2008 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

vaikystės iliuzijos

Visą gyvenimą jaučiau šiokią tokią nuoskaudą, kad neteko vaikystėje eiti į darželį.
Šiandien,
šiandien viskas pasikeitė.

Einu palei tvorelę, kuri skiria Darželį ir Pasaulį.
Anapus- sėdi mergaitė ant grotų ir tabaluoja kojomis. Maža dar ta mergaitė. Su oranžinėmis kojinėmis ir dvejomis kaselėmis.
Matau, kad visi vaikai klykdami pasileidžia bėgti į vidų, o ta mergaitė toliau tabaluoja kojomis ir krapšto kažkokų įdomų daikčiuką,
o tada...
išlenda iš už kampo, matyt, auklėtoja ir pradeda rėkti:
- Austėja!!! Kodėl tu neini su visais vaikais į vidų?
- A-au...- pasako ji ir lipa nuo grotelių žemyn.
Sijonas pasikelia į viršų ir kitos mergaitės piktai juokiasi.
- Kiek aš tau kartų galiu kartoti...(berėkiant dingtsa balsas)...nevėluok! Daugiau niekada nevėluok! Ar girdi, ką sakau?!

Austėja sako, kad girdi. Liūdnai velkasi striukelę nuo savęs ir tempia paskui save žole.

Aš it idiotė išsižiojusi stovėjau ir stebėjau sceną.
Auklėtoja įtartinai pasižiūrėjo į mane ir nusitempė mergaitę už pakarpos vidun, garsiai trenkė durim, o tada...nieko, žinoma.
Tada parėjau namo.
http://farm2.static.flickr.com/1198/1015572843_5ccf6db734.jpg

2 komentarai:

šamanė rašė...

Akvile, aš irgi nėjau į darželį. O bėdos tame tiek, kad keiktis išmokau ne 4 metų, o 7,5 ;DD

Totikė rašė...

dah...vaikysteje aplink mane buvo 3-6 metai vyresni berniukai, kurie keikesi laisviau nei jurininkai :DD

taigi nejimas i darzeli manes nuo to neapsaugojo :>