2009 m. gruodžio 31 d., ketvirtadienis

trigubas x

Pamažu oda palieka kūną ir nuplėšta voliojasi ant grindų
pritraukdama dulkes

2009 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

draiskalai

Puerto Rikas
dieną- naktį, dieną- naktį
žibina lempas
parištas už, susuktų tarp prakaituotų moterų šlaunų, virvių
ant ilgėliausių šaligatvių palmių.
Kaminuose gyvena kamanės.
Tirpios jos.
Kaminkrėčiai su piemenaitėmis dirba prie "InckiRaguža" projekto.
Nei jie, nei jos nesupranta, kas tai galėtų būti.
Bet kai taip šilta,
visos bėdos išgaruoja nespėjus užvirti.

...lengvas rūkas užeina Vilko Valandą
ir praeina
paskutiniam pilkiui apsilaižius letenas

2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

šūds

vakar buvo ta diena, kurios galėjo ir nebūti

2009 m. gruodžio 27 d., sekmadienis

mokslas

Jim Jarmusch- Down by Low
+ retai juokiuosi viena
+++ Mažasis Džimis suprato, kad kalba yra neatjojamas arkliukas


kai vieną dieną nebenorėsime būti įdomūs, viskas bus gerai

2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

my ship isn't pretty

Kokios lygios dykumos:
kažkas dūzgia
smėliu, vėju, šiurenančiomis žolėmis.
Bet tik sau.
Dieve, kokios lygios dykumos!
Už trijų stygų užkliuvę pirštai
paprašo stiklinės vandens.
Kaip gaila, kad tai ne mano galvoje.

Ko vertas burtininkas be stebuklingos lazdelės?
nieko
kaip ir kelias niekur nevedantis


Vaidukas sakė, kad suprojektuos man tiltą tarp paralelinių pasaulių.

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

You And Whose Army?

Daugybė dalykų, kuriuos turėjai padaryti geriau
vaidenasi plaunantis rankas
bei įtrinant kremą į odą sukamaisiais judesiais,
galvojant lėlėms vardus,
lesinant storus miesto balandžius,
kerpantis paprastus rudus plaukus,
plaukiant su tiltu į priešingą pusę srovei ir jos ledo gabalams,
dainuojant tas pačias dainas,
užrakinant buto duris ir besileidžiant žalia laiptine žemyn,
stovint prieš komisiją
ir suprantant, kad dabar tiesiog neturi jėgų gintis.
Tingi pasakoti tai, apie ką jau šimtus kartų galvojai.

Šššš....
armija tvarkingai stovi po uosiais
rudom milinėm
tikrina ilgavamzdžius šautuvus
ei, kas mindo ant gilių?
pala, kas čia traška?
kas čia pokši?
iš kur tos gilės apskritai?

2009 m. gruodžio 22 d., antradienis

alternatyva

Žalių žirnelių sriuba su vegeta vietoj sultinio,
kailinės juodos ausys vietoj šiltos kepurės,
išsamios instrukcijos vietoj pjesių,
Radiohed'ai vietoj kalėdinių giesmių,
vystelėję obuoliai vietoj vynuogių,
vardai vietoj pavardžių
ir
aš vietoj tavęs,
tu vietoj manęs

2009 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

į temą

Kilk kilk kilk
kaip kilkė grioviais aplink Šakius,
kai Akvilė ir Dovilė gavusios po milijoną milijonų eurų
darytų pasaulyje tvarką.

2009 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

mijo, mano mijo

Nežinau, kas buvo, kai manęs nebuvo.
Nelabai žinau, kas bus, kai manęs nebus.
Ir tai mane domina ne ką daugiau už kritulius Jamaikoje.

Šiandien nupirkau tris geras ir dvi blogas dovanas.
Tos, kur geros, gaila įpakuoti, o kur blogos- liūdna, nes net nenoriu jų pakuoti.

Gražiausiai krokai- violetiniai.
Kažkas dar paskambins pianinu.


Labai svarbus dalykas:
kai stovi ant tilto ir persisvėręs žiūri į plaukiančias ledo lytis, atrodo, kad ne jos plaukia, o tu su tiltu. Geriau įsižiūrėjus, net ir krantus pradeda nešti.

2009 m. gruodžio 18 d., penktadienis

truly

Nais , nais, nais.
Sesija visai neblogai einasi.
Ypač, kai paklausi: "labas, sesija/sekcija, kaip tau sekasi?"

Drabužiai vienas po kito klostosi ant, jau ir taip per gyvenimą susiklosčiusių, šlaunų.
Šalia namo sustingę vėmalai stovi išdidžiai jau kelios dienos piramidės forma. Ir kad ir kaip bando juos nuspardyti kiemo vaikai, niekam tai nepavyksta.
Man atrodo, šalta.
Man atrodo, galėtų būti vynas.

2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

senatvė



Klinikų stotelė

color

jeigu viskas bus gerai, galbūt po poros savaičių turėsiu
daugiau negu tris vaikystės nuotraukas

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

akivaras- gražus žodis

Jis dainuoja:" don't forget to breath...".
Klausau pilna krūtine oro, pilnais plaučiais deguonies.
Kairiuoju ir dešiniuoju.

Rašau, trinu. Rašau, trinu. Ir tai užima sekundes.
Prisiminus, kokia sunki pradžia buvo su kompiuteriu, galima šypsotis...

Vienas iš smagiausių dalykų mano gyvenime yra važiuoti troleibusu pirmyn ir atgal į akademiją (tiesą sakant visiškai nesvarbu kur, bene tik su oficialiu tikslu)
Susikišus mp3 į ausis, atitrūksti ir pradedi šypsotis žmonėms. Dažniausiai tai kontaktas tik į vieną pusę, bet koks skirtumas, mano filme veikia mano užsukti žmonės pagal mano diriguojamą muziką.
Ir tais ankstyvais rytais arba vėlais vakarais riedant pasidaro taip lengva patikėti, kad viskas sukurta tik tau ir dėl tavęs. Kaip iš "Čempionų pusryčių" vienam veikėjui iš T raidės.
Chruščiovkės su daug ir vienodų šviesų, tokie patys šriftai, gatvių pavadinimai iš sapnų ir veidai, veidai, veidai, veidai, veidai... Daug įdomiau stebėti nei būti stebimam.

www.vanilinisdangus.lt
pasižiūrėkit, kas netingit
kas dieną atrandu vis geresnių juokų

2009 m. gruodžio 15 d., antradienis

kaip Akvilė pradėjo fotografuoti



Senė ir jūrė

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

laikas greitai bėga




spėk išnešti šiukšles,
nespėji sėti, o jau reikia pjauti

gražūs dalykai


štai dredų jėgos sujungimas

2009 m. gruodžio 13 d., sekmadienis

prostamol uno

Dienos. Naktys. Suskaičiuotos. Įskaičiuotos.
Penktadienis:
paskaitos, nelaimės su telefonu ir pin kodu, kai maniau, jog geriausia tiesiog prasmegti skradžiai žemei, fotosesijos sesijai(žr. apačioje), arbatos nuo peršalimo, spanguolės vietoj gėlių, netikėtas nuėjimas į mišias šv. Onos bažnyčioje, susišypsojimas su panku, spektaklis "Menų spaustuvėje", karštas vynas su M ir L. Viskas, ko reikia. Viskas, ko norisi.
Ketvirtą valandą nueinu miegoti, persirengiu net naktinius, nors
04.30h žadintuvas,
šeštadienis:
sėdžiu vonioje, bėga karštas vanduo, galva pulsuoja, rankos ir kojos dreba, akys bėgioja sienomis
JĖZAU, KĄ AŠ SAU GALVOJAU??? kokią kaukę pritaikyti, kad veidas nepanašėtų į "Brigas Trys Lelijos" laivo korpusą?
05.50h prie kino studijos
laukiu, nieko nėra, mirtinai ima miegas
galiausiai renkasi rimti žmonės, vedasi į vidų, aprengia ir pastato prie kitų karo nelaimėlių laukti
už valandos nusitempia į grimerinę ir padaro nuostabiausią dalyką:
SUSUKA GARBANAS, kvėpuoju ne deguonim, o laku, bet, matyt, esu laimingiausias karo pabėgėlis istorijoje
veidas švyti it lakiniai batai, išmozoja tepalu, padaro puikią šukuoseną (retro, bet jau ne taip jėga kaip tik garbanos)ir vėl liepia laukti
laukiu, ką darysi
važiuojam autobusu kažkur toli toli, prie griuvėsių, viskas nuostabiai gražu ir nuostabiai šalta

