einu iš maximos
ir bijau, kad sulis kaip šunį,
tiek bijau, kad stoviu gatvėje ir laukiu audros.
tada truputį pas Gabrielių.
truputį keksų,
truputį Ivanuško nuotykių ir juokiuosi pilna burna saldžios tešlos.
tada pirmą kartą gyvenime perku cigaretes,
pažymėjimo nepaprašo,
o krūtinėjė jaučiu jaudulį.
tada porą valandų garaže
su muzika,
su saulėgrąžom,
su palaidais plaukais,
su trūkinėjančiom mintimis.
tada pirmą kartą gyvenime pirkau degtinę,
pažymėjimo neprašė,
krūtinėje jaudulys mažesnis.
tada netikėtai pamėgtos alyvuogės su sūriu,
alias, įžiebiantis tarplanetines aistras,
jagermaisteris, kvepiantis šilojais
ir dar vienišų vaikų džiaugsmo...
tada Ieva,
gėda prieš Ievą.
tada supynėse įsikibus į turėklus
girdžiu palinkėjimus apsivemti,
juda ir juda,
juda ir juda...
tada smegenyse trakšt,
ir žiūrėk, jau lipam su Greta per langą.
šlumšt ant žolės,
nėra rasos,
sausa ir juokinga,
juokinga ir sausa.
Balta tvora,
per kurią reikia bent dvidešimt kartų perlipti,
basos kojos ir greiti žingsniai asfaltu...
tada įsilipus į "uzbonėlį" šneki keisčiausius dalykus,
plaukiančius srautais iš pasąmonės.
tame tarpe yra braškiavimas.
bejėgiškai bandant atskirti,
kas yra sunokę, o kas ne.
galiausiai valgai viską, kas nekvepia žole.
vėl per langą vidun,
šaldytuve- kumpis,
kriauklėje- vanduo.
"o tu tikrai nusmigai ant sofos..?"
paukščiukai čiulba,
o aš vis einu kaip Mažais Princas poer dykumą
ieškoti vandens.
randu ir miegu.
------------------------------------
pošventinių automobilių maža:
sustoja senelis ir vis manęs klausinėja, kaip jaunimas linksminasi.
kalbu kalbu kalbu kalbu..kalbi?
negirdi jis manęs,
puskurtis
užtat šypsos kaip gražiai.
sustoja vyrukas,
"kitą savaitę gynimasis"
linksiu galvą ir spaudžiu skėtį prie krūtinės
viskas gerai,
juk viskas gerai.
gyvenimas dabar geras.
 |
| degina Joniuką |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą