dramaturgija

(kino kritikas)



susirūpinus ------- Akvilė ėjo vasariniais batais namo
susirūpinęs ------- šuo bėgo kalnu žemyn

-------prasilenkėm ties viduriu--------

Atomic Bomberman!

Dėl tam tikrų priežasčių nenoriu kalbėti,
tai diena iš dienos žaidžiu/iam Atomic Bomberman.
Nirvana pasiekiama gavus spardymą ir gumą.

kaip iš rūgpienio sūrį spaudė

iš skirtingų šonų, kad ir kairiarankiai, ir dešiniarankiai suprastų





(skiriu Ilonai--> štai ko reikia Amerikai)

Renderinimas

laukiam

kvaila mergaitė ir sukčius

Rradėsiu viską iš pradžių:

Dvi paros miego po porą valandų- aš laukiu garso.
Laukiu, kol nustos suktis žarnokai vienas aplink kitą.
Laukiu gyvenimo traukinio.

Didžioji Diena.
Šeštą keliuosi leisgyvė ir važiuoju į Akademiją toliau laukti garso.
Devintą valandą gatavas filmukas turi būti pristatytas į Kongresų rūmus.
Su pele klikinu ikonėles, jas tampau iš vieno šono į kitą.
Sukuosi ant kėdės. Paišau rutuliukus.
Ir taip iki pusės devynių.
Gaunu garsą.
Atsidarau failą ir...juokiuosi ir verkiu. Vienu metu.
Verkiu, nes "oi, blet, kas čia yra..?",
juokiuosi, nes "oi, blet!!!"

Šakar makar, vėluodama vežu darbą
{dingusios valandos kažkur bevaikštant, virkaujant, atgailaujant}
apie pietus važiuoju namo, nes baisiai smirdu.
Reikalą sutvarkau ir jau važiuoju į egzaminą.

Susirenka krūva žmonių. Kai sakau "krūva", turiu omeny, kad į Vidūno naująjį susirinko ne ką daugiau.
Trys su puse valandos peržiūros.
Galva spengia, pykina ir labiausiai norėtųsi užmigti žiemos miegu.
Bet ne, laukia dar aptarimai.
Plius dar dvi valandos...

Viskam pasibaigus (19h) einu stotelėn,
į ausis susikišus muziką, nes jaučiu, jei nors kas nors iš šio pasaulio prieitų prie manęs, jau neišlaikyčiau.
O ir prieina:
- Labas vakaras, atsiprašau, nenoriu Jūsų gąsdinti, bet esu ką tik paleistas iš Pr...
ir toliau varo savo dainelę,
o aš žiūriu jam į akis ir kad pradėsiu verkti.
- Kas atsitiko..?
Numoju ranka.
- Ne, labai prašau, pasakykit, kas atsitiko.
Purtau galvą.
- Neverkit, pone! Tikrai! Pasakykit kas..?
- Egzaminas...ką aš čia veikiu...reikia važiuoti atgal į kaimą...
ir pradedu nebe verkti, o jau raudoti.
Prieina, apkabina ir stovim sau du gatvėje:
kvailutė mergaitė ir sukčius. O aš verkiu verkiu...už visus žmones. Už visas jų nelaimes.
Tada palinkim vienas kitam sėkmės ir atsisveikinam.
(Vėliau trūlu važiuodama pagalvojau, kad jei būčiau paprašius jo pinigų, neabejotinai būtų davęs)

Grįžtu namo su išverkta galva,
valgau kilkės gabaliukus, žiūriu per MTV į Beyonce šlaunis ir galvoju apie pažadus ir pistacijas.
Išvažiuoju gerti alaus.

Tai taip gaunasi, jog ketvirtą nakties iš plėjaus einu į Antakalnio galą,
nes pinigai pragerti, o draugai pamesti.

Nuplauta.

gyvenimas

O kad visi būtų tokie šmaikštūs, kokia esu aš!
rytoj egzaminas, klausiu:
- Kaip garsas?
- Vakar vos vos prisėdau.
- Tai man save laidotis?
- Nežinau, tikriausiai iš dalies
- :DD

mane labai lengva prajuokinti

nicht

visi mes turim bėdelių ir visi jomis didžiuojamės

Bodinukai

Pasaulis eina iš proto dėl bodinukų!


Gražuolės bodinukas


Atvirokas japonės bodinukas


Šer bodinukas


Alechandro bodinukas


Lily Allen bodinukas


Madonos bodinukas


Barbės bodinukas


Lady Gagos bodinukas


Šakiros bodinukas




o štai tokį bodinuką įsigijau pati

Roboxas

Šis pranešimas atsirado dėl dviejų priežasčių.
Pirma:
norėjau parodyti gerą iTune
The Decemberists- Eli, The Barrow Boy

Antra:
leisti pasigrožėti savimi kino industrijoje
(c) La Midla


Akvilė susirūpinus žiūri į savo ateities perspektyvas


Pagrandukai egzistuoja ne tik pasakose


Nevalna vaikčioti su smirdančiais batais

glamūrinis mūras

(aš esu žeurei fajna)

