2008 m. liepos 31 d., ketvirtadienis

foundations

apie hipiškas galvos juosteles- jos madingos;
apie nelaimes- gydydama savo akį nuo netikėtai- nelauktai išaugusio miežio, suvalgiau pusę pakelio kepimo mielių ir...dabar mano skrandis pučiasi. Beveik kaip Voneguto herojė, kuri nusižudė su tualeto putojančiais milteliais.
apie viltį- praradau ją po penkiolikos minučių bandymo teisingai įdegti.
apie mitybą- po mielių bijau ką kitą net ir valgyti. Tai tik duoda peno dar daugiau putoti.
apie inkstus- jie sveiki. It taukuose vartosi.
apie planus- bausti, bausti ir dar kartą bausti už džiaugsmo protrūkius.
apie tobulėjimą- išmokau suvaidinti mirusią statinę.
apie batelius- jų visada per mažai.
apie suplyšusias kojines- jų visada per daug.
apie žodžius- užmiršau viską...

2008 m. liepos 29 d., antradienis

kunkuliena

Labai noris turėti ką pasakyti.
Yra žmonių, kurie tokių problemų neturi.

Kefir- kefyras;
paramatta- lengvas pusvilnonis audinys;
equine- arkliškas( tarimas kažkuo primena mano vardą);
oilcan- rankinė tepalinė;
mamilla- spenelis;
sloe-gin- slyvinė degtinė;
verruca- karpa
---> o man dar tai juokinga.
Padidinti paveikslėlį funny-wallpapers-man-and-superman.jpg

m

"Netikint amžinu gyvenimu, neįmanoma būti doram"- pasakė Fiodoras Karamazovas Zosimui.

kambariukas

"Broliai Karamazovai" yra Dostojevskio didžioji gyvenimo klaida. Soriukas :*~
------------
Prisidėta jau daugybė naktų po pirties stogu berūkant(?) ir kalbant visaip apie viską. Niekaip nepasisotinu.
Rasa sakė, kad net norėtų, jog negaučiau barako.
Miegočiau bibliotekoje.
Biblioteka- kambarys, kurio dvi sienos vien knygos- nuo žemės iki lubų. Trečioji siena- su rusiško stiliaus pečiuku ir dideliu Tolkino Viduržiemio žemėlapiu. Likusioje vietoje- milžiniška lova su šimtu ir viena pagalvėle, o centre- didelis, medinios stalas.
Geriausia, kas ten yra tai knygų kvapas ir vienatvė.
Noriu tę gyvęt.

2008 m. liepos 27 d., sekmadienis

man

Atsitiktinumo dėka.
Atsitiktinumo jėga.
Atsitiktinumo Jėga..?
--------------
Mano arkliai nubalnoti.
Mano žingsniai maži ir trūkčiojantys.
Mano kvėpavimas silpnas ir smirda senomis užuolaidomis.
Mano rankos gyslotos ir paliegusios.
Mano akys pilnos seilių.
Mano kraujo spaudimas nusėdęs.
Man nejauku miegoti vienam.
Man kanda naktį blakės į kaklą.
Man nepatinka kopūstų sriubos tirščiai.
Man leidžia rinktis iš sauso batono ir džiūvėsio.

Mano didžiausia silpnybė- esu per geras kitiems.
Per daug galvoju ne apie save.
The image “http://www.ahook.net/searches/old_man.jpg” cannot be displayed, because it contains errors.

2008 m. liepos 25 d., penktadienis

on call

Mano suknutė žydra,
smegenėlės mielai kompaktiškos,
nuotaika gera-
esu pasirengusi pasiūlymams.

Nusimaudžiau prūde ir it pamišusi sukausi viena pievoje taškydamasi šlapiais plaukais kaip Bethovenas( čia tas šuva).
Nusistovėję dalykai kinta.
Kintantys- nusistovi.
Bet kai nebijai- sapnuoji pavogtus kaliošus, rusų mafiją, apelsinų gimdymą ir tė tė tė tė...

