2008 m. gegužės 23 d., penktadienis

Už manęs. Po manim.

Senas įrašas:


Erzinatis juokas už nugaros.
Už manęs. Po manim.
perregimos raudonos natos
nepasiekiančios penklinės
skrieja tolyn.
Už manęs. Po manim.
Vieniši dokai
ir vyšnių kauliukai
tylios dejonės,
garbanotos mergaitės batukai.
Už manęs. Po manim.

Skystieji kristalai
šimteriopai persukantys
vaizdą.
Žydros klejonės
išbalansuojančios
vidurnakčio laiką.
Už manęs. Po manim.
Proto galiūnai
retkarčiais ištuštinantys po
tuštybės
pilną stikliuką.
Už manęs. Po manim.

Neįdomios pasakos
vedančios vaikus velniop.
Apdovanojimų akimirkos
pasibaigiančios galop.
Už manęs. Po manim.

Apsimestinio abejingumo
auka.
Todėl ir trūnau
savo pačios iškastoje
keturkampėje
duobėje.
Something funny

2 komentarai:

Doile rašė...

jaučiasi ritmas, gerai.

Totikė rašė...

parašiau gal būdama 15 metų... labai atspindi ieškojimus :)