2010 m. gruodžio 30 d., ketvirtadienis

Antkalnis

Reikalas toks:
visą naktį prasivarčiau negalėdama užmigti dėl visokių lituanistinių neteisybių.
Konkrečiu atveju:
kodėl Antakalnis tarp žodžio Ant ir Kalnas turi jungiamąjį balsį a?
Nes štai yra puikių pavyzdžių, kur išsivertėme ir be to:
AntKaklis
AntSnukis
AntAusis
AntŽmogis
AntRankiai

taigi, atlikus tyrimus tapo visiškai aišku, jog Antakalnis turi būti pervadintas į Antkalnį.

ačiū už dėmesį,
visada Jūsų
Kalbajobas

2010 m. gruodžio 28 d., antradienis

šventiena

Kaimas- baisiai keista vieta.
Matyt, čia laiko juostos susikerta ir viskas vyksta visiškai kitaip.
Net neįsivaizduoju, kuri savaitės dienelė eina, užmiršau kalendorių, darbus, reikalus, egzaminus, žmones...plūduriuoju šiltame kambaryje už lango linkstant apsnigtiem medžiam.

grįžti, įpulti ir prapulti
smagu

2010 m. gruodžio 20 d., pirmadienis

kadarka

Dashboard

mano draugai yra kreiziniai;
žydukas siunčia linkėjimų iš telavivo ir greičiausiai ant dienų atsisiųs save pats;
gerklę graužia šėtoniška liepsna;
rytoj vaidybinio reportažo peržiūra, kuriai turėjau laiko daugiau nei pusantro mėnesio, bet padariau jį lygiai per dieną
kodėl..?

sėdžiu tamsoje ir noris šokti

2010 m. gruodžio 17 d., penktadienis

O, Dieve, koks linskmas pasaulis!



Ieškojau, kiek Bredas su Angelina turi vaikų ir įpuoliau štai į tokį forumą:

orbit: na,o man atvirksciai grazi ;D tokia nuosirdi. :)
seip nznau. tiesiog grazi,nors nezinau kuo ;D zavi.
tik man ji su b.pitt'u nekokia pora ;D nelb tinka..kaip jum?

Rasa: Man ji ir nera miss grazuole bet grazi, akys labaj grazis, nekokia jie man atrodo pora kazkaip is 9isvazdos netinka ;d

Antonella: man tai su pittu jie tikrai į porą netinka. Pitas toks gražus o ji nu ji jam netinka tikrai

orbit: Pittas toks grazus..o jinai..ji jam netinka? Tipo turejai omeny,kad jis jai pergrazus? ;D

Grazuoliuke: man tai su pittu jie tikrai į porą netinka. Pitas toks gražus o ji nu ji jam netinka tikrai,
pritariu tau ji jam netinka ir seip toj fotkei jis grazus o jinai man nelabai...

gockius: Na jei jei netinka i pora, tai manau ne del isvaizdos, juk ne pagal isvaizda poras renkasi, o beja vadinasi tinka, nes stai laukaisi dvyniu...;DDDD o siaip kiek esu skaiciusi, tai dazniausiai moteris daranciosios palstines operacijas renkasi angelinos jolie lupas....;DDD jos populiariausios...;DDDD o siaip man ji nera labai didele grazuole, taciua grazi...;DDD

orbit: na jau koko,bet jos lupu nenoreciau ;D
o del to,kad Pitt'as per grazus jai,tai nesutikciau,bet cia kiekvieno skonio reikalas ;D

Rasa: Grazis lupos, bet man netikru ;D
Man tj jie abudu grazus, bet kazkaip viens prie kito netinka ;D

siųsk, Dievuli, tvaną,
jau laikas

2010 m. gruodžio 16 d., ketvirtadienis

Antakalnio vaistininkai

Vakar bene pirmą kartą gyvenime ėjau pirkti vaistų (tuo visada pasirūpina mamytė)

Paprašius vaistininko "ko nors nuo gerklės skausmo",
jis mestėjo įtarų žvilgsniuką pro akinius ir paklausė:
- O tai kam žiemą geri šaltą šampaną, m?
Šyptelėjau ir visai nepasimetus (!) atsakiau:
- O tai ką daryti? Karštą vyną gerti?
- Žinoma.

Supakavo vaistus ir atsisveikino:
- Vartoti kas 3 valandas, neviršyti iki šešių pastilių per parą. Ir reguliariai karšto vyno. Viso geriausio.

Tai šmaikštumo ^^

2010 m. gruodžio 14 d., antradienis

miesto legendos

apie tai,
kad į arbatą negalima pilti šalto vandens, nes pratrysi.
Abejotina.
Mažiau abejotina- ryžių dribsniai išvirti piene + burokelių sultys su antaniniais obuoliais.

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

Blek en Vait



Dienos pliusai:
parsinešiau namo visai gerą dėžę su užrašu "OSTAROŽNA STIKLO", kurią išmetė darbininkai bekuopdami Meno Patalpas (turėk ir neturėk!);
neišleidau nei lito;
su broliu pažiūrėjom vienu prisėdimu dar šešias serijas "Aš esu Erlas";
dviem mėgstamiem žmonėm parodžiau man patinkančią dainą;
sėdėjau geležinkelių stotyje ir palaimingai galvojau apie Gyvenimo Tripą

Dienos minusai:
susiplėšiau paskutinį žieminį sijoną;
ryte sukirbėjo nedora mintis apsimesti, jog negirdžiu žadintuvo;
kai Masalskis dėstė apie gyvenimą ir jo tragizmą, buvau pasinėrusi į apmąstymus apie Pieke, įnirtinagai vizualizavau jį savo ateityje;
pagavau save velkant kojas;
diskriminavau žmones montažinėje užsiiminėjant paaugliškais juokeliais (kalta, kalta ir dar kartą kalta)

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

kol buitis mus išskirs

Grįžus namo išploviau porai dienų į kriauklę užmerktus indus,
surinkau daiktus/šiukšles iš ne savo vietų,
išsiskalbiau beveik visus rūbus,
pagaminau vakarienę,
tada su broliu pažiūrėjom "Daktarą Hausą", o po to keturias serijas "Mano vardas Erlas".

Jaučiuos taip lyg būčiau kažką tikrai prasmingo nuveikus.
Ak, kaip neambicinga.

2010 m. gruodžio 7 d., antradienis

ėlivak

Per estetikos seminarą buvo nepakeliamai sunku BŪTI,
todėl ėmiausi rašyti grupiokų vardus iš kitos pusės:
Akvilė- ėlivak
Eglė- ėlge
Algina- anigla
Milda- adlim
Darius- suirad
Jurgis- sigruj
ir t.t.
bet geriausiai gavosi Ričardas- sadračir
iš šio, aiškiai gruziniškos kilmės, žodžio pražvengėm gerą porą minučių, o tada laukėm- gausim įskaitas ar ne.
Dėstytoja, aš atėjau į pirmąją Jūsų paskaitą, ten netgi gavau tris papildomus taškus už teisingą auditorijos pianino estetiškumo laipsnio nustymą. Pristačiau Jums per pusę metų vieną rašto darbą, kurį padariau per pusę valandos.
Norit pasakyti, man nepriklauso Jūsų parašas?

Važiuojant namo užmigau. Galvą skaudėjo, kojų pirštai buvo drėgni ir sušalę. Troleibuso numerio laikytuvas skleidė klaikią metalinę vibraciją. Ėjau iš proto.
O tada parėjau nuo Klinikų, užsukau į IKI nusipirkti pieno. Galvojau, pasikaitinsiu ir suvalgysiu su medum,
bet grįžus nebenorėjau nei pieno, nei medaus.

Kartais baisiai sunku tiesiog prabūti.

2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

Planas A

planas toks:
gulėti tarp tašių ant galinės automobilio sėdynės priglaudus pėdas prie stiklo,
būti alkūne užsidengus vieną akį nuo saulės,
pro kitą akį bėga medžių, namų, debesų grandinės,
iš priekio skamba hitai,
važiuojame mes į tolius
ir yra vasara

oras dūzgia karščiu

2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

rytoj papasakosiu juokelį

daina
primenanti, kokie buvome anksčiau,
kur eidavome ir su kuo,
ko norėjome ir kaip tauriai laukdavom Dalykų

o širdy šventė!
batuose ir pirštinėse- žiema
ant šlaunų ir veido- ruduo
nugarai- vasara
pavasaris lai išsirenka iš to, kas liko

2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

Mecha Joy

Jeigu kas nors aikštelėje su tavimi nesiskaito,
užkąsk Snikers!
Jeigu lauke staiga atšąla ir pliauškė prilimpa prie rankų,
užkąsk Snikers!
Jeigu kas nors iš tavęs bando atimti Kalėdų kvapą,
užkąsk Snikers!
Nes kai grįši namo, galėsi išsivirti žirnių sriubos, pasidėti ant kelių karštą pūslę ir švelniai snūduriuojant plūduriuoti per tris sąmonės aukštus.

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

draugo skrandis

Vakar tai vyko šventė oho:
krūva gyvo alaus bambalių iš Pigaus Taško,
brolis, jo grupiokas Domas ir šeimos draugas Voverė,
Akvilytė į veiksmą atėjo kiek pavėlavus, todėl teko skubos tvarka vytis.
Brolis kažkuriuo metu pavargo ir nuėjo pažiūrėti ar mano lovytė tebe tokia minkšta- tebe.
Gavau pravardę Masteris. Spėkit už ką :>

Šventė baigėsi, bet tik ne man ir broliui:
keptą duoną išliejau į kriauklę,
bet užsimaniau grikių, kuriuos ne už ilgo išverčiau ant kaimynų lenkelių palangės.
Tuo metu Vaidas išsipyko į klozetą.
Susitikom kambary, labai pasijuokėm ir vieningai nusprendėm išsikepti kiaušinių.
Suvalgėm viską storai duonytę aptepę sviestuku ir nuėjom miegoti.
Tačiau kiaušiniai irgi nenorėjo laikytis mumyse. Aš jais atsikračiau kriauklėje, brolis- nuskandino klozete.
Vaidas išgėrė mezym ir sakė, kad viskas, šventė baigta.
Išlieka stipriausi- atsidariau marinuotų grybų stiklainį, suvalgiau gerą pusę ir nuėjau miegoti.
Sapnavau, kad mane peršovė, o prieš tai koviausi su moterim-pantera. Mhm.

Rytas skaidrus it kūdikio ašara!

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

ON/OFF making of

Pirmosioms nuotraukoms išėjus į viešąją erdvę,
jūs būsite antrieji (čia visai neblogai- kaip antro šviežumo mėsa), kurie turės galimybę susipažinti su Darbu iš arčiau ir palinkėti vieni kitiems ramybės.


Mūsų grožis- Ieva


Režisioras pasakoja Idėją


Režisioras, operatorius Giedrius ir garsistas Tautgirdas labai susirūpinę Vyksmu


Žaidžiam Kiną!


Režisioro šviesa užlieja visą aikštelę.


Ūūūūū!


Režisioras teisingumo pusėje.


Pie time/ taktinis ėjimas- užkišti ryžiais, o tada patiekti pyragus


Laisvu laiku Režisioras gali gauti pudros ir kone pasijusti devintame danguje.


Valera- projekto vinis.


O po didžių darbų- ant alaus!

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

kai gražumo arba trilapis dobilėlis

Vos spėjau išsivirti sriubą- šaltieną, kad spėčiau į Harį Poterį.
Taip taip, vakar mačiau Harį Poterį septintoje vol.1 dalyje.
O chebra gerai varo.
Per filmą juokiausi- "jau tas Ronis..."
vos nenupuoliau nuo kėdės- "vajezau, tai Nadžinė buvo"
ir verkiau- "tik ne Dobį...tik ne Dobį"
Pasiekta viskas, kas įmanoma (net ir erotiniai momentai, kada visa salė grožėjosi Hario presiuku arba Džinės nugaryte, ūūū!)

Skerslenkiai- baisiai juokinga tema.
Ypač kai guli lovoje vidury nakties ir leidi šimpandzės garsus (skerslenkiai, kaip žinia, sunkiai artikuliuoja)
Reikalą į vietas ngali pastatyti tik draugas iš kairės, besiverčiant ant šono, nuvaryti paikas mergas karvių melžti.

Taip pat, lietuvių kalbos žargono žodynėlyje rasta:
"trilapis dobilėlis- 1. Penis 2. Grubus vyriškų lytinių organų apibūdinimas"
nepaskaitytum ir nežinotum,
nu

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

skrabalai

Kai žirgai pavargsta bėgti per bekraštes arizonas ir nusipurtę naštas nuo nugarų pradeda rupšnoti sausą žolę,
jojikai iš spintos išsitraukia medinius arkliukus,
iki smakro prilenkę kelius,
supasi geras dešimt minučių, kad prisimintų, kaip dulka tikras kelias.

Sienos klauso, bet tyli.

-daina-

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Visa Tai-

didelė riebi žuvis,
kurią apžioti baisiai sunku:
nuo fimukų darymo kaip scenaristui, režisieriui, operatoriui, išsiverčiant be aktorių, o tada dar ir montuotojui
iki dešimties žmonių komandos, į kurią įeina operatorius, du garsistai, dvi make-up'ininkės, scenografė, operatorius, dvi aktorės, prodiuserė...
Meu...
Filmuojam nuo penktadienio aštuonių vakaro iki pusės devynių ryto,
šeštadienį- nuo penkių dienos iki pusės penkių nakties, sukrentam kaip lapai ant aikštelės grindų ir pradedam sekmadienį nuo vienuolikos iki penkių vakaro.
Režisioras, viskas gerai?

Žinoma, po to tiesiog būtinas alus.
Galvojau, kad užteks vieno bokalo ir mane kojos parvairuos namo kaip arklys savo girtą šoferį,
bet...smegenys užsimiršo, kur jų užpylimo riba,
tad greičiau baigėsi pinigai nei jėgos.
Kad to nepasirodytų per maža,
prie mūsų kompanijos prieina mergina-miūmla blizgančiu veidu ir plaukais iki kelių, klausia, ar galėtų kas nors priimti ją pernakvoti.
Trečia nakties...Dievuliau mano...negi ji čia liks viena ir vieniša..?
Neliks!
Suvalgė visą mamytės sūrį ir pusę stiklainio mano mėgstamiausios agrastų uogienės,
mat ji vegetarė. Alkana vegetarė.
Visiškai ją nuvyliau, kai įjungiau MTV. Ji pasakė:"tavo bloga muzika". (?)
Ryte paklausė, ar tikiu į Dievą. Perklausiau jos to paties ir ji ironiškai nusišypsojus atsakė, kad Dievo nėra.
Labai netikėtas vingis.

Man atrodo, kad ji yra savaitgaliui pabėgus iš namų.
Trumputės atostogos teisingoje aplinkoje nuo neteisingų žmonių.
Šypt.

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

ken park


O, Lari, piktink žmones!

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

virtuvės šefas

Nusipirkau pakelį šokoladinio pudingo,
nu, turėk ir neturėk.
Kur jį dėti kol kas nenusprendžiau, nes kiek pamenu, tai pudingo aš kaip ir...nemėgstu,
tik kad skamba gerai.
Tokia štai neišvaizdi istorija su pudingu.

Kita neišvaizdi istorija apie pietus.
Pasakoju:
Šiandien paišdykavau virtuvėje ir vietoj to, kad tiesiog pasikepus lietinių, pabandžiau kažką SUKURTI.
Kūryba, kaip žinia, prasideda iš Skaudėjimo (diegė skrandį),
remiasi įvairiomis meninės raiškos priemonėmis (ingredientais),
kad išreikštų kūrėjo poziciją kokios nors problemos liečiančios platesnę auditoriją nei pats kūrėjas ir jo motina klausimu (ar kiekvienas žmogus gali būti virtuvės šefas?)

į keptuvę ėjo:
šlakelis alyvuogių aliejaus
cukinijos kubeliai (be sėklų)
pusė tarkuotos morkos
pusė puodelio pieno
supjaustytas kubeliais antaninis obulys
trys valgomi šaukštai naminių obuolių sulčių
baltasis sūris
juodieji pipirai
kalendros
soja
druska

skamba rimtai? o išties viskas buvo taip:
sudėjau cukiniją į keptuvę,
bet aliejus iškart susigėrė ir dingo be pėdsako,
tai įpyliau truputį vandens ir palikau troškintis.
Sutarkavau morką pagalvojus, kad morka labiau tiks prie cukinijos nei burokėlis (režisūrinis sprendimas),
suverčiau tarkalus į keptuvę. Užpyliau sojos. Viskas parudo.
Ne kažką. Apsidairiau aplink virtuvę. Radau pieną ir įpyliau taip jau nepagailint.
Tuoj viskas pradėjo saldžiai burbuliuoti ir, prisipažinsiu, išsigandau.
Kas per saldūs pietūs?
Išsitraukiau druską, pipirus, kalendras. Nu.
Vėl apsižvalgiau. Radau rūgštų obuolį, o kaip žinia, rūgštūs obuoliai kišami pekino antims į subines per Kalėdas, o kalakutams per padėkos dienas. Visa tai vienaip ar kitaip siejasi su mėsa.
~ mėsa ir yra pietūs
įmečiau obuolį ir viskas pradėjo svilti,
kažkuo reikėjo pašlapinti keptuvę- tam puikiausiai tiktų:
aliejus (kiek galima?)
pienas (reikia pasilikti balinti arbatą)
vanduo (jau pilta)
sultys (!)

iki baltojo sūrio prieita sąmoningai:
jau tik Akvilės morka neužkiši, reikia nors kažko rimčiau


taip ir gaunasi
tiesą sakant, visai neblogai

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Devotchka

Kažkokia keista diena:
bemiegant pradeda nežmoniškai kvepėti blynais, vartausi ant šono ir jaučiuosi kaip Grytutė su Joniuku pirmąją naktį pas raganą (vėliau pasirodė, kad tai brolis kepė lietinius anksčiau atsikėlęs).
Nueinu į akademiją, ten išmokstu uždėti ant lempos Šūdukus (toks darbinis pavadinimas),pačią lempą pritvirtinti prie strypo, strypą didinti ir mažinti. Išmoktus dalykus, kaip žinia, ant nugaros nešioti nesunku.
Bet trijų lempų neišveža viena rozetė, todėl prailgintuvas tempiamas iš salės iki koridoriaus galo, kur sėkmingai po dviejų minučių laidas suverda ir iš rozetės išsprogsta su visa pompastika ir dūmais.
Labai juokinga.
Likęs prailgintuvas nutempiamas iš antrojo į pirmąjį aukštą, ten išjungiamas kavos aparatas ir taip kištukas gauna savo skylutes.
Valio.
Kai grįžtu, iš trijų lempų dega vėl tik dvi.
Pasirodo, kad draugas D ėjo ir užkliuvo už laido...
Negaliu patikėti, jog tas nelaimingasai esu ne aš!