Daina, kuriai ką tik atsidaviau.

2008 m. liepos 24 d., ketvirtadienis

mėlyyynius

dar truputėlį galiu pasmaguriauti...

jei "malina" reikštų "mėlynė"...

Su Lietuva viskas jau aišku.
Man belieka tik emigruoti. Į Ispaniją arba Angliją. Kodėl?
O jeigu per pusantros valandos pririnktum 297 gramų mėlynių? Kalbėtum ne taip? Ne taip???

Aš esu truputį žvėris,
truputį moteris
ir daug vaikas.
Daug niekas, o sau- viskas.
Dažniausiai iš mano burnos eina šūdo srovės, o kartais- graži tiesa.
(nium niur nium niur nium niur)

Kai šypsomės, prisimerkiam. Nu. Ir nieko.
Ir Baranauskas atradinėju atrastus dalykus.

Šiandien apie piet man įkando karpis. Tai mane pakeitė.
Pamatysit, pradėjo augti žiaunos.Mėlynės

2008 m. liepos 23 d., trečiadienis

Einamieji Reikalai

Viskas eina tvarkingai:
išaiškinta teorija apie memuarus,
apie Einamuosius Reikalus,
sužinota, kad Puškiną nušovė vokietis D, o Lermontovą- rusų pulkininkas M. Gogolis regėjo vizijas, o "Mirusiose sielose" Čičikovas pirko negyvus mužikus,
parašytas laiškas po baisingai ilgo laiko,
laiškas gautas po baisingai ilgo laiko,
po baisingo laiko pirmą kartą pasidaryta sau vakarienė,
beveik išmokta užpakalį taip kraipyti kaip jį kraipo Šakira( pravers Emiratuose),
pabėgta nuo įsiutusios bitės,
rasta pamesta spyna iš Giedrės gimtadienio...kai M. ir I. valgė arimų autobusiuke,
nuspręsta nieko nekeisti(teisingas požiūris)
su nuostabiąja Stelarium programa surastas Corona Borealis arba Šiaurės Vainikas:

Darželio žvaigždynas

savęs tobulinimo kursai taip pat atidėti neribotam terminui,
nušauta kaire akimi balta varna,
išlydėtos Trys Kvailos Gervės šiaurėn,
sužinota, kad obelų šaknynus persodinant reikia MINIMALINTI,
taip pat- devintą vakaro neverta išsiruošti miškan mėlyniauti.

Žodžiu, norėčiau išsitatiuruoti ženką Jū arba Mė.

2008 m. liepos 22 d., antradienis

smirda pela

Mano kambaryje nežinomame kampe nudvėsė pelė.
Tai yra kur kas daugiau nei norma teisės jaustis nelaimingam.

The image “http://www.sxc.hu/pic/m/p/pa/pawciot/169879_dead_mouse.jpg” cannot be displayed, because it contains errors.

2008 m. liepos 21 d., pirmadienis

three pigs








dabar aš jau kalta

pasakos man

Smeigtukai nesmeigia į galvą taip, kaip smeigia apversta mintis.

Darydama kulversčius nenoriu asmeniškai ko nors įžeisti.

Pradedant sekti pasakas vaikams, reikia gauti licenziją iš psichologo, nes kitaip gaunasi "tada Nifnifas taaaaip išsigando, kad net truputį pritriedė po Nafnafo stalu ir pradėjo žviegti nelyginant skerdžiama kiaulė...kaip jo tėvas vaikystėje..."," Grytutė buvo kvėša ir ėdri kaip pridera visoms mergaitėms tokiame amžiuje, todėl net ražu mušama nenorėjo atiduoti savosios duonos riekelės Joniukui", "kai trečioji seselė pamilžo karvutę...šiai nebeliko nieko kito kaip tik pasakyti, kur ragana paslėpė Bebenčiuką", "o Pelenė irgi buvo gera višta: savo princą sutiko išsivoliojusi židinyje! Net amžinatelsį motutė jos būtų nepažinus".

