2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis


Zeba meu, kokie mes režisiorai.

Susitarta su dviem aktorių- magistrantų grupėmis susitikti 9h ir peržiūrėti mūsų scenarijus.
Be 10min 9h, o jau visi aktoriai stovi po alksniu, laukia.
Ką mes?
Nieko, ateina du žmonės.
Kiti dar du- po pusvalandžio.
Aktoriai atvažiavę iš Kauno, atšaukę repeticijas, stovi ir klausiamai žiūri.

Neprisimenu tokios gėdos.
"Žinot, čia mes biškį...ee...kažkaip taip gavos...gal kas arbatos?"
Situacija dalinai pataisoma,
kai ta režisiorų saujelė skaito savo Kūrybą ir leidžia ją taršyti it mėšlo krūvą vištoms.
Išsipykę aktoriai, jaučiasi nors kiek šiandienai įsiprasminę,
atsipučiam.

O, Judai, kodėl tu išdavei Jėzų? :(

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

tepk sumuštinius

Staiga supratau, kad mano gyvenimą valdo sentencijos.
Nebuvo taip lengva:
trūko žodžių, priežodžių, žinių apie patarles, sentencijoms būdingų įgūdžių.
Bet su tuo vis dar dirbama.

Štai po vakar filmo Tulpan, labai juokiausi, nes galutinai paaiškėjo, jog žiūrėdamas kazachų filmus, išvysi:
arba lamų gimdymą,
arba avių gimdymą,
arba kupranugarių gimdymą,
arba (retais atvejais) moterų gimdymą.
Kazachų aura apgaubta placentos.

Pasijutusi tvirtai ant kojų neatsakingai nusišaipiau filmo, kuris trunka septynias valandas, ir žmogaus, kuris jį išžiūrėjo.
Nespjauk į šulinį, nes kada nors teks iš jo gerti.
ir štai...liūdni torrentai siunčia penkis gigus perkirptus keturis kartus.

ką jau čia beapibendrinsi...

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

mušk, kol pats nesi mušamas

Šiandien ryte netyčia įmečiau T-širtėlius į klozetą.

Nors ir vėlavau, bet stovėjau gal porą minučių ir juokiausi,
nes argi nejuokinga įmesti savo T-širtėlius į šūdo nuleistuvą?
Ištraukus pagalvojau, jog, ei, bičas, jie ką tik išskalbti, gi negalėjo įsigerti kvapu taip greitai.
Pasirodo, kad galėjo.
Tada dar juokiausi porą minučių.

Eidama link stotelės išgyvenau visa siela sentenciją:
"Ko nedamušei šiandien, damuši rytoj arba panašiai"

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

lygis

žinoma, išsitatiuruoti delmą yra jau tas lygis,
kurio niekada nepasieksiu
štai taip sėdėdama
prie suskilusios
geldos

2010 m. rugsėjo 25 d., šeštadienis

klubas tau į akį

Vakaro tema: socializuokimės
vakaro maistas: suši
vakaro akcentas: kaip padaryti smagų vakarėlį? jei jau valgome sušius, gal apsirenkime chalatais? cha cha
nėra chalatų, yra Tauras

čia labai vykęs juokelis:
troleibuse buvo pakabintas skelbimas dėl ispanų kalbos kursų, bet iliustruotas kažin kodėl geiša.
Sudėjus gausime... spageiša!
Šalia sėdėjęs berniukas galiausiai neištvėrė ir nusikikeno.
(priimta kaip asmeninė pergalė)

Gyvenimas dėliojasi iš Norfos dešros, skaičiavimo, Grybauskų šeimos tragedijų, termosų, igorių ir fedių, očen charašo, padūmaieš, irina, ėta zakūskė, zapaskė, zaraskė, einu namo.
Kodėl?
Šiuo metu niekas protingiau neatėjo galvą.