Užsidedu batus ir suprantu, kad tie suvarstomi vasariniai batukai man per maži vienu dydžiu, kaklas nuogas,
sriuba rankose užšąla, ima baimė, nes kojoms jau nebešalta, o tik labai skauda.
O jeigu po to reikės amputuoti kojos pirštus? Jurgis sako, kad mes neapdrausti, durne, ir tvarkysimės patys.
Ašaroju be ašarų ir meldžiu Dievo bei kitų mažiau šventų dalykų, kad kas nors atsitiktų ir mus parvežtų namo. Namoooo.... Namooo!!!

Žmonės stumdos, grūdasi, visi nori būti užfiksuoti filme, nors ir po 1/10 sekundės.
O, mano nugara fokuse!
Matės mano rankos!
Garbanos išsileidžia ir dingsta vienintelis mane džiuginęs dalykas.
Ai, dar gali darytis kiek tik nori kavos ir cukraus daug yra. Bet esant be pusryčių viskas tik pykina.

Sunku daryti kiną.

Važiuoja išsekę žmonės namo. Tiesa, gaunam po santykinai karštą hotdogą, o barščius išlieja gerasis senelis, kuris labai norėjo būti gerasis, bet neišėjo.
Plaučiai dega, kūnas išmuštas dėmėmis,
bute prisileidžiu karštą vonią, atsigulu ir po penkių minučių užmiegu, vos nenuskęstu, tad išleidžiu vandenį velniop pro skylę ir tiesiog guliu susirietus vonioje, nepajėgiu atsikelti.
Apsišluostau galvą, išgeriu aspirino ir griūvu į lovą. Po penkių sekundžių atsimerkiu, pasirodo, kad praėjo penkios valandos.
Suvalgau maisto dozikę, perskambinu žmonėms, pasipasakoju įspūdžius
ir miegu iki šiandienos dvyliktos.

Kinas- tikrai sunkus dalykas. Ne mergaitėms.




2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis

privačios pamokos

kaip gerai, kad Kalėdos, eglutės, kvapai, sniegas, mandarinai
dar prieš akis

žmonės, būkite geri

2009 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

the good one

Jadzė- angelas pakirptais sparnais
(labai juokinga)

Dar labai nudžiungu radus ant savo kūno nematytą randą,
bandau prisiminti, kaip jis atsirado.
Kadangi tikros istorijos niekas jau nebesupaisys, tai susigalvoju, kad nors tos kovos su Vedžitu, Pikolu ar Bū Bū yra primirštos, tačiau še, vis dar matomos.

gerai, kad mamytė įdėjo aspirino ir paracitamolio

2009 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Lighthouse

Kinrožė, kurią pasivogiau iš namų, žydi nuo rugsėjo ir , atrodo, kad net nežada liautis.
Atsibundu- raudonas, didžiulis žiedas. Smagu.
Pareinu namo- žiedas nukritęs ant žemės. Liūdna.
Kitą dieną- vėl naujas žiedas. Ir vėl smagu.

Džiaugsmui sukelti užtenka tokių mažų dalykų.
Liūdesiui taip pat.

2009 m. gruodžio 8 d., antradienis

didi diena

scenarijaus autorius: Šekspyras

pati sugalvojau ir man čia žiauriai juokinga

sur le fil

Ketvirtajame zikurato aukšte sėdi žyniai
su elektrinėm krivulėm,
skaičiuoja avis.
Skaičiuoja, skaičiuoja, pavargsta, pražyla,
suvalgo porą hematogenų, padainuoja Neil Young dainą "Old Man" ir vėl imasi darbų.

Jeigu tik jie žinotų, kad ne jie avis skaičiuoja, o avys juos...

2009 m. gruodžio 7 d., pirmadienis

i'm still a gipsy

(kojos rusvos)
Ėmiau
ir pavogiau arklį su auksiniais dantimis,
nors į juos net nežiūrėjau imdama nesaugomas dovanas.
(pilvas rusvas)
Juodas garbanas susikišau po raudona šilko skara,
kad būčiau greita,
pasiraitojau šiugždantį sijoną iki kelių,
kad būčiau greitesnė,
nusispyriau batus,
kad būčiau greičiausia.
(krūtys rusvos)

prakeiksmas gali būti sūrus, aitrus,
saldus
pagaminsiu jums skoningiausią pasaulyje šaltą užkandį

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

europolas

Nuo skalbimo miltelių labai išsausėja rankų oda,
o aš juk skalbiu:
žalią sijoną,
krūvą raudonų puskojinių,
figos lapus,
ilgarankovius bliurzalus nuramininčius šiurpstančią odą,
2*dar kai ką,
1*dar kai ką,
5*dar kai ką.

Niežti delnus, juokina kasantis.

Ir truputį ilgu.

karma police

pasirodo ir menininkai turi sesijas
darbai, kuriuos net nežinau, kaip padaryti
sapnuoju, prabundu, dar labiau pavargus užmiegu

šeštadienį gimtadienis pas Rasą
istorijos iki septynių ryto- aš paskutinis Mohikanas
baisūs dalykai iš ateities,
kurių nenoriu girdėti,
bet girdžiu ir tai eina kiaurai mane

savaitgalis su sese,
keliai keliukai grįsti smulkiomis plytelėmis

2009 m. gruodžio 4 d., penktadienis

puikios raudonos kortelės Can Can'oje

Moliūgai skirti tik ne zombių šventėmis,
o maistas skirtas ne tik numalšinti alkį.

vėl buvau audiencijoje su popu

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

mojarsita

Kaip gerai, kad niekam niekada nežadėjau, kad mylėsiu amžinai
nemylėsiu nemylėsiu,
gersiu juodą kavą su baltu pienu,
rinksiu vyno butelių kamščius,
toliau suksiu ties kaklu plaukų sruogas tarp pirštų,
eidama vilksiu kojas,
kaitinsiu pūsles ir dėsiu ant kelių,
prieš užmiegant užsidengsiu alkūnės linkiu akis ir stebėsiu raibuliuojančias spalvas(mano galvoje kaleidoskopas!),
stebėsiu pati užsigesinus šviesą kitų žmonių langus,
sakiau, kad gersiu baltą kavą su juodu pienu?

ir dar aplinkui šokinės dendžiai, griekšės, žičkos, o
Antonas ramiai įjungs mp3 ir uždės man ant ausų skambantį atsakymą,
kartosiu viską tol, kol ištarsiu be akcento

2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Šarvuotis Potiomkinas

ir kiti dalykai, kuriuos turiu žinoti.

Kaip būtų gerai gyventi sau Virtų Morkų gatvėje ir auginti šparagus.
Kaip būtų gerai, kad gyvenčiau augindama šparagus ir net nepagalvočiau, kad pasaulyje yra kas nors geriau už šparagų auginimą.

Šiandieną per filosofiją elgiausi kaip visiška ligonė.
Išsitraukus Mildai lazeriuką, vis mainėmės, kuri taikosi atsakinėjantiems žmonėms į galvas ir judina raudoną tašką. Viena kitą drąsinom "šauti" į dėstytojos galvą, ale kažkaip, kol dar neturim parašo, baisoka.
Dvylika žmonių mažytėje auditorijoje, o mes dviese tyliai(pasak manęs ir Mildos) verkiam iš juoko.
Tada Milda pasakė labai rimtą mintį:"
žiūrėk, Akvile, kodėl taip yra: jeigu taip elgtumėmės būdamos dešimties, visi sakytų, kad mes kietos ir gerbtų mus, o dabar žiūri, kaip į idiotes. Noriu būti vėl dešimties..."

Po to dar bandžiau nepastebėtai suvalgyti imbierinį sausainuką.
Tasai siaubingai traškėjo tyloje.
Ką jau padarysi, tas protinis darbas labai sekina.