Šiaip ar taip vaikai prašo pasakoti toliau. Ir neužmiega. O aš išvarginta pusantros valandos interpretacijos užmiegu įsikniaubus į meškiuko Trudžio gaurus("Akvile, mes juk jo negalime palikti vieno ant fotelio!", "Kodėl gi?","O tu norėtum būti viena naktį ant fotelio?","tai pasiimk tada jį čia..").
---------------
Norėčiau turėti pypkę, kuri pūstų spalvotus burbulus.
Burbulai būtų truputį rūgštūs ir nesprogtų net skriedami pro medžių šakas,
nesprogtų net pakilę iki Marso, nesprogtų net tada, kai bombos, dujų balionai, pasauliai ir etc. sprogtų.
Gulėčiau po savuoju kaštonu ir siųsčiau palaimintus burbulus dangun.
Didžiausią burbulų spalvos procentą sudarytų žalia ir žydra.
Pypkę naktį laikyčiau prie širdies, dieną po kaklu, o vakare- delne.

Giedrą dieną svajūnai vaikai sakytų" žiūrėkit, ta padūkėlė vėl rūko..!".

Su šia mintim ir einu miegoti. Oi... pamiršau šiandien laukia pasaka apie Uogelę.

patinka

Praslinko tai, kas ir turėjo praslinkti.
Liko tai, kas turėjo likti.

Nebepasakosiu, ką norėjau, apie ką galvojau.
išsikroviau kažkur kitur.
-------------

Būdamas mažas gali sau leisti daugiau nei nurodyta etiketo vadovėliuose.
gali sau leisti tranzuoti pirmyn ir atgal, greitai ar saugiai, į šiaurę ar namo.
gali bėgioti tarp obelų ir mergiškai klykauti.
gali gulėti ant žolės išskėtus rankas į šalis ir įsivaizduoti, kad nieko negali.
------------
lyja šniūrais vandens
ant lango, ant neparnešto megztinio, ant nervų sistemos, eletronai prakaituoja ir kontaktuoja- kyla visam biurui pavojus.
Rožinėje dėžutėje pasikaupė skanių dalykėlių. Nežinau, ar noriu dalintis. Ne. Tegu rūgsta sau vieniši.
--------
Buvau bažnyčioje.
Klausiau mišių. Atidžiai. bandžiau įsijausti į bendrą dvasią. Bandžiau suprasti, bandžiau priimti į savo širdį kadaise kritusią maną.
Nieko. Tik liūdnas supratimas, kad teisingai dariau nebūdama ten trejetą metų ir...mažutis pažadas dar bent tiek laiko nepasiduosiu spaudimui ir neisiu bažnyčion.
---------
Ilgos istorijos man patinka.

2008 m. liepos 20 d., sekmadienis

koma

Mano dienos,
mano naktys.
O dar geriau- mano paros.
Atrodo, kad vėl atvėriau savo siurbtukus plačiuosna pasauliuosna.

Deja, nuo įspūdžių ar žiedadulkių, ar kaip jau ten kam patogiau, šaratai sukasi.
Kad ir kaip jau ten.
Kai nustos, Totikė pabers rutuliukus. Va.

2008 m. liepos 18 d., penktadienis

kempinligė

Triukšmas galvoje darosi nebepakeliamas.
Prašau, iškraustykite tuos draugus.
Ačiū.

2008 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

speigas ir liepsna

Labai skaidrus dangus
it mano galva sėdint pirtyje ant meduotų parterių.

Nieko nekonkretesnio už vasaros laiką nėra.
Dingusios valandos... ką jau čia valandos- paros.
Kažkokia fantastika.

Ką tik prisiminiau. Man labai patinka Šeklio apsakymai. Tiesa, jis Eridano atstovas... bet už"Sielų mainus" skirčiau jam net nemokamus pietus "Kiboje".
Va, kaip dosniai.

