2010 m. lapkričio 28 d., sekmadienis

Mecha Joy

Jeigu kas nors aikštelėje su tavimi nesiskaito,
užkąsk Snikers!
Jeigu lauke staiga atšąla ir pliauškė prilimpa prie rankų,
užkąsk Snikers!
Jeigu kas nors iš tavęs bando atimti Kalėdų kvapą,
užkąsk Snikers!
Nes kai grįši namo, galėsi išsivirti žirnių sriubos, pasidėti ant kelių karštą pūslę ir švelniai snūduriuojant plūduriuoti per tris sąmonės aukštus.

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

draugo skrandis

Vakar tai vyko šventė oho:
krūva gyvo alaus bambalių iš Pigaus Taško,
brolis, jo grupiokas Domas ir šeimos draugas Voverė,
Akvilytė į veiksmą atėjo kiek pavėlavus, todėl teko skubos tvarka vytis.
Brolis kažkuriuo metu pavargo ir nuėjo pažiūrėti ar mano lovytė tebe tokia minkšta- tebe.
Gavau pravardę Masteris. Spėkit už ką :>

Šventė baigėsi, bet tik ne man ir broliui:
keptą duoną išliejau į kriauklę,
bet užsimaniau grikių, kuriuos ne už ilgo išverčiau ant kaimynų lenkelių palangės.
Tuo metu Vaidas išsipyko į klozetą.
Susitikom kambary, labai pasijuokėm ir vieningai nusprendėm išsikepti kiaušinių.
Suvalgėm viską storai duonytę aptepę sviestuku ir nuėjom miegoti.
Tačiau kiaušiniai irgi nenorėjo laikytis mumyse. Aš jais atsikračiau kriauklėje, brolis- nuskandino klozete.
Vaidas išgėrė mezym ir sakė, kad viskas, šventė baigta.
Išlieka stipriausi- atsidariau marinuotų grybų stiklainį, suvalgiau gerą pusę ir nuėjau miegoti.
Sapnavau, kad mane peršovė, o prieš tai koviausi su moterim-pantera. Mhm.

Rytas skaidrus it kūdikio ašara!

2010 m. lapkričio 23 d., antradienis

ON/OFF making of

Pirmosioms nuotraukoms išėjus į viešąją erdvę,
jūs būsite antrieji (čia visai neblogai- kaip antro šviežumo mėsa), kurie turės galimybę susipažinti su Darbu iš arčiau ir palinkėti vieni kitiems ramybės.


Mūsų grožis- Ieva


Režisioras pasakoja Idėją


Režisioras, operatorius Giedrius ir garsistas Tautgirdas labai susirūpinę Vyksmu


Žaidžiam Kiną!


Režisioro šviesa užlieja visą aikštelę.


Ūūūūū!


Režisioras teisingumo pusėje.


Pie time/ taktinis ėjimas- užkišti ryžiais, o tada patiekti pyragus


Laisvu laiku Režisioras gali gauti pudros ir kone pasijusti devintame danguje.


Valera- projekto vinis.


O po didžių darbų- ant alaus!

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

kai gražumo arba trilapis dobilėlis

Vos spėjau išsivirti sriubą- šaltieną, kad spėčiau į Harį Poterį.
Taip taip, vakar mačiau Harį Poterį septintoje vol.1 dalyje.
O chebra gerai varo.
Per filmą juokiausi- "jau tas Ronis..."
vos nenupuoliau nuo kėdės- "vajezau, tai Nadžinė buvo"
ir verkiau- "tik ne Dobį...tik ne Dobį"
Pasiekta viskas, kas įmanoma (net ir erotiniai momentai, kada visa salė grožėjosi Hario presiuku arba Džinės nugaryte, ūūū!)

Skerslenkiai- baisiai juokinga tema.
Ypač kai guli lovoje vidury nakties ir leidi šimpandzės garsus (skerslenkiai, kaip žinia, sunkiai artikuliuoja)
Reikalą į vietas ngali pastatyti tik draugas iš kairės, besiverčiant ant šono, nuvaryti paikas mergas karvių melžti.

Taip pat, lietuvių kalbos žargono žodynėlyje rasta:
"trilapis dobilėlis- 1. Penis 2. Grubus vyriškų lytinių organų apibūdinimas"
nepaskaitytum ir nežinotum,
nu

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

skrabalai

Kai žirgai pavargsta bėgti per bekraštes arizonas ir nusipurtę naštas nuo nugarų pradeda rupšnoti sausą žolę,
jojikai iš spintos išsitraukia medinius arkliukus,
iki smakro prilenkę kelius,
supasi geras dešimt minučių, kad prisimintų, kaip dulka tikras kelias.

Sienos klauso, bet tyli.

-daina-

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Visa Tai-

didelė riebi žuvis,
kurią apžioti baisiai sunku:
nuo fimukų darymo kaip scenaristui, režisieriui, operatoriui, išsiverčiant be aktorių, o tada dar ir montuotojui
iki dešimties žmonių komandos, į kurią įeina operatorius, du garsistai, dvi make-up'ininkės, scenografė, operatorius, dvi aktorės, prodiuserė...
Meu...
Filmuojam nuo penktadienio aštuonių vakaro iki pusės devynių ryto,
šeštadienį- nuo penkių dienos iki pusės penkių nakties, sukrentam kaip lapai ant aikštelės grindų ir pradedam sekmadienį nuo vienuolikos iki penkių vakaro.
Režisioras, viskas gerai?

Žinoma, po to tiesiog būtinas alus.
Galvojau, kad užteks vieno bokalo ir mane kojos parvairuos namo kaip arklys savo girtą šoferį,
bet...smegenys užsimiršo, kur jų užpylimo riba,
tad greičiau baigėsi pinigai nei jėgos.
Kad to nepasirodytų per maža,
prie mūsų kompanijos prieina mergina-miūmla blizgančiu veidu ir plaukais iki kelių, klausia, ar galėtų kas nors priimti ją pernakvoti.
Trečia nakties...Dievuliau mano...negi ji čia liks viena ir vieniša..?
Neliks!
Suvalgė visą mamytės sūrį ir pusę stiklainio mano mėgstamiausios agrastų uogienės,
mat ji vegetarė. Alkana vegetarė.
Visiškai ją nuvyliau, kai įjungiau MTV. Ji pasakė:"tavo bloga muzika". (?)
Ryte paklausė, ar tikiu į Dievą. Perklausiau jos to paties ir ji ironiškai nusišypsojus atsakė, kad Dievo nėra.
Labai netikėtas vingis.

Man atrodo, kad ji yra savaitgaliui pabėgus iš namų.
Trumputės atostogos teisingoje aplinkoje nuo neteisingų žmonių.
Šypt.

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

ken park


O, Lari, piktink žmones!

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

virtuvės šefas

Nusipirkau pakelį šokoladinio pudingo,
nu, turėk ir neturėk.
Kur jį dėti kol kas nenusprendžiau, nes kiek pamenu, tai pudingo aš kaip ir...nemėgstu,
tik kad skamba gerai.
Tokia štai neišvaizdi istorija su pudingu.

Kita neišvaizdi istorija apie pietus.
Pasakoju:
Šiandien paišdykavau virtuvėje ir vietoj to, kad tiesiog pasikepus lietinių, pabandžiau kažką SUKURTI.
Kūryba, kaip žinia, prasideda iš Skaudėjimo (diegė skrandį),
remiasi įvairiomis meninės raiškos priemonėmis (ingredientais),
kad išreikštų kūrėjo poziciją kokios nors problemos liečiančios platesnę auditoriją nei pats kūrėjas ir jo motina klausimu (ar kiekvienas žmogus gali būti virtuvės šefas?)

į keptuvę ėjo:
šlakelis alyvuogių aliejaus
cukinijos kubeliai (be sėklų)
pusė tarkuotos morkos
pusė puodelio pieno
supjaustytas kubeliais antaninis obulys
trys valgomi šaukštai naminių obuolių sulčių
baltasis sūris
juodieji pipirai
kalendros
soja
druska

skamba rimtai? o išties viskas buvo taip:
sudėjau cukiniją į keptuvę,
bet aliejus iškart susigėrė ir dingo be pėdsako,
tai įpyliau truputį vandens ir palikau troškintis.
Sutarkavau morką pagalvojus, kad morka labiau tiks prie cukinijos nei burokėlis (režisūrinis sprendimas),
suverčiau tarkalus į keptuvę. Užpyliau sojos. Viskas parudo.
Ne kažką. Apsidairiau aplink virtuvę. Radau pieną ir įpyliau taip jau nepagailint.
Tuoj viskas pradėjo saldžiai burbuliuoti ir, prisipažinsiu, išsigandau.
Kas per saldūs pietūs?
Išsitraukiau druską, pipirus, kalendras. Nu.
Vėl apsižvalgiau. Radau rūgštų obuolį, o kaip žinia, rūgštūs obuoliai kišami pekino antims į subines per Kalėdas, o kalakutams per padėkos dienas. Visa tai vienaip ar kitaip siejasi su mėsa.
~ mėsa ir yra pietūs
įmečiau obuolį ir viskas pradėjo svilti,
kažkuo reikėjo pašlapinti keptuvę- tam puikiausiai tiktų:
aliejus (kiek galima?)
pienas (reikia pasilikti balinti arbatą)
vanduo (jau pilta)
sultys (!)

iki baltojo sūrio prieita sąmoningai:
jau tik Akvilės morka neužkiši, reikia nors kažko rimčiau


taip ir gaunasi
tiesą sakant, visai neblogai

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

Devotchka

Kažkokia keista diena:
bemiegant pradeda nežmoniškai kvepėti blynais, vartausi ant šono ir jaučiuosi kaip Grytutė su Joniuku pirmąją naktį pas raganą (vėliau pasirodė, kad tai brolis kepė lietinius anksčiau atsikėlęs).
Nueinu į akademiją, ten išmokstu uždėti ant lempos Šūdukus (toks darbinis pavadinimas),pačią lempą pritvirtinti prie strypo, strypą didinti ir mažinti. Išmoktus dalykus, kaip žinia, ant nugaros nešioti nesunku.
Bet trijų lempų neišveža viena rozetė, todėl prailgintuvas tempiamas iš salės iki koridoriaus galo, kur sėkmingai po dviejų minučių laidas suverda ir iš rozetės išsprogsta su visa pompastika ir dūmais.
Labai juokinga.
Likęs prailgintuvas nutempiamas iš antrojo į pirmąjį aukštą, ten išjungiamas kavos aparatas ir taip kištukas gauna savo skylutes.
Valio.
Kai grįžtu, iš trijų lempų dega vėl tik dvi.
Pasirodo, kad draugas D ėjo ir užkliuvo už laido...
Negaliu patikėti, jog tas nelaimingasai esu ne aš!

Ir dar aktoriai gliūčino su savo ritmais.
daka- daka-dak dak- daka daka,
kiek galima, tuoj griūsiu ant žemės ir pradėsiu voliotis.

Dar juokingas dalykas, kad kai reikia nuspręsti, ką filmuoti stambiais planais,
o visi mes matom tą patį- papus,
vyrija slopina šypsenėles ir trypiniuodami prie kameros vienas kitą kumščiuoja,
tuo tarpu moterys garsiai šaukia: "PAPUS!!!"


so, that's how it ends

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

užsirašyk

Milijonas ir viena diena:
i'm full of art

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

days

kormoranams nuolat dėl kažko neramu,
kai kas bronchitą gydosi bulvėmis,
grupioko dviratis tiesiog prašosi pavagiamas,
nevykusi kadruotė skaudina labiau nei visos pasaulio ekologinės katastrofos sudėjus,
dar šiaip skauda šį bei tą,
senos pergalės gula po naujomis ne taip greitai, kaip norėtųsi

panaikino perėją prie Kalnų Parko,
gal ir gerai

2010 m. lapkričio 1 d., pirmadienis

Produktyvus Poguliuko Miegas

Užduotis- Foto kinas:
Penkių nuotraukų ciklas, kurį apibendrintų šeštoji.
Ką tik pagalvojau, kad šis vaizdo kompozicijos darbas yra bene vienintelis darbas apskritai, kuris man pačiai nors kiek patinka.


Produktyvus Poguliuko Miegas

Pirmoji


Antroji


Trečioji


Ketvirtoji


Penktoji


Šeštoji