Man patinka, kai neturiu laiko.
Įsivaizduoju, kad kiekviename žingsnyje vėluoju.
Tarkim (viena fantazija):
vaidybos egzaminas, kuriame kiekvieną kartą praeidama užkliūnu už cemento gabalo ir vos nenuvirstu, bet argi tai gėda, jei po to turiu tokį tekstą:
"ką gi tu čia kalbi?
prie ko tos kelnės..?
ar girdi, ką sakau..?!
tu, blet, neliesk manęs!
neliesk, sakau!!!
(kratymas už kalnieriaus)
tu, blet, galvoji, aš iš kaimo atvažiavau čia spinteles darinėti?!
blet, kėdes stumdyti?!
Man, nachui, geriau šunis gydyti negu čia, blet, šūdintis!
Apsipiskit visi!!! "
[etiudo pabaiga]

tada žiūrėdama į šalis, dedu mandarinus į kuprinę, nes, patikėkit manimi, aš iš visų jų noriu labiausiai, taip

tada skalbiu
mušu mėsą
gaudau zuikį

perku muskatelį (su citrina, žinoma) ir važiuoju į žvėryną švęsti,
ten yra draugas iš Rasyjos,
geriam atitinkamai,
tai antrą nueinu miegoti į vedybinę lovą
ryte atsibundu tebe girta ir vėluodama važiuoju į speco peržiūrą

ten mandagiai, o (kartais ir ne) diskutuojame apie bbd dalykus, bet juos įvardijame kitais žodžiais:
- Kodėl ji randa pianinuką po lova? Galėtų juk būtų knyga, pirštinė, akiniai- bet kas.
- Taip...bet su knyga labai sunku atlikti muzikinę partiją sekančioje scenoje.

tada bėgu namo, persimaunu švarią maikę ir triusikus, vėluodama važiuoju dirbti veidu
taip taip, aš zeba meu modelis,
greitai mirgėsiu žurnaluose kaip neonkė roboksuose

tada važiuoju atgal į akademiją montuoti bbd
kaip man sekasi?
BBD!
iš 12min bbd filmuko gaunasi praktiškas/ergonomiškas/ekologiškas 6min bbdukas

grįžtu namo,
kas netingi klausyti,
gauna paklausyti mano revoliucionieriškų planų, o tada
užvalgiusi dešros
einu jūtūbinti japonų roko


(iš tikrųjų, aš esu visai nefaina)

the bad beginning

Gali lengvai atleisti žmogui jo susimovimą,
bet jei jis pamatys tavo susimovimą- neatleisi jam niekada.


DAF




(Lemony Snicket- "The Bad Beginning")
viena iš puikiausių pradžių:
"If you are interested in stories with happy endings, you would be better off reading some other book. In this book, not only is there no happy ending, there is no happy beginning and very few happy things in the middle."

drakono bučkiai

kalba įkvepiantys dalykai (įskaitantys patys save):
- muskatelis su citrina
- ketvirto aukšto 407 aud.
- sveikas humoro jausmas už nugaros
- miegoti ant žemės, nes lova per didelė
- fanarai, mėlynos tarpdančių gumytės
- keptos bulvytės

So you wanna marry me,
oh you got my sympathy
In a daydream I saw my soul
in a flashing neon sign waving to myself

So you want a baby
well its got my sympathy
In a nightmare I saw myself
briefcase, watch and a tie

išgirdęs nepatikėsi

o pamatęs nesuabejosi:

Šiandien parduotuvėje sutikau savo galėjusią būti gyvenimo meilę.
Jis buvo apsirengęs plačiais chaki nunešiotais rūbais, užsimetęs ant peties brezentinę kuprine. Plaukai pusilgiai ir apsivėlę, akys besijuokiančios, ant peties juoda katė besitrinanti į kaklą.
Didelis pusamžis vyras su sauja baltų centų stovėjo prie kasos ir švelniai šaipėsi iš merginos, kuri jį visiškai ignoravo.
Jam nukrito ant žemės keletas monetų, pasilenkė rinkti, maniau, kad neužtenka pinigų kam nors nusipirkti, paklausiau, ko jam reikia.
Atsitiesė, pažiūrėjo į mane:
"klausi, ko man gyvenime reikia?"
nusišypsojau
"meilės"
"visiems reikia meilės"
dar persimetėm pora sakinių, galiausiai paklausė:
"ką galėčiau tau padovanoti?"
ištraukė iš kišenės česnaką ir įdėjo man į delną
"o man viskas ko reikia- pakelis degtukų"
"jums gerai, jeigu vienintelė bėda- pakelis degtukų"
susišypsojom dar kartą ir išėjau

jeigu tik jis būtų trisdešimt metų jaunesnis, iš parduotuvės būtume išėję kartu

vokietukas

savo asmens kodo nemoku
telefono numerio nemoku
paso neturiu
studento pažymėjimo neturiu
savaime suprantama ir banko kortelių neturiu (ateina diena, kai supranti, kad jos ne tik panagėms krapštyti)

pinigus nešiojuosi juodame kuškyje su užtrauktuku
atrodo tai ne itin rimtai

kai manęs paprašo įrodyti savo tapatybę, parodau delno dydžio sulamdytą popieriaus skiautę, kurioje užrašytas vienas sakinys:
Akvilė Gelažiūtė, gimusi 1990.06.13, tikrai egsistuoja
džiugu žinoti

o štai pasivogtas James Blake