Dar iš paradoksalesnių faktelių... Jeigu viskas susiklostys taip, kaip aš planavau, neturėsiu ateities.
Tai net nežinau, kaip save pristatinėti.

Kings of Leon- Fans daina verčia užsiplikyti antrą puodelį žalios arbatos ir vėl drebančiom kojom, prakaituojančiais delnais ir permušančia širdim lipti ant stogo. O juk taip bijau...

Šiandien kažkaip į galvą atėjo mintis, kad neįsivaizduoju savo vestuvių. Nei baltų, nei gėlėtų, nei lauktų...

Marškinėlius nusiimu susikryžiavus rankas už nugaros. Irgi tik šiandien pastebėjau.

Pirmajame dienoraštyje (11- 13 metų) randu vis įdomesnių įrašų, kuriuos kadaise labai norėjosi išplėšti. Pavyzdžiui, pirmieji pasvarstymai apie būtį, prasmę ir likimą. Praktiškai pirmieji ir...paskutiniai.
Net nežinau, kodėl mane taip pradėjo erzinti mielieji vakaro sofizmai.

Naktinių Reindžerių komanda mirė.
Kadaise buvo smagu:
Nakties plėšikai...su savo ženklais, sava simbolika, rolėmis ir...amžiumi.
Eidavome į kapines ir pasakodavome baisias istorijas. Per miškus, per savo demonus griždavome namo ir nusiėmę šlapius batus, griūdavome į saldžią lovą. Taip, lova gali būti saldi.
Kitą dieną jau žinodavome, kur eisim. Ten pat- po ąžuolu. Kaip visada.
Giedri vakarai kviesdavo išmakaluoti svetimus javus. Ir žirnius.
Arba kepti bulves lauže.
Arba pakasti dėžutę su įvairiomis smulkmenomis į smėlį, kad "kada nors, po 20 metų kas nors iš mūsų tai rastų".
Tiesą sakant, savarankiškai jos ir neberasčiau.
Maloniai sentimentalu.

Vaikystėje bučiuodavau varles.
Dešimtimis.
Nes tikėjau, kad tai pati natūraliausia gamtos loterija, kurioje tieiog man nesiseka.

Ir nebelaidoju visų negyvų padarų.
Seniau sąžinigai jiems ir kryžiukus meistravau ir porą kvadratinių decimetrų išravėdavau.

Džiaugiuosi tuo, kad dar turiu laiko.
Visi, kurie turi problemų su laiku, BŪTINAI PERSKAITYKITE "SPEIGAS IR LIEPSNA".
vasaros atgarsiai

2008 m. liepos 16 d., trečiadienis

sąlygos

Džiugiai džiugiai...
šliumpsi naktį meškinai.

Beveik gerai sudainavau Dar Nedainuotą Dainą Apie Mėlynes.
Beveik pasakiau gerą sąmojį.
Beveik tiksliai sudainavau dainelę apie Asiliuko Uodegėlę mamai. (c)by Monika

sssss....šnypščia gyvatės man į ausį.
Keisčiausi tikslai, išsikelti kritinėmis situacijomis lieka neįgyvendinti
arba ...pakeisti. Kaip patogiau. Kaip lengviau.

Po penkiolikos metų sąmoningos praktikos galiu drąsiai teigti, kad galima neatsibosti.
Ir baimė per daug pažinti lieka toli toli...
kažkur autobuse ant sėdynės
su svetimu telefonu.
Drąsiai.

2008 m. liepos 15 d., antradienis

bočiai

Buvau Zypliuose.
Nežinau kiek stipriai Zypliai buvo manyje.
Nesvarbu.
Puikiausias dalykas buvo Monikutės draugija. Kava ir nesibaigiantys šokoladukai(kurie greitai pasibaigė), sąžiningai dalinta grybų sriuba, neišreikalautas rūpestis, padrąsinama šypsena, kai dėdavau pliozus ant suderintų švelnių spalvų, pokalbiai, kurie nesėdavo nerimo sieloje.
Dar buvo Giedrė. Kaip visada- giedriška. Geras epitetas.
Susipažinau su Egle. Ir tai buvo be abejo pats garsiausias karaokės duetas.
Buvo Milda, kurią ypatingai gąsdino mano koja. Būūūūūū :D
Buvo ir kiti žmonės. Bet trumpai. Ir matyt, neefektingai.