Ir dar aktoriai gliūčino su savo ritmais.
daka- daka-dak dak- daka daka,
kiek galima, tuoj griūsiu ant žemės ir pradėsiu voliotis.

Dar juokingas dalykas, kad kai reikia nuspręsti, ką filmuoti stambiais planais,
o visi mes matom tą patį- papus,
vyrija slopina šypsenėles ir trypiniuodami prie kameros vienas kitą kumščiuoja,
tuo tarpu moterys garsiai šaukia: "PAPUS!!!"


so, that's how it ends

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

užsirašyk

Milijonas ir viena diena:
i'm full of art

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

days

kormoranams nuolat dėl kažko neramu,
kai kas bronchitą gydosi bulvėmis,
grupioko dviratis tiesiog prašosi pavagiamas,
nevykusi kadruotė skaudina labiau nei visos pasaulio ekologinės katastrofos sudėjus,
dar šiaip skauda šį bei tą,
senos pergalės gula po naujomis ne taip greitai, kaip norėtųsi

panaikino perėją prie Kalnų Parko,
gal ir gerai

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Produktyvus Poguliuko Miegas

Užduotis- Foto kinas:
Penkių nuotraukų ciklas, kurį apibendrintų šeštoji.
Ką tik pagalvojau, kad šis vaizdo kompozicijos darbas yra bene vienintelis darbas apskritai, kuris man pačiai nors kiek patinka.


Produktyvus Poguliuko Miegas

Pirmoji


Antroji


Trečioji


Ketvirtoji


Penktoji


Šeštoji

2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

venera



ačiū fotografui X

Scarbookas



Man regis, kad skaitydamas kitų biografijas,
tik lygini jas su sava,
ir kuo autorius tau mielesnis, tuo daugiau ieškai panašumų
arba atvirkščiai.

Naktį sapnavau savo trumpemetražį filmą,
kuris netyčia užtrunka 14min ir yra neužskaitomas, nes viršija laiko limitą.
Varčiausi ant šono ir prakaitavau galvodama, kurią sceną(as) būtų galima išmesti visai nepastebimai.
Tokios neatsirado. Tai, prabudusi pagalvojau, esant geru ženklu.

Ant kūno atsirado dar keletas randų(ant blauzdos- įėjau į radiatorių, delnas- kepiau draugams bulves, dešinysis petys- iš playėjaus važiavau dviračiu namo)
Darosi juokinga. Scarbookas.


tai vyniojasi

2010 m. spalio 30 d., šeštadienis

Jorė

Yes Man diena
nuvedė į miniatiūrinį kambarytį su minkšta kate Jore (nes man vardas primena baltą, o jai- juodą spalvą)
ir mergaite su degtukais, sėdinčią ant spintelės.

Miegojau antrame aukšte, o
į antrą pusę nakties pasidarė labai šilta,
nes nykštukai smarkiai persistengė kurdami pečių.

šilta

2010 m. spalio 27 d., trečiadienis

eilėdara

ji nusikirpo plaukus,
diena buvo šviesi

2010 m. spalio 24 d., sekmadienis

ak


you broke both my legs and asked me to stay

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

illiuminated red (meu)

šiandien atsikėliau anksčiau, pasirodo vien tam,
kad visą dieną pravažinėčiau
troleibusu antakalnis- centras- antakalnis- justiniškės-antakalnis- centras- antakalnis
ir iš esmės nieko nenuveikčiau
(neskaitant mp3 perklausymo skersai ir išilgai)

vis dar džiugina dabartinė mano muzika:
šiuo metu playliste puikuojasi britnė, enrikė, bekstrytboisai, timberleikas, agilera
progresas ar regresas?

po naktinio kaimynų sekimo- filmavimo,
pati pradėjau užsitraukinėti užuolaidas ir žiūrėti, ar niekas manęs nestebi
ligelės pradžia

2010 m. spalio 22 d., penktadienis

saugokitės

Vakar Yes Man diena:
- sumontuoti du reikalai
- Alaus Namuose barmenas atidavė pamestas brangiąsias pirštines (šokolado neturėjau, tai pažadėjau, kad grįšiu ir gersiu kaip kiaulė)
- Važiuojant namo, atsisėdau šalia bičo, kuris mokėsi apie kaulus ir sausgysles(ak, kaip žavu- gal tai jaunasis Daktaras Hausas?),
aš tai nieko- klausiau Backstreet Boys,
tada atsisuku vėl į pažiūrėti, ką mokosi ir žiū- kalbina mane ant popieriaus!
Žinoma, tvarkingai penkias stoteles galvojau, kad kalbina ne mane, todėl žiūrėjau pro langą.
Tada dar pridėjo sakinį,
atrašiau.
Ir tik ties Tverečium, atsisukom vienas į kitą ir susilabinom.
Išlipau- tai tiek. Vis tiek Yes Man diena, mhm.

Šiandien Maybe Man diena:
- palikau puikų DnB Nord skėtį 45 autobuse
- išsiviriau sriubos, kuri primena sriubą
- apsirengus žiemine striuke ir rudeninėm kuvaldom-batais stoviu tarpduryje į balkoną su išjungta šviesa jau trečia valnda ir filmuoju, ką veikia kaimynai iš priešais esančio namo. Jau pagavau dėdulę godžiai kišantį į burną bananą,
vaikiną raudona maike gaminantį makaronus su padažu, vaikiną su balta maine verdantį spagečius, pusnuogį seksių porą kartų praeinantį pirmyn-atgal, bobulę, kuri pasilenkė ir taip liko pasilenkusi dešimt minučių (?), merginą, kuri pastebėjo mane ir išsijungė šviesą, rūkantį vyrą.
Ne kažką, bet šį bei tą.

Nors jausmas toks, kad nufilmavau kažkieno lytinį aktą.
Ach, tas konservatyvumas.

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

generolas

vienas iš linksmesnių dalykų yra pagauti save
išsigalvojant dialogus
su vos kažkur matytais žmonėmis ir, ačiū dievui, nesukalbėtais

ginčytis
keliauti
špaguotis
gelbėt pasaulį
mylėtis
ragauti sūrius---> labai prasminga

saujelė atliekamų muskato riešutėlių voliojasi baltose kelnytėse

2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

istorija apie paukštį

Senasis katinas buvo išmokintas, kad negalima pjauti žąsiukų, ančiukų, viščiukų ar mažų triušiukų.
Buvo nubaustas už mušimą kitų kačių ir nuo to laiko susidraugavo su kiemo sargais.
Katinas darbo dieną gaudydavo peles ir nekniaukdavo prie durų prašydamas papildomai maisto.
Geras katinas.
Puikus katinas.
Tačiau laisvalaikiu mėgo jis patykoti neapdairių paukščių.

Sulaužytu sparnu ir sužalota koja jis strikinėjo aplink stiklinės verandos duris, prašėsi vidun.
Įdėjom paukštelį į pakreiktą dėželę, parūpinom atsigerti ir šio bei to palesti.
Laukėm ką jis darys. O paukštelis paėmė ir pabėgo.
Už spintos.

Girdėjom naktį, kaip blaškosi.
Klausė sesė, ką darysim toliau. Auginsim? Prisijaukinsim? Pavasarį išleisim į laisvę?

Išgirdęs paukštelis priimė patį protingiausią sprendimą, kokį tik galėjo:
įskrido į akvariumą ir nusiskandino.
Tarakantai plaukiojo aplink ir kraipė ūsus:
"sveiku protu to nesuprasi"

haš

nebūti storžieviu ir juodasnukiu-
toli gražu dar nėra sėkmės formulė

2010 m. spalio 13 d., trečiadienis

girdi..?

Once I saw a little bird
Come hop, hop, hop,
And I cried, Little bird,
Will you stop, stop, stop?

I was going to the window
To say, How do you do?
But he shook his little tail
And away he flew

2010 m. spalio 12 d., antradienis

E

snaudė kartą aukso debesėlis
per žemai, per žemai
per aukštai, per aukštai

2010 m. spalio 10 d., sekmadienis

sentencijų krušelė



Vajezau,
ką tik supratau, kas čia vyksta.
Kaip žinia, esu sveikas vyras.
Kodėl? Dėl Tauro!
Nes pasak reklamos "Tauras- tikrų vyrų alus", taigi diena po dienos mano hormonai buvo pakeisti, o aš apie tai net nenutuokiau. Visiškai midlseksas.

