tai ir yra tai

Nuostabus svytejimas
girdisi jau uz krautuves kampo.
Muzika iseda i pirstus, iseda i plaucius ir kiekvienas ikvepimas-iskvepimas turi ritma.
Burnoje jauciu spalva: ochra zliaugia gomuriu, bet praradus lygsvara persivercia pasteliniu zydru rutuliu ir nusirita liezuvio galiuko link. Lengvai ir saldziai.
Juokiuos.
Taip kaip mane moko per paskaitas. Ir galejimas maistauti, tiksliau, turejimas pries ka maistauti, yra didziausia dovana.
Tada jautiesi jaunas ir grynas Pankas.

Kartais atsibundu nakti didziuleje savo lovoje ir iskeliu i ora nuoga ranka.
Uzsimerkus glostau oda pries plaukelius, siurpas eina iki stuburo, uzsimerkiu ir nieko nebelaukiu.

Sviesa. Muzika. Spalva. Ir laiko tiek, kiek tik tu noresi.