karen O,
kodėl tavo kojos basos?
Gal tau patinka audivizualiniai menai su inkarais ir špinatais?

Šlykštu traukti plaukus iš vonios sutraukiamosios skylės.
Net jei jie tavo.

4 troleibusas važiuoja visur, kur tik man reikia

2009 m. spalio 5 d., pirmadienis

seldom seen kid


Vienaip ar kitaip,
rasiu kontrolierių savo pakaušio sūkuriams,
(sū-ku-riams rei-kia sū-ku-riuo-ti idant jaus-tų-si sū-ku-riais)
geltonu sprandu risis drebulys
ir kvepėsiu nelygiai dagimis.

2009 m. spalio 4 d., sekmadienis

kalbajobai

Tai yra dalykas, kurį prašau, liepiu, maldauju pažiūrėti kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Po interviu pasigūglinkit (jei nežinot), kiek Laura Sintija Černiauskaitė turi literatūrinių nuopelnų.

Ūūūū...

2009 m. spalio 3 d., šeštadienis

determinantas

Vakar baigėme dviese: aš ir Rasa pusę penkių ryto ties Pono Byno fenomenu (kodėl jis juokingas? ar jis apskritai juokingas? ar juokinga storas žmogus šokantis salsą? ir taip toliau), o tada perėjome prie serialo (ar įmanoma perkelti meksikietišką muilą Lietuvai?).
Šiknon, mieloji, einam miegoti.

Aš ir tu, mes esam? DVIESE!
Aš, tu ir šuo, mes esam? TRIESE!

Kerų kaime man nešalta. Sušyla ir pėdos, ir plaštakos.
tai tiek

2009 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Parabola

Kuo daugiau būni vienas, tuo daugiau nutinka įdomių dalykų.
Tiksliau, dalykų, kurie ištraukia tave iš savęs paties.

Ant mano stalo guli akmenys.
Ant mano stalo ritasi kaštonai.

Ištverkime kultūrą.