Vakar įpuoliau į tikrą nuotykių sūkurį:
pirmas raundas- lengvas alutis in da rašen kičen sprendžiant fizikos dėsnius, tarkim "jeigu niekas iš niekur neatsiranda ir tuo labiau niekur nedingsta, tai kurgi mano pinigai..?"- reikia dar smarkiau vizualizuoti.
antras raundas- prancūzas su Bloody Mary arba pagiriojančio žmogaus akys ne kažką skiriasi nuo išalkusio Edvardo Kaleno (šitą vardą įsidėmėkite, idant suprastumėt, ką reiškia vizualizuoti)
trečias raundas- vėluojam į LABAS DISKOTEKA, reikia kuo greičiau miškelyje ištaškyti žalias devyniarias ir išmokti kalbėti be suvalkietiško dialekto
ketvirtas raundas- man labai patinka vakarėlis, bet, draugai, kodėl jūs mane pametėt?
penktas raundas- geras alus- nepamestas arba neišlietas alus
šeštas raundas- jeigu nori važiuoti vakare namo, nereikia sėstis į bele pasitaikiusį autobusą, nes trumpindamas kelią gali susitrumpinti dar pora kilometrų
septintas raundas- virtuvės šefas tas, kieno virtuvė yra ir lai niekas, oi, niekas nebando keisti auksinių taisyklių
septintas raundas su puse- jeigu eini vidurnaktį senamiesčiu, iš trečio aukšto balkono išlenda žmogysta su kažkokia mazgote rankoje ir it žuvėdra klausia, AR TAU GRAŽUS EDVARDAS? Jei atsakai teisingą atsakymą (taip!!!), gauni tiesiog iš dangaus nukritusį milžinišką dievuko plakatą ir pridusęs iš laimės ir bėgimo gali dainuoti "čiau, bela, čiau čiau čiau!"
aštuntas raundas- norint padaryti obuolių sultis, jų tikrai nereikia suskusti ant tuoletinio popieriaus (???)
devintas raundas- einamą kokteilį galima užmaišyti net su česnaku arba bent jau česnakuotais nagais
dešimtas raundas- suaugusių žmonių žaidimams būdinga, jog laimėjusysis turi išgerti už pergalę, pralaimėjusysis už pralaimėjimą, o visi likusieji- iš solidarumo
vienuoliktas raundas- visiškai negėdinga norint grįžti į antakalnį nuo aušros vartų, eilinį kartą nueiti iki halės turgaus,
iš savo praktikos galiu pasakyti, kad ten yra maxima, kurioje galima nusipirkti plombyrinių ledų ir pradanginti atsivėrusioje juodojoje skylėje

2010 m. spalio 5 d., antradienis

Joanna



Štai atėjo ta diena, kai turėsim kabelinę televiziją!
Neklauskit, kam jos reikia.
15 ant 15 cm televizoriukas rodantis lygiai penkias spalvas ir kiekvienai jai po du atspalvius taip pat nesuprato, ką jam bruka į uždulkėjusį lizdą.
Bet žinai, turėk kabelinę ir neturėk.

Sugedus elektriniui virduliui, baigėsi arbatos gėrimas.
Ir pūslės šildymas.
Nekalbant apie tai, kad paroje atšylu kažkur tik tarp 3h nakties ir 8h ryto, kada pėdos prabunda ir atgavusios budrumą, jog, ei, tiesa, juk mums pridera ragoti ir tada viskas teka įprastine vaga.
O dėl arbatos dar blogiau...jei taip ir toliau man gresia dehidracijos tikimybė.
Arbatos pirkimas neįeina į taupymo planą,
o ėjimas į svečius ir gėrimas arbatos dykai neįeina į niekieno kito planus, išskyrus mano. Ne ką peši šitaip, brolau, ne ką...
Visi tyčiojasi iš mūsų.

su kitu vardu

Peach Plum Pear
Drakai, tavo tokia didelė širdis.

Ant stalo išsibarstę Čepi rutuliukai,
šypsodamasis išalksti

2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

klausimas

Močiute, kodėl tu man visada įdedi tik žemėtus obuolius?

2010 m. spalio 2 d., šeštadienis

that's right

dalykai, kurie tave gliūčina
yra prisodrinti gliūčinato

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

in your hands

Kai vieną dieną įsirenginėsiu sau virtuvę,
iškart darysiu ją priskrebusią.
Vietoj viryklės įdėsiu duchovkę,
vietoj gartraukio iškirsiu skylę,
vietoj arbatinuko pasistatysiu čainiką,
kad ramiai galėčiau sėdėti ant subraižyto parketo
ir nesiblaškyti disharmonijoje.

2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis


Zeba meu, kokie mes režisiorai.

Susitarta su dviem aktorių- magistrantų grupėmis susitikti 9h ir peržiūrėti mūsų scenarijus.
Be 10min 9h, o jau visi aktoriai stovi po alksniu, laukia.
Ką mes?
Nieko, ateina du žmonės.
Kiti dar du- po pusvalandžio.
Aktoriai atvažiavę iš Kauno, atšaukę repeticijas, stovi ir klausiamai žiūri.

Neprisimenu tokios gėdos.
"Žinot, čia mes biškį...ee...kažkaip taip gavos...gal kas arbatos?"
Situacija dalinai pataisoma,
kai ta režisiorų saujelė skaito savo Kūrybą ir leidžia ją taršyti it mėšlo krūvą vištoms.
Išsipykę aktoriai, jaučiasi nors kiek šiandienai įsiprasminę,
atsipučiam.

O, Judai, kodėl tu išdavei Jėzų? :(

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

tepk sumuštinius

Staiga supratau, kad mano gyvenimą valdo sentencijos.
Nebuvo taip lengva:
trūko žodžių, priežodžių, žinių apie patarles, sentencijoms būdingų įgūdžių.
Bet su tuo vis dar dirbama.

Štai po vakar filmo Tulpan, labai juokiausi, nes galutinai paaiškėjo, jog žiūrėdamas kazachų filmus, išvysi:
arba lamų gimdymą,
arba avių gimdymą,
arba kupranugarių gimdymą,
arba (retais atvejais) moterų gimdymą.
Kazachų aura apgaubta placentos.

Pasijutusi tvirtai ant kojų neatsakingai nusišaipiau filmo, kuris trunka septynias valandas, ir žmogaus, kuris jį išžiūrėjo.
Nespjauk į šulinį, nes kada nors teks iš jo gerti.
ir štai...liūdni torrentai siunčia penkis gigus perkirptus keturis kartus.

ką jau čia beapibendrinsi...

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

mušk, kol pats nesi mušamas

Šiandien ryte netyčia įmečiau T-širtėlius į klozetą.

Nors ir vėlavau, bet stovėjau gal porą minučių ir juokiausi,
nes argi nejuokinga įmesti savo T-širtėlius į šūdo nuleistuvą?
Ištraukus pagalvojau, jog, ei, bičas, jie ką tik išskalbti, gi negalėjo įsigerti kvapu taip greitai.
Pasirodo, kad galėjo.
Tada dar juokiausi porą minučių.

Eidama link stotelės išgyvenau visa siela sentenciją:
"Ko nedamušei šiandien, damuši rytoj arba panašiai"

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

lygis

žinoma, išsitatiuruoti delmą yra jau tas lygis,
kurio niekada nepasieksiu
štai taip sėdėdama
prie suskilusios
geldos

2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

klubas tau į akį

Vakaro tema: socializuokimės
vakaro maistas: suši
vakaro akcentas: kaip padaryti smagų vakarėlį? jei jau valgome sušius, gal apsirenkime chalatais? cha cha
nėra chalatų, yra Tauras

čia labai vykęs juokelis:
troleibuse buvo pakabintas skelbimas dėl ispanų kalbos kursų, bet iliustruotas kažin kodėl geiša.
Sudėjus gausime... spageiša!
Šalia sėdėjęs berniukas galiausiai neištvėrė ir nusikikeno.
(priimta kaip asmeninė pergalė)

Gyvenimas dėliojasi iš Norfos dešros, skaičiavimo, Grybauskų šeimos tragedijų, termosų, igorių ir fedių, očen charašo, padūmaieš, irina, ėta zakūskė, zapaskė, zaraskė, einu namo.
Kodėl?
Šiuo metu niekas protingiau neatėjo galvą.

