Dusios odisėja

Baigta Dusios krantų odisėja.
Mano sąskaitoje:

-skiedalai apie Šėtoną.
"apie Šėtoną blogai arba nieko"
"tik Šėtonas galėjo mus nuvesti myžti į dilgėles..."
"šašlykų verti negaliu- aš Šėtono tarnaitė"
"na ir Šėtoniškas vėjas..."

-pažintys su dideliais arba labai dideliais žmonėmis.
"mano tėvas buvo Daktaras. Svėrė šimtą pem ir pasiėmęs dujų balioną ištaškydavo vyrus"- sako dziudistas maždaug keturiasdešimties metų vardu Ilgas(nes jis tikrai ilgas...)-"einam į palapinę, parodysiu kaip viskas vyksta".
"mmm...tavo treneris buvo vyras..?"
"man pochui(bet jis ne pankas), einam ir parodysiu"

-tostai
"kad tavo smilkiniai pražiltų greičiau nei pakaušis"

-gyvenimo ilginimo metodika.
kai nukrenti šimtąjį kartą nuo burlentės palikdamas kiekvieną kartą dalelę mėsos ant jos švitrinio paviršiaus, prie tavęs priplaukia vyrai ir sako "ir turi, mergaite, valios..."

-šnekamosios kalbos technikos tobulinimai
"žiūrėk, kokį raguolį turi..."(Dovilė)
"kaži ar duos.."(aš)
"tu teisi, palaukiam kol prisigers"
po 3h
"jau skirstos, einam"
"einam"
---> "labas vakaras, jau trys valandos kaip varvinam seilę žiūrėdami į Jūsų puikųjį raguolį...gal galėtumėt duoti po mažytėliuką gabaliuką..?
"a..? raguolio..? pala. Gerai, bet turit pasveikinti Močiutę su gimtadieniu"
"tai mes jau dainavom "Ilgiausių metų ilgiausių"
kažkas iš pašalies- "jo, tikrai dainavo"(ironijos lyg ir neišgirstu)
"tai prašau.."
raguolio prilaužė tiek, kad užteko man, Dovilei ir dar visai mūsų stovyklavietei.

arba
"atsiprašau, kur čia ta garsioji pelkė?"
"kas..? pelkė? kokia pelkė..?"
pirmas įspūdis- senis su išdribusiu pilvu, užtempta pora dydžių per maža nenusakomos spalvos maikyte, kruvinos akys ir seilėtos lūpos.
"a...pelkė...tai eikit dabar į dešinę. Ten bus toks Žmogus, tada eikit, bus Kitas( taip ir pasakė), tada kairėn lyg..ir nu, patys suprasit, taip sakant, kad jau pelkėje"

-iš proto vedimas žmonių, kurie nors kiek girdėjo aplinką
"mano akys per senos...o straublys per trumpas..."
už tai net paleido marinuotą pomidorą į galvą.

-tinklinio pradžiamokslis
merginos prieš vaikinus
3 prieš 4
tiksliau 2,5 prieš 4...
"dabar taip...taškais čia nieko nelaimėsim...taikyk taip, kad eitų iš aikštės"
saris pinasi po kojomis, plaukai lenda į akis, o aš keliu kumštį į dangų ir riaumoju "kad matytų mano tėvas...ar bent Šėtonas"

-baimė
"regis partrenkėm stirną..."
"matei, kaip šikna persirito..?"
"nu..."
tuo tarpu vairuotojas keikiasi ir dreba, dreba ir keikiasi.

-juokeliai
tiesiog...supratome su Greta, kad esam dar labai mažos...
iš vienos pusės čepsi iš kitos aimanuoja, o mes gulim palapinėje ir krizenam.

o kur dar tūkstančiai mielų akimirkų...
"vandens dviračio" mynimas tik atbulomis,
galvos ištrinkimas smėliu ir žvyru,
kavos puodelių plovimas įsibridus ežere,
kovojimas dėl čiužinio prigėrus jau pusė litro "kaimyno prišildyto vandens" ir nesiekiant dugno kojomis,
liumsėjimas pelkėje,
apie išgyvenimą išklausytas instuktažas("tikrą tiesą sakai, Šarai, mano slyvinė koja jau brinksta- bus audra").
teisių aplaistymas...tiesiogine prasme.
Giedrės numeriuko medžioklė,
pėdomis mojavimas pravažiuojančioms mašinoms.

nepaisant to, kad dabar be minutės pasiruošimo nepajėgiu apsiversti, galiu teigti, kad tai buvo pati geriausia gyvenimo išvyka...pas Šėtoną.