2009 m. balandžio 4 d., šeštadienis

Tai

ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu

Akimirką pagalvoji, kad galėtų būti išties skaudu.
Bet... teliko du mėnesiai iki naujo gyvenimo.
Ir viskas...viskas buvę čia, čia ir liks.
Nes tokie yra dėsniai:
daugiau nebebus tokio pavasario, bufetų, vakarinio badminto, sėdėjimo balkone ir kykavimo,
nebebus arbatėlių po 25ct ar kalijaninių gegužių, pyzdabolo turnyrų, keksų iš miltelių, estradų, nebebus ir tada žmonių.
Nebebus manęs tokios.

Viskas, ką galiu padaryti, tai tik semti, kas dar yra likę geriausio rieškučiomis į save,
kol galiu.

5 komentarai:

Milda rašė...

Jei tave tai paguos, tu visada ir dėl visko gali kreiptis į mane :)

Bet, manau, seniai žinai :)

Voveraitė rašė...

O aš turiu riešutų !!!!! xD

Ieva rašė...

sunku man ir dabar dar su šituo visu reikalu.
kai man pasako,kad tavo namai čia(Šakiuos) ,o "ten" tik chuinia(atsiprašant)..norisi verkti.nes supranti,kad neturi namų.

Ir grįžus kiekvienas kampas primena kažką.Net tetos sutiktos "Geram rūbe" neleidžia užsimiršti kuo buvai.Supranti,kad dabar jau esi nebe ta.

čia neišsemiama tema.

selvedre rašė...

truputi perdetas sentimentazlizmas, kuris dar tik nujauciamas, koks bus. Nera ko panikuoti, gal kitur kitu metu bus daug geriau nei cia ir dabar.

:)

Totikė rašė...

Atsakymai:
Mildai- ačiū :>
Margaritai- o aš turiu apetitą :}
Ievai- pagavai niuansą...
Selvedre- kiek žinau pačiam neteko taip kaitalioti vietos, tad :>