2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

kai savų bėdų per maža


Gummo (1997)
rašau 10, bet dar savaitė su tokiais filmais
ir aš pati kelsiuos į Ohają šaudyti kates

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

ne kažkas, bet šis bei tas

geras filmas,
kuris labai sugadino nuotaiką

pūslė anksčiau ar vėliau vis tiek atšąla
ir tada atrodo,
kad ne ji tave, o tu ją šildai
matyt, taip ir yra...



išties,
dėl visa ko kalta mano muzika, mhm
Štai draugas M sakė, jog apskritai pasikartų su tokiomis dainomis,
sakė, kad palyginus, tai dar visai gerai laikaus

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Rugilė

Atrėmus galvą į mūrytą sieną,
nemaloniai braukiant plaukais per grūbų tinką,
pirštinėtomis rankomis laikantis pačios savęs,
atrodo, kad tik
tyla galėtų apsaugoti nuo klaidos

gogel- mogel


Prisimenu vaikystėje mane tąsydavo jau vien tik užuodus kiaušinio trynio kvapą,
bet lukšto pradaužimas- štai kur džiaugsmas slaptingasis!
"Negalima kiaušinius daužyti vien tik, kad daužytum"- sakė mama.
Tai vis dideliais kiekiais darydavau broliui gogel-mogel.

Tarsi jis tai mėgtų...

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

mėk ir tu

daina,
kurią labai mėgstu

2010 m. rugsėjo 14 d., antradienis

darsyk Tracy


Persepolis (2007)
Animacinis filmas apie mergaitę ir jos gyvenimą Irano laisvės kovų kontekste.
Daug istorijos, šalies reprezentatyvumo, bet turbūt reikėtų kalbėti apie pačią animaciją, kuri susižėrė krūvą apdovanojimų ir, manau, jog ne be reikalo.


Casablanca (1942)
Štai pagaliau ir pažiūrėjau.
Nustebino tai, jog šis filmas daugiau istorinis nei meilinis.
Ir net ašarėlė ištryško, kai priešindamiesi vokiečiams- okuopantams prancūzai užtraukia "Marselietę". Meu :>


Battleship Potemkin (1925)
Vienas iš smagesnių propogandos filmų,
o kuliašovo efektai...tegul ir lieka kino gramatikos tomuose kaip pavyzdžiai dalykų, kurie atrodo savaime aiškūs.


----

Šiandien galutinai įsitikinau savo Minties Galios veiksnumu:
kadangi hepatituotos krevetės man prišiko į akis,
sėdėti paskaitose pasidarė nepakeliamai sunku.
Garbingai iškentusi dvi paskaitas, grįžau namo ir išsitroškinau grybukų bei prisisunkiau Ant Sveikatos moliūgų+obuolių+morkų sulčių,
o tada kažkur gilai pajutusi kaltę, jog nenuėjau į estetiką,
gavau sms, kad paskaitos apskritai nebuvo.

Argi aš ne puiki? ^-^

2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

up!

Veliūras-
patogi ir nepraktiška medžiaga.
Galėtume ant jo vartytis per dienų dienas,
deklamuoti vienas kitam eiles,
kurios šautų į galvą besiverčiant į kairę,
o būnant ant dešinės, jas užmiršti.
Sakau tau, mielasis,
nesijaudink. Nusimauk kojines, išskleisk delnus
ir prisisiurbęs prie veliūro
krisk į grindis,
kol pasieksi žemės vidurį, nes juk pats
sakei, jog nemėgsti užsisėdėti vienoje vietoje ilgiau
nei nuo veliūro pradeda
nusitrinti pūkai

bulviakasis

Kaimo romantika:
- Akvilike, aš tau maišą palaikysiu...- raudonos simpatijos ausys.
- Tai dėkui dėkui.

pietuns valgysim guliašą

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Ūžia galvoje


Citizen Kane (1941)
Metai iš metų išrenkamas geriausiu filmu ever.
Na...žudantis, ką jau. Bet užskaitau pasakojimo stilių, kuris toks būdingas tik Amerikai, bei pabaigą.


Uzak ihtimal (2009) (Wrong rosary)
Jauno turko debiutas apie jį- musulmoną šventiką, ją- katalikę ir jų baisiai komplikuotą pažintį.
Nestabili kamera, fotografiški kadrai, gražios spalvos, lėtas tempas...
Kas neatsikandęs temų apie musulmoninių šalių mentalitetą, prašome.


Diary of a Country Priest (1951)
Baisiai prancūziškas filmas apie beveik Liudą Vasarį.
Tyrumo ir naivumo įsikūnijimas susiduria su ~ pasaulio žiaurumais.
Kažkaip gavosi, jog parsisiunčiau neįtikėtinai geros grafikos filmo variantą ir teko pripažinti, jog jis...kokybiškas. Nors ir dramatiškas it tetulės Gražinos gyvenimas, bet pagirtinai nuoširdus.

2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

iš kalvės


The Jacket
Kai įsigudrino draugai gražiai montuoti psichozes,
rili nais!


The Adventures of Priscilla, Queen of the Desert
Visiems vyrams dedu laurų vainikus už vaidybą.
Smitai, jū a da best :***


Tystnaden
Turbūt labiausiai patikęs Bergmano filmas.
Dėl nerimą varančių lokacijų ir (tikiuos nuskambės ne per ne lyg protingai)- stambių planų tekstūros.


Brazil
Visiems, kurie kartais jaučiasi badomi į išangę,
taip pat tiems,- kurie visada norėjo būti pravda.
Šis filmas Jus tikrai pakels vienu žingsneliu aukščiau tikslo!


Ghost Dog: The Way of the Samurai
Nors tai vienas iš labiausiai nevertinamų Jarmuscho filmų,
bet mane tas negras (atsiprašau už politnekorektiškumą) kažkaip ramina,
o visos scenos su ledų pardavėju Prancūzu, kai vienas kito nesupranta, bet yra geriausi draugai, seniai įtrauktos į mano Mėgstamiausius Dalykus.


Baraka
96 minučių pamoka apie pasaulio tempą


Spun
Dar vienas Requiem for a dream, tik arogantiškesnis pasakojimo stiliukas, spalvų ir formų šėlsmas, kur kas linksmiau pažvelgta narkotikų tema.
Jei tai neįtikino, žinokit, kad bus papų ir nepridengtų pučių! Wūhū!

2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

vakar šokau aplink Stulpą,

kuris turėjo itin įsimintiną "Piršto Rūlz" judesiuką
ir motociklininko striukę.
O kai paleido tą 1000 dangaus žibintų, užvertus galvą susigraudinau,
nes tai yra... haris poteris,
nes tai yra... mirtis.

Sugrįžau atgalios į savo kambarį
su žvakėmis
karšta pūsle
pledais
filmais iš Juodojo Sąrašo, o ypač
terminu "įsigyventi"

vaisinga vasara:
radau dar mėšlo, kurį sukroviau ant darbastalio ir štai
sėdžiu patenkinta, neturėdama, kur atremti alkūnes

bet žinai,
turėk šūdo gabalą ir neturėk

2010 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

iki pirmų gaidžių



net jei tie pirmi gaidžiai tėra grupelė žmonių su priekyje lyderiu raudona pūsta striukute

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

lucky day

Kiekvieną dieną priimu teisingus sprendimus,
ak, net apmaudu būti tokiai teisiai...

Tarkim: priėmus teisingą taupymo planą, nutariau nueiti pažiūrėti, kaip gyvenimas verda in de Rašen Kičen.
O ten jis verda!
Suvalgius teisingo maisto (prabangūs makaronai + čekiškas daržovinis marmalas + Napaleono šmotas + avižiniai sausainiai su kavyte iš Draugių Puodelių),
ant stalo atsirado O Kodėl Gi Ne? vyno,
po jo atsirado O Ar Čia Jau Tikrai..? vyno,
kuris nelabai skaniai, užtat kaip teisingai, nuplovė pravangią vakarienę į užmarštį ir nugynė į Alaus Namus žiūrėti krepšinio varžybų.

Čia į ranką tiesiog įšoko Varniukų bokalas! Kas per sėkmė, a!?
Kadangi su Monika pamatėva, kad Briuffas labai liūdi dėl esančio rezultato,
sukaupėme minties galią ir pasukome likimą kitu kampu.
Salė džiaugėsi po tų taiklių metimų ir net nežinojo, kam turėtų dėkoti.
Bet...mes ne vaikyščiai šioje srityje, todėl net ir nesitikėjome gerų žodžių, taigi.
Savo laiku atėjo Draugas Iš Gatvės, tada atsistoję sudainavom Tris Milijonus ir
tas keturias minutes galvojau, kad tai pati teisingiausia daina pasaulyje. Aha aha.

Po dar vieno alaus, susiradau draugą, kuris išsiverkė ant peties, kad TAI JIS TURĖJO KOVOTI DĖL TOS PERGALĖS, O NE ŠTAI ČIA GERTI BARE IR TIK ŽIŪRĖTI, IR TIK ŽIŪRĖTI, PO VELNIŲ, KODĖL MEČIAU TRENIRUOTES? NES MAN TAIP GERAI SEKĖSI, PROGNOZAVO PUIKIĄ KARJERĄ ir taip toliau... Tuo metu, kai jis verkė mintijau apie tai, jog gal geriau neišsižioti apie Draugo nelabai tinkamą ūgį šioje srityje. Kam draskyti žaizdą dar labiau?