Esu namuose ir pilnai tuo patenkinta:
nevarau Dievo į medį,
nesibučiuoju prieš vėją,
nesisioju ant kelio,
nevalgau tešlos,
berniukai vaikystėje kepure netrynė krūtinės.
tikrų tikriausia pragaištis bočių tradicijoms.

2008 m. liepos 13 d., sekmadienis

kasdienybės batono riekės

Štai šiandien ėjau pjauti kopūsto galvos ir sugalvojau kai ką protingo, kad...
jei išmokčiau kalbėti su savimi, turėčiau geriausią draugą.
Ką ir bepridursi.
---------
O Faulkneris norėjo"Triukšmą ir įniršį" išleisti spalvotomis raidėmis, idant geriau išreikštų minties srautą.
Kai aš noriu, kad mane geriau suprastų, rašau juodai.
Todėl visada rašau juodai.
------------
Už savaitės dažysiu močiutės namelį geltonai.
Šiaip nemėgstu geltonos spalvos.
Bet mėgstu geltonus namelius,
O ypač geltonos spalvos simboliką.
----------
Jeigu tik galėčiau, viską sutvarkyčiau.
Tvarkyti nevisada tolygu išmesti daiktus lauk.
--------
Mano koja toliau sėkmingai pūliuoja.
Ieva iškart pasakė, kad bus infekcija.
Ragana, tpfu.
--------------
Ėjau per dobilus.
Basa,
palaidais plaukais,
žydra suknute.
Minutę jaučiausi visai miela mergaitė.
Tada, it Dievo siųstas ženklas, man įgėlė bitė.
Į tarpirštį.
Labai ištino koja ir ėjau šlubuodama ir truputį nelaiminga...
basa per dobilus.
-------------
Nešiau lovą.
Su Rasa.
200 metrų.
Gimda liko vietoje, bet kad galbūt esu užsislėpęs hermafroditas tikrai teko tikrinti.
----------
Karosai prūde ėda kojas.
Man tai nepatinka.
Aš jiems irgi nepatinku.
-------------------
pjaustau batoną,
kad galėčiau palesinti zylutes
žiemą.
kai kiti nebeturės.

talko milteliai

Kepimo milteliai yra panašūs
į miltus,
kūdikių užpakaliuko pudrą,
kokainą,
talką,
bet labiausiai
į kepimo miltelius.

Ar protinga bėgti nuo akivaizdžių dalykų, norint jiems suteikti kosminę prasmę?
-----------

ir keturiasdešimt vienas atsilenkimas,
dvidešimt aštuonios varnos virš girliandom apkaišyto palankino,
trys juokai,
vienos baltai dažytos durys,
keturiolika namiškių,
tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt keturios nemigos naktys,
du mėgstamiausi skaičiai,
aštuonios padalytos ašaros draugams,
šimtas penki likimai, nepriklausantys tau,
trisdešimt du sveiki dantys nesveikoje burnoje,
dešimt prakeikimų
ir vienuolika palaiminimų-------->
<------skaičiai persekioja mane.
O aš juos.

2008 m. liepos 12 d., šeštadienis

6732

Aš tai nebijau.
Nebijau ūkaujančių pelėdų ir neatplėštų laiškų,
nebijau pilkos spalvos
ir megztų žieminių kelnių.
Nebijau apkabinti, atsiprašyti ir išsiseilėti.
Net ir riebus paakių kremas, bananinės timpkės, veltiniai manęs negąsdina.

Nežinau, ar taip reikia, bet taip yra.