2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

kai savų bėdų per maža


Gummo (1997)
rašau 10, bet dar savaitė su tokiais filmais
ir aš pati kelsiuos į Ohają šaudyti kates

2010 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

ne kažkas, bet šis bei tas

geras filmas,
kuris labai sugadino nuotaiką

pūslė anksčiau ar vėliau vis tiek atšąla
ir tada atrodo,
kad ne ji tave, o tu ją šildai
matyt, taip ir yra...



išties,
dėl visa ko kalta mano muzika, mhm
Štai draugas M sakė, jog apskritai pasikartų su tokiomis dainomis,
sakė, kad palyginus, tai dar visai gerai laikaus

2010 m. rugsėjo 20 d., pirmadienis

Rugilė

Atrėmus galvą į mūrytą sieną,
nemaloniai braukiant plaukais per grūbų tinką,
pirštinėtomis rankomis laikantis pačios savęs,
atrodo, kad tik
tyla galėtų apsaugoti nuo klaidos

gogel- mogel


Prisimenu vaikystėje mane tąsydavo jau vien tik užuodus kiaušinio trynio kvapą,
bet lukšto pradaužimas- štai kur džiaugsmas slaptingasis!
"Negalima kiaušinius daužyti vien tik, kad daužytum"- sakė mama.
Tai vis dideliais kiekiais darydavau broliui gogel-mogel.

Tarsi jis tai mėgtų...

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

mėk ir tu

daina,
kurią labai mėgstu

2010 m. rugsėjo 14 d., antradienis

darsyk Tracy


Persepolis (2007)
Animacinis filmas apie mergaitę ir jos gyvenimą Irano laisvės kovų kontekste.
Daug istorijos, šalies reprezentatyvumo, bet turbūt reikėtų kalbėti apie pačią animaciją, kuri susižėrė krūvą apdovanojimų ir, manau, jog ne be reikalo.


Casablanca (1942)
Štai pagaliau ir pažiūrėjau.
Nustebino tai, jog šis filmas daugiau istorinis nei meilinis.
Ir net ašarėlė ištryško, kai priešindamiesi vokiečiams- okuopantams prancūzai užtraukia "Marselietę". Meu :>


Battleship Potemkin (1925)
Vienas iš smagesnių propogandos filmų,
o kuliašovo efektai...tegul ir lieka kino gramatikos tomuose kaip pavyzdžiai dalykų, kurie atrodo savaime aiškūs.


----

Šiandien galutinai įsitikinau savo Minties Galios veiksnumu:
kadangi hepatituotos krevetės man prišiko į akis,
sėdėti paskaitose pasidarė nepakeliamai sunku.
Garbingai iškentusi dvi paskaitas, grįžau namo ir išsitroškinau grybukų bei prisisunkiau Ant Sveikatos moliūgų+obuolių+morkų sulčių,
o tada kažkur gilai pajutusi kaltę, jog nenuėjau į estetiką,
gavau sms, kad paskaitos apskritai nebuvo.

Argi aš ne puiki? ^-^

2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

up!

Veliūras-
patogi ir nepraktiška medžiaga.
Galėtume ant jo vartytis per dienų dienas,
deklamuoti vienas kitam eiles,
kurios šautų į galvą besiverčiant į kairę,
o būnant ant dešinės, jas užmiršti.
Sakau tau, mielasis,
nesijaudink. Nusimauk kojines, išskleisk delnus
ir prisisiurbęs prie veliūro
krisk į grindis,
kol pasieksi žemės vidurį, nes juk pats
sakei, jog nemėgsti užsisėdėti vienoje vietoje ilgiau
nei nuo veliūro pradeda
nusitrinti pūkai

bulviakasis

Kaimo romantika:
- Akvilike, aš tau maišą palaikysiu...- raudonos simpatijos ausys.
- Tai dėkui dėkui.

pietuns valgysim guliašą

2010 m. rugsėjo 8 d., trečiadienis

Ūžia galvoje


Citizen Kane (1941)
Metai iš metų išrenkamas geriausiu filmu ever.
Na...žudantis, ką jau. Bet užskaitau pasakojimo stilių, kuris toks būdingas tik Amerikai, bei pabaigą.