Trečias alaus bokalas atmėtėjo į glėbį istoriką su Prakeiksmo Ženklu ant kaklo.
Labai žavu. Prisiminiau vaikystę, vos nesusigraudinau
ir ačiū dievui, mergės ištraukė mane lauk, nes jau buvau bepradėjusi dainuoti "i'm singing in the rain..."
Lyjant smarkokam lietui, priėmėm dar vieną teisingą sprendimą- eiti į Taurakalnį kebabų.
Kadangi į kebabinę neįleido, sėdėjom trise sau ant laiptelių ir širdingai dėkojom gyvenimui už Visa Tai.
Kažkokie du paklydėliai (virėjas Paulėnas arba tiesiog Algirdo g. 2 bei jo mergina Permirkęs Kapišonas) laukė kebabų su mumis ir vis keikė šį beprotišką pasaulį, kuriame vištiena nėra vištiena (labiau medis), o majonezas ne majonezas, o tiesiog Poizonas, kuris atima iš mūsų jėgas, o gal netgi ir protą. Ir ar mes, naivūs vaikai, žinome iš ko gaminamos pieniškos dešrelės? O šlapkė? O kad karvės šeriamos TYČIA daugiau, idant duotų gausiai pieno?
Sėdėdama ant nutekamųjų grotų pagalvojau, kad norėčiau jam padėti nusiraminti
arba tiesiog pervažiuoti mašina,
nes TAIP, AŠ IRGI ŽINAU, IŠ KO GAMINAMA ŠLAPKĖ,

tačiau įsilijus smarkiau, mums teko priimti dar vieną teisingą sprendimą- išsikviesti taxi.
Turėjom septynis pinigus ir kaip gerai, kad kaip tyčia tiek ir užteko iki angelo (taip taip, iki to angelo užupyje, kur gyvena mano draugai, aha, užupyje).

Rašen Kičen pasiūlė mums puikią krištolinę vazą, kurią pripildžius sklidiną vandens laikėm palovėje Žinių Troškulio metui,
jam atėjus, nutarėm, kad tai buvo dar vienas teisngas sprendimas.

O ryte eidama atgaminau vakarykčius prisiminimus:
i'm full of garlics;
lucky day;
i'm gonna be okay;
pragėriau visus pinigus, bet užvakar nusipirkau tris pakelius ryžių;
įdomu Žydukas supranta, ką reiškia "Žydukas"?

2010 m. rugpjūčio 30 d., pirmadienis

Raimundėli, pareik namo

2010 m. rugpjūčio 29 d., sekmadienis

Parpulti

kaip viskas gerai susideda į žodį Parpulti:
"išgėriau alaus, ėjau ėjau, o tada parpuoliau, pagavau zuikį"

ant čiužinio, su bambale rankoje, žiūrint "Spun",
apsirengus gnomu per miestą,
rūkant ant palangės ir stebint žmones pro bromą,
begaminant šaltibarščius iš pieno,
greiati bebėgant
parpuoli

rytoj paskutinė darbo diena

2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

666

Ar taip pat skambėtum, skardini būgneli, prisitraukęs drėgmės?

čia mes gulim ant sofų be lyties,
čia valgom užmiršę iš kieno rankų tai gavom,
čia trinamės sprandus pirštais pritvinkusiais elektros.

Kojinė suplyšo. Nykštys gėdingai lenda lauk.
Kartais pats išlendi lauk iš savęs.
Gėdingai.

2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

poor guy

Alechandro dingo ateities rūkuos it pirdalas burbulinėje vonioje,
tai jau ir tiek to.
Bet žmonėms likimas atseikėja lygiai,
todėl vakar sujungiau savo gyvenimą su žyduku mėnesiui,
(iš mano garsiojo Tripo)
kurį mačiau geras dvi dienas.

Dėkavoju savo dievams, kad leido kiti dievai mano žydukui gerti,
nes iš pradžių, regis, buvo kalba tik apie pūtimą,
tačiau išsitraukus Briufui prancūzišką vyną,
pasikeitė vėjai
ir po kiek laiko žydukas jau mokė salsos judesiukų.
Kaimynai tai irgi sutiko su įprastiniais saliutais:
balkone apipylė triskart vandeniu, o kulminacijai paleido kiaušinių,
kas iššaukė didelį mūsų džiaugsmą.

Šiuo metu ant stalo guli hebrajiška knyga,
kurią tik ilgai pagalvojęs, atsiverti taip, kaip reikia.
JIS susirangęs Voverės lovoje miega beveik visą dieną-
nors dievai ir leido ir gerti, bet nespėjo pripratinti prie lietuvaitiškų tempų ir kiekių.


Visa tai velniškai keista.
Bet miegu kietai.

2010 m. rugpjūčio 22 d., sekmadienis

nebematau žiogų

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

bemiegė naktis

Kadangi šiandienos naktį niekaip nesisekė užmigti,
turėjau gražaus laiko rimtiems apmąstymams:

( 23h )

dariau sąmatas be pagalbinių skaičiavimo priemonių --->
jeigu kas savaitę sutaupyčiau po 25lt,
tai mėnesio gale turėčiau 100lt.
9 mėnesiai * 100lt= 900lt
+ 104.50lt, kuriuos turiu dabar,
iš viso gaunasi 1004.50lt
O tai suma, kurios man reikia vasaros patripinimui.
Iš tikrųjų, manau, kad reikia daugiau, bet jei UAB "Briuffo kelionės" sako, jog užteks, galiu pagrindiniu savo uždaviniu laikyti,
kaip išmokti
nevalgyti
negerti
neiti į humanas
neišleisti anei cento buities gerinimui,
o ką jau bekalbėti apie renginius

( 24h )

nustūmus problemas į šalį, pradėjau galvoti maloniasnius dalykus
kadangi jau esu apsisprendusi itin kietai taupyti, tai reikėtų pagalvoti, kaip galėčiau pasigaminti
-pigiai
-daug
-greitai
-sveikai
-skaniai
po pusvalandžio intensyvaus galvojimo,
atradau tik du produktus, kurie atitinka visus punktus,
o tai yra CUKINIJOS ir GRIKIAI.
Ką gi, sena ir patikrinta.

( 01h )

deja, kai ir maisto tema išsisėmė,
prisiminiau kitą masinantį dalyką:
t.y. kaip apsirengti?
Vidulis fešin yra gerai, bet negali žmogus gi kožną dieną su treningu vaikščioti,
nes kam Humanose tada apskritai skelbiami Laimingi Pusvalandžiai, a..?
Įkvėpta štai tokių pakilių minčių sukomplektavau gal dešimt dar nebandytų skudurai&skudurai kombinacijų, bet galiausiai labai pavargau
ir ėmiausi kitos (o jau ir pozityviai stimuliuojamos) galvojimo temos apie...

( 03h )

Alechandro. Ispaną, kuris rugsėjo 6d 2h nakties įžengs į mano gyvenimą (tiksliau į butą) ir pabus keletą dienų.
Alechandro Alechandro...
tik įžengęs pro duris jis iškart pamils mane karščiau nei visą Ispaniją
ir liks Antakalnyje.
Aš rytais eisiu į Akademiją, o jis liūdnai gulėdamas ant šono stėbės, kaip rengiuosi.
Grįžusi namo rasiu picą arba makaronų su bolonės padažu, sukrautą altorėlį švenčiausiajai Gvadalupei ir Alechandro, kuris bus apsivyniojęs baltu rankšluosčiu klubus, alkūne atsirėmęs į sieną ir neištvėręs nusineš su paltu mane į miegamąjį. Rarrr.
Vakarais kartu žiūrėsime filmus pledu apsivynioję kojas,
žaisim pagalvių mūšį (ką žinau...uždėjus slow motion ir daug pūkų...kodėl gi ne?),
jis kedens man plaukus ir tyliai kalbės į ausį ispaniškai...
BET iš tikrųjų tai aš visai jo nemylėsiu,
tik pasinaudosiu, idant Žydukas suprastų, kaip nori kartu būti su manimi. Mhm.

( 04h )

išsisėmus Alechandro džiaugsmui,
buvo jau pradėję švisti
ir gulėjau tada užmetus vieną ranką atgal,
skaičiavau žmones, kurių man reikia ir, kuriems reikia manęs.
Ne kažkas, bet šis bei tas.

po geros valandos galutinai išsigaravus užmigau,
pagaliau

2010 m. rugpjūčio 16 d., pirmadienis

rimtai

kad tik neišauštų ta diena,
kai nebus kam papasakoti, kodėl šiandien atsikėlei

2010 m. rugpjūčio 15 d., sekmadienis

piruetai

ta mintis,
kad esi pažadėtas,
leidžia sapnuoti šlykščius sapnus,
palikti kėdėje išsišovusias vinis,
užmiršti bėgantį puodą
ant viryklės,
lyg netyčia neužsiminti apie atsirišusius
batų raištelius,
sudaužyti alaus butelį į asfaltą
ir pabėgti

ta mintis, kad
esi pažadėtas pykdo
ir guodžia-
kad taip užpykdžius likimą
ant savęs,
kad taip sulaukus dėmesio
bent minutei

2010 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis

labai lijo

Sapnavau vakar Miestą-
tai vienintelė likusi gyvenama vieta ant kalnų.
Vienišos stotelės apsemtos vandeniu, nurudiję jų pavadinimai,
prie vienų sustoja keltai,
prie kitų- ne.
Sena moteris ilga kartim atsistumia į dugną
ir perkelia per porą metrų drunglinu vandeniu.
Šlapi lietpalčiai limpa prie rankų, pinasi tarp kojų,
bet niekas dėl to neirzta,
niekas jų nebesitaiso.