2008 m. liepos 11 d., penktadienis

sau

Pritvirtinu save tvirtai prie buities:
prie rytinio dantų valymosi,
apatinių keitimo,
lovos klojimo,
vaikams kaselių pynimo,
indų plovimo,
kilimų siurbimo,
šuns glostymo,
tų pačių dainų klausymosi,
keliavimo aplink sodą,
tų pačių klausimų
ir tų pačių atsakymų...
Prie visko, ką gerai žinau,
ką suprantu, kuo pasitikiu...
...ir jaučiuosi saugi.
Savyje sau. Sau savyje.
Nuobodoka, bet užtikrinta.

2008 m. liepos 9 d., trečiadienis

pasienio užkardos

Uždari bėgimo takeliai,
kai nesišypsai,
kai liaujiesi tikėjęs savimi...
Nes niekas nenori priimti į svečius asiliuko be uodegos.
Niekas nenori atsiprašinėti dėl sprogusio balionėlio ar pervirusios uogienės.
Niekas nenori laukti, kol tau nušvis diena.
Niekas nenori kartoti gražaus-paprasto gyvenimo taisyklių.
Niekas nenori būti su 1/2 žmogaus, kai galima pasiimti vienetą.
--------------
Kvailos mergaitės maunasi sijonus ant galvos.
Principingai.
O ir nėr ko norėti. Taip užsiauginome, taip ir turėsime.

gelovinas

Puking pumpkin

gamtos siaubai

išvados

Dėl apklausos.
Esu nusivylusi, mano mielieji vaikai...
Viena džiugu, kad persidažyti ar ištiesinti gaurų nereikia(nors tiek).

Tačiau jau garbanoti arba skusti puolė mane didžiausi procentai.
Galiausiai- viso krikščioniško jaunimo pasididžiavimui- nuspręsta, kad geriausia Akvilės ševeliūrą padovanoti vaikų namams.
Tai štai. Nieko nebus.
Ką aš paskui išmesiu savo princui per langą..?
Arba girtam kiaulei per palapinę pasilaikyti..?

o gal taip?

2008 m. liepos 8 d., antradienis

šiluma

Vakar dar buvau šventai įsitikinus, kad man pakaks jėgų TAM DARBUI. Šiandien taip jau neatrodo.

Pateikiu įspūdžių apkepą, į kurį besigilindama pati susimaišau.

Viskas prasidėjo ketvirtadienį, kai į kuprinę prisikroviau keisčiausių dalykų ir mindama takus kambaryje laukiau rytojaus- Didelės Dienos.
Rytas. Labai jaudinuosi.
Įtemptas susitikimas su Laurynu.
Ir pirmasis sustabdytas automobilis- apsaugos tarnyba. Daug juoko ir saugus bei greitas kelias iki... Kauno gaisrinės.
Tada kažkur miškais miškais...daug prakeikimų, linkėjimų pratrysti ir beveik ašarų.
Punktas -"Mega". Ten įsipilta degalų ir tai suteikė jėgų.
Skaudžiausios valandos prie autostrados, kur galiausiai vaikų pasigaili...broliukas latviukas. Tarptautiniai santykiai... ir tik po poros minučių supratimas, kad "ė...jis malyg nelietuviškai šneka".
Vėl skaudžiausios akimirkos autostradoje, kolei pasigaili mūsų berniukas iš Palangos.
Išlipame laukuose (bet ne Laukuvoje) ir jau kvepia bliuzu. Taip būna.
Sustoja pavojingai atrodantis vaikinas "iš Telšia".
- Tai link kur tu?
-Man tai jokia skirtuma, varau, kur patink.
-??? Tai į Varnius?
- Tai gerai.

Tik įsikūrus pušyne dingo nuovargis. Tačiau iš karto gavau traumą. Lūksto ežeras nepaliaujamai visus pjaustė ir pjaustė savo nedailiomis kriauklėmis.

Ką veikiau iki vakaro nepamenu. Mhm...
Tada suskambėjo bliuzo himnas ir visi pasileido link scenos.
Taškėmės taškėmės... pavargau ir jau ėjau stovyklavietės link liūdnai, kai pasišasukė kažkokie žmpnės mane.
Taip prasidėjo bliuzas.
Per keletą valandų apsistojau Vilniečių merginų palapinėje, kur kiekvieną kartą visi sveikindavome "už Akvyyyyyleeeeeee...". Tirštai raudau ir pasakojau gerus dalykus. Prisiekėme vienos kitoms meilę ir išėjome toliau taškytis. Pakeliui sutikome krūvą draugų. Nustebino tai, kad Bliuzai veikia tokiu pačiu principu kaip ir www.one.lt. Tiesiog ekstremalus draugiškumas.
Šokta iki keturių, o tada nuostabiausia nakvynė keturiese dvivietėje palapinėje. It šprotai.
Pradėjo lyti. Kas nuskendo, kas suaršėjo, kas nieko nesuprato...blogai buvo visiems.
Šlykštokas šeštadienio rytas.
O paskui, kad užkaitins... visi subėgo į pliažus.
Ką vėliau kiti vaikai veikė net ir nežinau, nes visą likusį laiką buvau su Margarita.
Mūsų koordinates būtų buvę gana sunku nustatyti, nes lakstėm pirmyn ir atgal mušdamos rekordus šokinėjimų į viršų.
--------
Dar praleidau Luką. Lukas yra neaiškus tipelis, kuris viską daro pirmą kartą. Su mumis išgėrė pirmą kartą degtinės. Ir parūkė pirmą kartą. Ir alaus ėjom pirkti pirmą kartą. Štai koks šaunuolis. Vėliau nuo jo pabėgau idant neužsimanytų pirmo karto.
-----------
Dabar jau nepamenu apskritai nuoseklumo, tad vardinu įsimintinus dalykus:

Staska, kuris aiškino apie menstruacijas ir jų prigimtį.
Juozas, kuris yra Dievo apdovanotasai... Jis kalbėjo tik eilėmis. Galbūt todėl aplink jį būriavosi žmonės ir plojo be perstojo.
Dar buvo Vilmis, kuris atsparesnis už žvėrį ir dosnesnis už visus Samariečius sudėjus.
Kažkuriuo paros metu šokau su Jėzum(gali paliudyti Adomas).
Taip pat buvau įsivėlus į alaus degustaciją su kažkokiais vyrais. Galiausiai visi linksėjome galvomis ir sakėme "švelnus...lengvai karamelinis...ekspresyvus...natūralių medžiagų...purus...". Dar degustavome. Ir dar degustavome...pasidariau neobjektyvi ir išėjau ieškoti kitų draugų.
Sekmadienį kvintencijos varomi nachui sutikome bliuzmeną nigą ir aiškinomės ar Lūkstas yra "river or lake".
Pavaišino mane kaži koks pankas sidru ir pradėjome kalbėti. Kalbėjom kalbėjom ir...po penkių minučių vėl trinktelėjo į galvą, kad ne tapačia kalba kalbam.
O kur dar Siliaus vibruojanti kišenė ir mano dūmai...
------
Ir žinot..kaip beviltiška bandyti viską papasakoti...
viską apibendrinant, Bliuzo Naktys pakeitė mane. Nebenoriu net į Ameriką važiuoti.
---------
Įvykus "change", bet ne taip kaip planavo bernai grįžome namo vos per porą valandų. Su storalūpiu bernioku, kuris kartas nuo karto užsimerkdavo bevairuojant.
Su lenkais, kurie šnypštė "ščž" visai draugiškai.
Su treninguotu bičiuku, kuris pasisiūlė nuvežti iki Šakių, nors važiavo tik į Lukšius.

Tame kelionės etape su Margarita gėrėm ant autostrados kavą.
Degalinė.
-Laba diena, ar galėtumėte mums padovanoti karšto vandens?
-Kaip..? Atsiprašau...vandens?
-Taip.
-Pilkitės...
ir rodo pirštu į kavos aparatą, kur to karšto vandens kaina pora litų. Bet dykai :)

------------------------------
Speciali padėka Laurynui už tai, kad parodė šį džiaugsmą ir buvo draugas net tada, kai to nesinorėjo.

Padėka Margaritai už bendrą energiją, medicininę pagalbą, tūkstančius vaišinimų ir bendrus kelius.
Padėka Ievai ir Milenai už vaišes, ir ypač Ievai už nuoširdų rūpestį.
Padėka Anykščių jaunuoliams už puikiausią ginčą mano gyvenime.
Padėka visiems žmonėmis, kurie mane priėmė į savo mašinas.
Padėka Adomui už tai, kad parodė, kaip reikia ieškoti draugų.
Padėka Taniui už nelauktus sumuštinius.
Padėka 80-metų violetiniui velvetiniam jaunuoliui už puikiausią šokį.

Padėka visiems žmonėms, kurie buvo bliuzuose ir lingavo su manimi tuo pačiu bliuzo ritmu.

Iki kitų metų!!!

2008 m. liepos 7 d., pirmadienis

pobliuzinės dienos

Aš netgi norėčiau, kad žinotumėte, ką veikiau.
Bet...tikriausiai neįmanoma visko nupasakoti. Belieka pasitenkenti smegenų mažyčio lopinėlio darytomis nuotraukomis, poros žmonių liudijimais, pačios atmintimi ir nenuginčijamais faktais.

Mano kūnas dar garuoja bliuzu.

Kai išsivadės ta magija, bandysiu aprašyti nors trupinėlį nuotykių.
O dabar-valgyti manų košės.

2008 m. liepos 3 d., ketvirtadienis

naktys

Man viskas gerai.
Rytoj bliuzai.
Rytoj aš bliuzuose.
Einuuuu....

2008 m. liepos 2 d., trečiadienis

palinkus prie Tėviškės Klevo...

Yra dalykai skatinantys mąstyti.
Dualizmas teigtų, kad yra dalykai, kurie ir lėtina mąstymą.
Būtent.
Aš už dualus, kartais manualus, dioptrines kanopas, eseistinius kuriozus, anyžinius saldainius, ketvirfinalius, tarptauninių santykių skatinimą, virtuvės virtuozus, krempudrą, techniškai stabilią žoliapjovę, ekvilibriumo siekimą, dviprasmišką kinkavimą, kombinatorikos pritaikymą, šluotelių rišimą ir tp.tp.tp...

Man turbūt trūksta dėmesio.

pasitaikantys dalykai

Patirtis manyje kaupiasi it dovanotų cigarų dervos plaučiuose.

Įsimintini dalykai įsimena, nes yra įsimintini(tęsiu sentencijų atradinėjimus).

Pasitaiko. Kartais pasitaiko.

- Ane..? Ta prasme Zypliai skiriasi nuo Lukščių? Joaa?.. Nu...bet tai kas galėjo pagalvoti...
(nervingai tampau siūlus iš kuprinės)

Vaistų ar gersi, mhm?

Nori pasakyti, kad čia ne mano zomšiniai batai purvini, o aš basa? Ahaaa...

-Ale, tas su džemu tai geriausias...

"...o ką pagalvojo Zuikis niekas nežinojo. Jis buvo gerai išauklėtas"

Per javus, per javus...per dilgėles, per dilgėles...
-kur tavo batai?
-su kojinėm.
-ai..tai voliojasi.

Oleko kaspinas ant pačios puošniausios avytės TĄ vakarą.

Bet tai tik girti vaisiai...

Vasario mėnesį gimusius....prašome atsistoti...kaimyną...kaimyną...pabučiuoti...

-Į prūdą eik tu, nes aš varlių bijau. Ir, Akvile, tik neik į tą prūdą(???)

Šreko nelaimę rankose laiko dabar jau kiti asmenys.
------------------------------------------
ir viskas taip. Neaiškiai, bet kombinuotai.

Skamba LIPDOMA DAINA, KURIOS LIPDYME NORIS DALYVAUT.