Uzak ihtimal (2009) (Wrong rosary)
Jauno turko debiutas apie jį- musulmoną šventiką, ją- katalikę ir jų baisiai komplikuotą pažintį.
Nestabili kamera, fotografiški kadrai, gražios spalvos, lėtas tempas...
Kas neatsikandęs temų apie musulmoninių šalių mentalitetą, prašome.


Diary of a Country Priest (1951)
Baisiai prancūziškas filmas apie beveik Liudą Vasarį.
Tyrumo ir naivumo įsikūnijimas susiduria su ~ pasaulio žiaurumais.
Kažkaip gavosi, jog parsisiunčiau neįtikėtinai geros grafikos filmo variantą ir teko pripažinti, jog jis...kokybiškas. Nors ir dramatiškas it tetulės Gražinos gyvenimas, bet pagirtinai nuoširdus.

2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

iš kalvės


The Jacket
Kai įsigudrino draugai gražiai montuoti psichozes,
rili nais!


The Adventures of Priscilla, Queen of the Desert
Visiems vyrams dedu laurų vainikus už vaidybą.
Smitai, jū a da best :***


Tystnaden
Turbūt labiausiai patikęs Bergmano filmas.
Dėl nerimą varančių lokacijų ir (tikiuos nuskambės ne per ne lyg protingai)- stambių planų tekstūros.


Brazil
Visiems, kurie kartais jaučiasi badomi į išangę,
taip pat tiems,- kurie visada norėjo būti pravda.
Šis filmas Jus tikrai pakels vienu žingsneliu aukščiau tikslo!


Ghost Dog: The Way of the Samurai
Nors tai vienas iš labiausiai nevertinamų Jarmuscho filmų,
bet mane tas negras (atsiprašau už politnekorektiškumą) kažkaip ramina,
o visos scenos su ledų pardavėju Prancūzu, kai vienas kito nesupranta, bet yra geriausi draugai, seniai įtrauktos į mano Mėgstamiausius Dalykus.


Baraka
96 minučių pamoka apie pasaulio tempą


Spun
Dar vienas Requiem for a dream, tik arogantiškesnis pasakojimo stiliukas, spalvų ir formų šėlsmas, kur kas linksmiau pažvelgta narkotikų tema.
Jei tai neįtikino, žinokit, kad bus papų ir nepridengtų pučių! Wūhū!

2010 m. rugsėjo 5 d., sekmadienis

vakar šokau aplink Stulpą,

kuris turėjo itin įsimintiną "Piršto Rūlz" judesiuką
ir motociklininko striukę.
O kai paleido tą 1000 dangaus žibintų, užvertus galvą susigraudinau,
nes tai yra... haris poteris,
nes tai yra... mirtis.

Sugrįžau atgalios į savo kambarį
su žvakėmis
karšta pūsle
pledais
filmais iš Juodojo Sąrašo, o ypač
terminu "įsigyventi"

vaisinga vasara:
radau dar mėšlo, kurį sukroviau ant darbastalio ir štai
sėdžiu patenkinta, neturėdama, kur atremti alkūnes

bet žinai,
turėk šūdo gabalą ir neturėk

2010 m. rugsėjo 4 d., šeštadienis

iki pirmų gaidžių



net jei tie pirmi gaidžiai tėra grupelė žmonių su priekyje lyderiu raudona pūsta striukute

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

lucky day

Kiekvieną dieną priimu teisingus sprendimus,
ak, net apmaudu būti tokiai teisiai...

Tarkim: priėmus teisingą taupymo planą, nutariau nueiti pažiūrėti, kaip gyvenimas verda in de Rašen Kičen.
O ten jis verda!
Suvalgius teisingo maisto (prabangūs makaronai + čekiškas daržovinis marmalas + Napaleono šmotas + avižiniai sausainiai su kavyte iš Draugių Puodelių),
ant stalo atsirado O Kodėl Gi Ne? vyno,
po jo atsirado O Ar Čia Jau Tikrai..? vyno,
kuris nelabai skaniai, užtat kaip teisingai, nuplovė pravangią vakarienę į užmarštį ir nugynė į Alaus Namus žiūrėti krepšinio varžybų.

Čia į ranką tiesiog įšoko Varniukų bokalas! Kas per sėkmė, a!?
Kadangi su Monika pamatėva, kad Briuffas labai liūdi dėl esančio rezultato,
sukaupėme minties galią ir pasukome likimą kitu kampu.
Salė džiaugėsi po tų taiklių metimų ir net nežinojo, kam turėtų dėkoti.
Bet...mes ne vaikyščiai šioje srityje, todėl net ir nesitikėjome gerų žodžių, taigi.
Savo laiku atėjo Draugas Iš Gatvės, tada atsistoję sudainavom Tris Milijonus ir
tas keturias minutes galvojau, kad tai pati teisingiausia daina pasaulyje. Aha aha.

Po dar vieno alaus, susiradau draugą, kuris išsiverkė ant peties, kad TAI JIS TURĖJO KOVOTI DĖL TOS PERGALĖS, O NE ŠTAI ČIA GERTI BARE IR TIK ŽIŪRĖTI, IR TIK ŽIŪRĖTI, PO VELNIŲ, KODĖL MEČIAU TRENIRUOTES? NES MAN TAIP GERAI SEKĖSI, PROGNOZAVO PUIKIĄ KARJERĄ ir taip toliau... Tuo metu, kai jis verkė mintijau apie tai, jog gal geriau neišsižioti apie Draugo nelabai tinkamą ūgį šioje srityje. Kam draskyti žaizdą dar labiau?

Trečias alaus bokalas atmėtėjo į glėbį istoriką su Prakeiksmo Ženklu ant kaklo.
Labai žavu. Prisiminiau vaikystę, vos nesusigraudinau
ir ačiū dievui, mergės ištraukė mane lauk, nes jau buvau bepradėjusi dainuoti "i'm singing in the rain..."
Lyjant smarkokam lietui, priėmėm dar vieną teisingą sprendimą- eiti į Taurakalnį kebabų.
Kadangi į kebabinę neįleido, sėdėjom trise sau ant laiptelių ir širdingai dėkojom gyvenimui už Visa Tai.
Kažkokie du paklydėliai (virėjas Paulėnas arba tiesiog Algirdo g. 2 bei jo mergina Permirkęs Kapišonas) laukė kebabų su mumis ir vis keikė šį beprotišką pasaulį, kuriame vištiena nėra vištiena (labiau medis), o majonezas ne majonezas, o tiesiog Poizonas, kuris atima iš mūsų jėgas, o gal netgi ir protą. Ir ar mes, naivūs vaikai, žinome iš ko gaminamos pieniškos dešrelės? O šlapkė? O kad karvės šeriamos TYČIA daugiau, idant duotų gausiai pieno?
Sėdėdama ant nutekamųjų grotų pagalvojau, kad norėčiau jam padėti nusiraminti
arba tiesiog pervažiuoti mašina,
nes TAIP, AŠ IRGI ŽINAU, IŠ KO GAMINAMA ŠLAPKĖ,

tačiau įsilijus smarkiau, mums teko priimti dar vieną teisingą sprendimą- išsikviesti taxi.
Turėjom septynis pinigus ir kaip gerai, kad kaip tyčia tiek ir užteko iki angelo (taip taip, iki to angelo užupyje, kur gyvena mano draugai, aha, užupyje).

Rašen Kičen pasiūlė mums puikią krištolinę vazą, kurią pripildžius sklidiną vandens laikėm palovėje Žinių Troškulio metui,
jam atėjus, nutarėm, kad tai buvo dar vienas teisngas sprendimas.

O ryte eidama atgaminau vakarykčius prisiminimus:
i'm full of garlics;
lucky day;
i'm gonna be okay;
pragėriau visus pinigus, bet užvakar nusipirkau tris pakelius ryžių;
įdomu Žydukas supranta, ką reiškia "Žydukas"?