Didžiausią liūdesį sukėlė tai,
kad nors ir turėjau rankoje blizgantį keleivio talonėlį,
nebuvo, kur jo pažymėti.
Tai tiesiog paleidau į upę,
kurioje jau plaukė šimtai tokių gražių popierėlių.
Visi, kaip dūšelės, nesistumdymi ir palengva keliavo kažkur tolyn.

2010 m. rugpjūčio 11 d., trečiadienis

tripininkės

Keisčiausia tai,
kad atrodė, jog po šios savaitės pasikeis gyvenimas,
nes kaip gi galima gyventi taip pat
po to tokių nuotykių,
o pasirodo, galima...

Praėjo tik diena, bet jau viskas trinasi,
liko dar žmonės:
Maži Žmogeliukai- trys merginos iš Kinijos su žemėlapiais, šortais ir fotoaparatais ant pilvų
Anė- mergina iš Olandijos baigianti ekonometriką, keliaujanti jau tris savaites viena su palapine po pasaulį, kaip visada
Italas vardu Mišelis- kaip bebūtų keista iš Italijos, vietoj dienoraščio siunčiantis say postcardus
Žydukas- iš Izraelio, nors ir turintis pinigų, bet miegantis hostelyje ant grindų, nes jaučia vaibą ir kiekvieną rytą geriantis toje pačioje kavinėje expresą
Fabianas- prancūzas neišpasakyto juokingumo ir šnekumo
Davidas- taip pat prancūzas, nors baigė fiziką, bet vat darbelių mokytojo profesija labiau prie širdies, šiaip į metus turi keturis mėnesius atostogų, o kai visai neturi, ką veikti eina protestuoti
Davidas 2- mano pirmosios dienos meilė prancūzas ekologinių namų inžinierius, kuris šoka tarsi turėdamas abejose rankose po šautuvą ir kartas nuo karto daro "pūch- pūch!"
Skruzdžių Mokslininkai- iš Arizonos, vienas iš jų iš jų išsitatiuravęs visą koją Mobiu Diku, nes "perskaičiau knygą ir patiko"
Jėzus- informatikas ir skautas iš Čekijos, žmogus labiausiai liūdėjęs dėl išsiskyrimo
Kristina- čekė religiotyrinkė, angelo veidu skautė
Soldžeris- čekas karys, kuris net alaus atsisakė gerti, bet turėjo nuostabiai šiltas rankas
Sydžėjus- man iki papų italas gyventatis Rusijoje ir taip mane pašokdinęs, kad po minutės jaučiausi it išprievartauta
Estas- na, estas, matęs autobuse, kaip man miegančiai bėga seilės, bet nepabijojęs ėmė ir užkalbino (sausainių trauka)
Du Estukai- vienas kalinių prižiūrėtojas, kitas šiaip mėgstantis parčius, labai padėjo, kai žiemojom Kuresarėje ir apie ketvirtą valandą ryto jautėmės šiek tiek Žmonės Be Tėvynės
Olandas- olandas operatorius visai neseniai grįžęs gyvenimo Tokijuje, toliau- Pietų Afrika
Žydukas (Pikia?)- mano tikroji meilė, dieviško grožio vyrs, operatorius iš Olandijos, su kuriuo iki aštuonių ryto sėdėjome virtuvėje ir valgėm jūros kopūstus
Skipis- sekso bojus iš Australijos, kuris skyrė man asmeniškai laiko, o ryte bolavo šilkiniais triusikais po nosimi ir, reikia pripažinti, buvo gražu pažiūrėti

o tada dar krūva mažiau ar trumpiau sutiktų žmonių,
kurie išties įkvėpė

2010 m. rugpjūčio 2 d., pirmadienis

ramunėlės

džiaugtis ir tik džiaugtis
netikėtai sutikus seniai matytą veidą festivalyje,
išvengus krušos,
užsidėjus sausas kojines,
radus neplanuotai užkištą piniginėje dvidešimtinę,
nurausti pabučiuotai į žandą,
susapnuoti gerą sapną,
gauti už pokalbį bokalą alaus,
būti palydėtai namo
ir išklausytai

naktys dabar tokios šiltos

2010 m. liepos 30 d., penktadienis

parcy caim

Mielieji,
galit rašyti man laiškus
ar trumpąsias teksto žinutes,
skambinti.

Smagiausias paskutinis juokelis po trijų savaičių
(kurį reikia mokėti labai vietoje pasakyti,
žinoma, su atitinkama intonacija):
"hei, vai vy a not šuting?"

buvo smagu

2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

augaliniai svaigalai

Iš Palangos parsivežiau spalvotai dryžuotą šniūrelį,
susivėlusius plaukus,
pilną tašę smėlio,
rekordiškai ilgos darbo dienos patirties
ir puikios nuotaikos

miegot, šlepėtapiai

2010 m. liepos 26 d., pirmadienis

degančios lovos

susiklijavau patinkančios pusantros minutės dainą
į pusvalandžio dešrą,
kad nereikėtų vis iš naujo ir iš naujo įjungti, todėl
dabar galima gulėti ant žaliosios sofos,
žiūrėti pro langą
ir galvoti
taip, galvoti

-----

o praeitą naktį sapnavau degančias lovas:
nešėm jas į mišką,
slėpėm nuo Vandens Pono,
bet mus užpjudė šunim,
o bėgant liepsnos greitai gesta,
niekas neatėjo pagalbą,
verkiau,
net durpės buvo šlapios

kaip gaila, kad visai tai dingsta

Apie žydrąją lapę

Sjon- Baldras, Šešėlio sūnus

rekomenduoju

2010 m. liepos 25 d., sekmadienis

neklausk

if you knock knock...
kas nors vis tiek pasirodys
lange
ir pamojuos tau

2010 m. liepos 24 d., šeštadienis

glow worms

Dievas davė man rankas,
tokias rankas,
kuriomis galiu sodinti obelis,
bet ne groti fleita.

Dievas davė man kojas,
tokias kojas,
kuriomis galiu minti vynuoges,
bet ne šokti.

Dievas davė man veidą,
tokį veidą,
kuris sveikintų praeivius,
bet ne juos įkvėptų.

Tai kam gi, Dieve, davei man akis,
tokias akis,
kurios matytų visa tai,
bet nieko negalėtų pakeisti?

miegamasis rajonas

Vakar miegamojo rajono stovėjimo aikštelėje
mačiau tris mergaites,
kurios sėdėjo ant bordiūro
ir tarpusavyje kažką kalbėjosi.
Jos buvo su trumpom spalvotom suknutėm,
o kadangi sėdėjo taip, kaip sėdi vaikai,
matėsi visų trijų triūsai.

Apėmė labai geras jausmas.
Tarsi tik iš tokių mergaičių gali užaugti kažkas doro.
Tik iš tų, kurios atsisuka nustebusios ir sako:
"ką..?"

2010 m. liepos 22 d., ketvirtadienis

florence

šiandien pirmą kartą gyvenime
viena pati sau išgėriau
alaus

nes, žinai, bendradarbis užmetė po darbo namo,
nusipirkau snobiško maisto
už daugiau nei dešimt litų,
susidėjau produktus į medžiaginį krepšelį
ir ėjau į butą,
kuriame esu viena

Bybis tas Paryžiaus Splinas
i'm so heavy in your arms

2010 m. liepos 21 d., trečiadienis

po pasižaidimo kinu

kaip keista,
kai išlankstydamas keturių galimų formatų kartonines dėžes,
viena po kitos,
viena po kitos,
viena po kitos,
patiri tokį paprastą malonumą
tuštybėje slypinti begalybė,
che che

o kai buvau maža,
kiekvieną kartą susirgus, gulėdavau lovoje ir
skaitydavau Pepę Ilgakojinę,
tikėjau, kad perskaičius knygą, temperatūra iškart nukris,
o tada vėl eisiu į lauką
ieškoti kaip sukalus
dar tvirtesnį
namą

Ambicingo Žmogaus Dienoraščiai

2010 m. liepos 20 d., antradienis

vasaros medus

trofėjai,
kur čia juos visus tinkamai sukrauti,
kad vienas nuotykis
neužgožtų kito

nuotraukos, sakančios, kad kažkur buvai,
ant rūbų dėmės,
dovanos,
laiškai,
daiktelių dėžutėmis prigrūstos dėžės,
su kitais žmonėmis užkariautos dainos, filmai, knygos, maistas, vietos, juokeliai
ir taip toliau-
į viską sudedi dvasią, galbūt
bijodamas, kad vieną dieną išsikrausi
ir išsitraukęs penkmečių akmenis galėsi naudoti juos kaip elementus

kurgi ne

persikų spalvos kambaryje,
silpnai apšviestame stalinės lempos,
su išjungimo mygčiuku,
stovi kedė,
ant kurios šoku pagal Sia

tai yra energija,
ir, deja, bet tai taip pat taps trofėjumi

2010 m. liepos 17 d., šeštadienis

Klausai, Sūnau

Sukalta dėžė su violetine užuolaidėle.
Klausau, Sūnau.
Prispaudęs skruostą prie grotelių
pusbalsiu šnabždi,
kad šiandien miegojai ant grindų,
nes galva nebeatskiria ryto nuo košmaro.
Blogai, Sūnau, sakau,
materialiosios gėrybės neleidžia
tavo sielai sklęsti.
Galbūt, sakai, ir išeini raudonu kilimu
į alksniais apaugusį kiemelį
parūkyt.

Kitą dieną grįžęs
palenkęs galvą vėl kalbi,
kad saugai juos nežinia kodėl,
ar iš meilės, ar
iš baimės likti vienas čia.
Nesąžininga, Sūnau, taip, sakau,
eik ir ir mylėk artimą taip pat, kaip save patį.
Tolstančius tavo žingsnius
sugeria iškart
numindytos grindys plačiom
burnom.

Įbėgęs pro duris
springdamas malda piktai šauki,
kad nesiveli į visa tai ne iš ramybės,
o dėl abejingumo,
abejimgumo, po velnių,
kuris ėda tave iš vidaus kaip smegduobė
ryja pati savo kraštus.
Nuodėmė, sakau, Sūnau,
puikybė kalba, o ne tu.

Troški tyla
gena mane pakelti akis,
o ten-
juodi šuliniai,
kurių dugnuose vos vos žybsi
prieš tūkstančius metų
uždegtos žvaigždės.

Tėve mūsų,
atsiųsk mums ugnies.

2010 m. liepos 16 d., penktadienis

saulės muštinis

Ar tu esi nuogas?
Pasakyk, nes pati nematau- niekaip negaliu nuleisti akių nuo tavo veido.
Ar tiki beesant cukrinius avinėlius? O Dievą?
Šaltibarščių du ar tris samčius įpilti?
Įjungti didįjį ar mažąjį kondicionierių?
Betgi mano suknelė prilimpa prie šlaunų ir tada aš nieko nematau.

muški ritmą nykščių kampainiais,
o išgirdęs savo gabalą,
neleisk jo išjungti

2010 m. liepos 15 d., ketvirtadienis

žydra suknelė

įdomu,
kiek laikys rūbai savyje prigėrę drėgno asfalto kvapo
ar nuojautos,
kad ateina audra

2010 m. liepos 14 d., trečiadienis

per pertraukėlę

jis sėdėjo nulenkęs galvą ant bordiūro ir rūkė.
Rūkė, kaip rūko jauni žmonės.
Rūkė, kaip rūko tie, kurie neima daugiau nei patys gali duoti.
Jo smailūs keliai švytėjo vidurdienio saulėje,
įrudęs, liaunas kūnas laikė savyje tiek gerumo ir gražaus liūdesio,
kiek neturėjo visas apgriuvusio pastato fasadas.

geltonos lelijos

Taip gaunasi,
kad mėgiamiausieji tave užsipuola,
o priešiškieji- gina.

Ir išsiplovęs galvą sėdi suraitęs kojas po savim,
stebi, kaip vandens lašai ritasi ir tirpsta ant kelių.
Virš tavęs nieko, po tavimi nieko.
Laikas išleisti šunį prasibėgioti.

2010 m. liepos 13 d., antradienis

faktai iš gyvenimo

Pupytė Kendi,
kurios naivumu ir putyte naudojasi visi pasaulio paršai.

Aikštelėje sugebu susimauti net su pliauške.
Ką jau bekalbėti apie kitus dalykus...

"Humanoje" rūbai labai brangūs,- einu namo.

Sumuštinį vis dar tenka susipjaustyti su peiliu
į mažus gabalėlius.

Po ilgo laiko esu vėl pakviesta į pasimatymą.

Jonelio nematyti horizonte, matyt, tobulinasi (dvasiškai ir fiziškai).

2010 m. liepos 9 d., penktadienis

sagtys

Vidurnakty tamsa alsuojančiame kambaryje
iškeliu nuogas kojas į viršų-
susitikusios šleivos pėdos
linki viena kitai ramybės.
Sidabriniai mėnulio raibuliai
šliaužioja blauzdomis,
apiberia jas švytinčiomis dulkėmis
ir juokdamiesi ritinėjasi
kelių linkiais

O kad mano nuostabios kojos
nenustotų žėrėti
nuleidus jas
palovin

2010 m. liepos 8 d., ketvirtadienis

Lukrecija

tarsi į tvorą išsilaužęs koją
bėgdamas šauki, kol išsausėja
lūpos ir nutraukdamas pratisą garsą,
jas apsilaižai,
sustoji įbestas,
prisimeni rankoje vytelę,
mosuoji į šalis klausydamasis kaukimo -
tai dvasių baltus
skarmalus
kapoji

2010 m. liepos 7 d., trečiadienis

tol

jeigu tai būtum iš tikrųjų tu,
ateitum tyliau
už katę
ir pakasytum nugarą

2010 m. liepos 6 d., antradienis

sekundantai

Visi patarimai, kuriuos tau daviau-
užmiršk,
nieko nebus.
Namelis medyje neturėjo sienų,
neturėjo sargų.
Tuos protingus žodžius kaip "konstanta", "rubikonas", "kelialapis", "angažuotė", "drapiruotė"- mesk velniop,
su jais kelnių nelopysi.
Nebus šilčiau.

Dainuok šypsodamasis,
kad nutilus, lūpos dar ilgai kvepėtų.

Fink

Gubernija yra ne tik alus


Naudoti biologinius katalizatorius greitinant savo apsukas,
nešioti amerikoniškas kepkes nuo vakarietiškos saulės,
smilkyti karvės šūdo smilkalus,
galvoti apie suomijas ir bezilijos salas,
plaukioti prūde pirmyn atgal ieškant vėžių,
miegoti ranką atmetus atgal (it Gustavui iš "Gustavo enciklopedijos"),
gardinti pasaulį savo žodžiais,
išmesti visas visas prasmes pasiliekant tik vieną-
kaip įdegti nesideginant?

2010 m. liepos 3 d., šeštadienis

gerokai sunkiau

norėjau būti dideliu,
auginti ilgas kojas
ir jas įmauti į kaubojiškus batus

svajojau apie pirkinių maišo nešimą taip,
kad paėmus jį už rankenų,
dugnas nesivilktų keliu

galvojau, kad užaugusi pati niekada nerėksiu ant niekieno,
saugosiu maudynes tol, kol pliuškiniautojai pamėlynuos,
neversiu eiti miegoti pietų,
leisiu užmiršti pareiti namo,
o ryte suverstos lovos bus paliktos iki vakaro,
seksiu istorijas,
saugosiu kitų miegą,
visada turėsiu saldainių,
į morkų mišrainę niekada nedėsiu česnako,
surinksiu nuo kelio visus tranzuotojus,
paimsiu beglobius kačiukus ir šuniukus,
eisiu į šokius,
nebūsiu pikta ar pavargus,
žiūrėsiu televizorių iki Nakties,
lakuosiu ryškiai nagus,
namuose nelaikysiu net nusususio maišelio avižinių dribsnių,
šaldysiu naminį šerbetą,
neužmiršiu draugų gimtadienių...

Aš nežinau.
Spintoje turiu anyžinių saldainių,
kuriuos duodu tik tuo atveju, jei kas nors yra nelaimingas.
Vietoje "kodėl nesulankstei skalbinių!!?" sakau "kaip mačiau, tau napavyko sulankstyti skalbinių..."
ir taip toliau.
O dabar einu į lovą sekti istoriją,
kol dar yra kas nori klausyti.

gerkliniai garsai

užsiiminėjam, matai
krūva planų
tik spėk valytis dantis

visi ežiukai numirė nuo laktozės pertekliaus
šeima liūdi
nieko negalėjom padaryti

2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

alergija

neprisimenu,
kada nustojo mane mėtyti nuo nugaros į vandenį
ir pradėjau mėtyti aš pati
vaikus
kates
šunis
ežius
žalčius
visus, kurie tik pajėgia užkarti ant kupros

o dar tie paiki projektai "Įdegti"...

apimta silpnumo, galiu netgi paatvirauti, jog blizgučiai man kelia malonias asociacijas,
ūūūū...

2010 m. birželio 29 d., antradienis

žaidimas

mano meilės himnas:
Tracy Chapman- fast car

gera diena



visi visi
turi įdomius gyvenimus,
kuriuos mielai iškeistų į raugintų agurkų kibirą,
bet kartais pasiseka
ir susirandi traukinį, kurį nori praleisti,
iš šimto lieptų pagaliau išsirenki vieną, būtent
ant kurio nori padėti galvą,
užsimerkti ir kvėpuoti karščiu,
jausti, kaip saulė išdezinfekuoja iš kamieno pelėsius
ir pamažu pradėti
ošti

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis