2008 m. birželio 24 d., antradienis

machine gun

apleisti minčių prieglaudos vaikai...
nelaistytos spalvoto popieriaus gėlės...
praganyti pienės pūkai...
Akviiiiiiiil...ką tu veiki..?

na...lyginu skardą ir kapoju pravardę gabalais
apie ketvirčius sukūriau netgi dainą
dabar ji grojamiausia Plėštakelnių stotyje

Visi didžiuotųsi tokiu atveju.
Visi visi:
ir lupikautojai,
ir puodžiai,
ir ūsuotos tetos,
ir adatos angelė,
ir trepsintis kilimas,
ir Džimas Peidžas.

Kilstelta istorija
per penkis colius į viršūnę
į moters viršūnę.

Nieko negaliu padaryti kokosams
auga ir auga
vidun savo nagais
na,tais, kurių taip pat nėra.

girgždantys šuliniai prigirdė kempinę...
kaip neįdomu.
kokia mirtis neįdomi.
parduota
supakuota
ąžuolinėje dėžėje?
su kondicionieriumi?
odinėmis sėdynėmis?
ir dabar pataikauju, kaip neveislinis šuva
nerūpi man tai
nepiktina moraliniai nuokrypiai,
nes juk viską atskirti lengva
yra tam skirta literatūra

rankos daro tai, kas įdiegta sistemoje
bet ir tai neliūdina
taip jau sutvarkyta
aš sutvarkyta
o pasaulyje dar yra Dešra,
kuri išvis labai daug kartų yra tvarkyta.

pakartotos naktinės maldos
ir dieniniai siaubai,
labai tvarkingai,
labai gerai.

Keturiasdešimt puslapių galiu perrašyti dykai,
o tada pavirstu tikra tarifų šliundra.
Galūbaja sala auga tik klonuotiems rašytojams sukūrusiems savo šedevrą.
Galūbaja sala- nekintanti, vienalytė ir, žinoma, fantastinė medžiaga.
Galūbaja sala- žydri lašiniai.
už tai gauni milijonus
tiek egzempliorių,
tiek žalių suktinukių,
tiek ambicjų rolmopsų,
tiek bare žalios arbatos.

nes juk gera mylėti žmones, kuriems sekasi.

lauki dovanų-
žiedo
su žalsva turkio akimi
o ten slėptum ateities DNR.
Jeigu kas labai užsimanytų tai iš tavęs pavogti, galėtum padėti Po Žodžiu.
Dvylika keliaujančių apaštalų ir viena tiesa,
nes nebuvo kitkam vietos.
Vien tik galūbaja sala.

neišbarstyti plotai salietros
Akviiiiiiiiil...ką tu veiki..?

ką tu veiki.
ką tu veiki.

jeigu įtikinčiau, kad už mane kalba žmogiškoji pareiga, būtų viskas...
lygiai taip pat.
Kaip išmintinga.

Komentarų nėra: