2008 m. spalio 31 d., penktadienis

proporcijos

garsas eina iš šono
iš žalios nutįsusios rankovės
iš ūsais pridengtų akių
iš minkštasuolio atlošo...

sakykit man, kas jiems leido draugauti?
kas jiems leido laikyti papūgas?
kodėl niekas nepirko dulkių?
už ką turėčiau klausyti žmonių?
televizorius, radijas, sapnas, žmogus, dialogas---> viskas yra tas pats kliedesys

kai pažabosiu pagaliau teleportaciją,
aš eisiu ten
ir eisiu viena

rasta

aš vyras ne eilinis
tiesą sakant, visai išskirtirtinis
toks...nevyriškas...

sutvarkysiu tai ką galiu
t.y. nieko

vis valdausi nesusipynusi dredų
meu

2008 m. spalio 29 d., trečiadienis

lemputė

jeigu ir reikia kažko bijoti,
tai tik jubiliejų

2008 m. spalio 28 d., antradienis

indiški kutai

jeigu būčiau kapų plėšikė,
gulčiausi į mauzoliejų ir pramerkusi akis miegočiau dienomis/naktimis/visada/per amžius amen
na, žinai, taip daro visi išprotėję zombiai
jo jo, kažką ir aš apie tai girdėjau
aha, gal nori tekėti už manęs?
soriukas, turiu kreditą dar trisdešimt metų
o blem...greitai pasveiksi..?
ką darysi...dirbi žmogus
aš irgi turėjau žvėrį
na ir kaip?
tikra rakštis
taip taip...mano sesuo irgi taip sakė
bet, klausyk, gal žinai, kur prasideda miestas?
kažkur ten...reikėtų paklausti
ai..tiek to, pats susirasiu
gerai, sėkmės
sėkmės


tra ta ta a a a...
būgneliai su indiškais kutais yr deficitas
net visko persprogęs, negali rasti indiškų būgnelių su kutais
kur MAN PRIKLAUSANTYS INDIŠKI BŪGNELIAI SU KUTAIS???

po atradimų medžiu

"arbūzą dievas linksmas būdamas sukūrė"- L.E.
Kodėl?
"jis raudonas, saldus, su juodom sėklom, didelis...ir žalias...bet dryžuotas. Visiška nesąmonė."
šypsausi
"norėčiau, kad arbūzą būčiau sukūręs aš..."
žiūrim vienas į kitą,
žiūrim vienas nuo kito
žiūrim visi į ekraną, kur dievas kūrė arbūzą

trumpam atsimerkus

aplink erdvė,
kvepianti rozmarinais ir kai kur rozetėmis.

Šunį išvariau lauk, nes negaliu nuo jo apsiginti
kai Drakas užsimano padaryti raku-raku, niekas jo nesustabdys
dabar šimtas kažkiek kvadratų mano
mano vienos
Drakas prispaudęs juodą nosį prie stiklo priekaištingai stebi vyksmą/veiksmą
bla bla bla, mano raktas, mano spyna

vakar turėjau 40 C karščio
klejojau tarp sunkių, popierium kvepiančių lentynų
su baltu chalatu
su krevetėmis rankose
sapnavau, kad esu geltonas buldozeris ir traiškau perėjose vaikus be atšvaitų
sapnavau, kad spaudžiu rankomis apelsinų sultis ir pardavinėju gatvėje už centus
sapnavau, kad žindau krūtimi kačiuką
dažnai prabusdavau
Rasa atnešė naują paklodę, nes ta, ant kurios gulėjau buvo net patamsėjusi nuo prakaito

kokia kaltė, kokia kaltė
ach...kokia kaltė...

2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

kaupiasi skysčiai

vakar pažiūrėjau keturis "kertinius filmus".
Ant spintelės atidėjo dar trisdešimt.
Ant kitos spintelės guli dar apie penkiasdešimt "kertinių knygų".

Jaučiu kaltę, kad nemoku rusų kalbos.
Kita vertus, tada "kertinių fulmų"prisidėtų dar šimtas.


Kažką mąstau...

2008 m. spalio 25 d., šeštadienis

kelionė po Nežinau Kieno Šalį

Dabar sėdžiu bibliotekoje prie ąžuolinio stalo gerdama karštą kavą su išpurkštu pienu.
Tai ko laukiau, tas ir atėjo.

Vakar buvau Lietuvos Ryto televizijos studijoje.
Taip išsigandau, kad sėdėjau ant kėdutės ir bijojau pajudėti, kad ko nors nesulaužyčiau.
Tada su meška žaidėm labai smagų žaidimą.
Supratau, kad paskui Vytą norėčiau eiti, kad ir į pasaulio kraštą.
Praėjo pirminė baimė ir ėjau taisyti dekoracijų.

Kažkaip lengviau pasakoti mažus įspūdžius.
Mhm.

2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

iš senų pokalbių

O.V.(ne Oskaras Vaildas): "atsiprašau už smalsumą, bet...turi vaikiną?"
aš:"ne, tiesiog su mama gerai sutariu"
O.V:"au..."

Kiti mokiniai sako, kad jai reikia vyro.
Aš nesu tie kiti mokiniai.



Holšteinas ir Šlėzvigas mėgiamos vietelės, dėl kurių verta pakariauti.
Apie Nicą ir Sevoją Bacevyčius, manau, pasakytų tą patį.

atsidūsėjimai

Castore& Pollux- mano dievukas
kad ir kaip tai būtų antifeministiška...

2008 m. spalio 21 d., antradienis

How to be gangsta


vartotojiška visuomenė džiugina vaikų širdis

diena

Šiandien įvykdyta išvyka Vilniun.
Ir ką galėčiau apie tai pasakyti...
net nežinau. Mano burnoje nėra tiek gyvačių, rupužių ar kitokių liaudiškų nemalonybių.

Visą kelią važiuojant Į, šalo sąnariai ir traukė vėjas iš šonų. Kolega iš kairės (Dovilė) sakė, kad jaučias taip, kad sėdėtų devintajame forte, o virš jos galvos vaikščiotų vokietis su geležiniais batais (tikiuos teisingai pasakiau).
Kai pasiekiame AIDS centrą, labai nemaloniai nustembame:
miško gilumoje persikinės spalvos namelis su mažytėmis patalpomis ir visiška tyla. Visi susėdame salėje ir laukiame seminaro.
O pasirodo, kad jokio seminaro net nėra.
Ateina kaži koks vyras, atsisėda ant kėdės ir sako:"tai ko atvažiavote?"
tada prasideda didžiausias siaubas...
mūsų Dvasios Mokytoja, Vedlė tirštai užrausta ir veblena:"gal kas turit klausimų.."
tokie kaip šaunuoliai juliukai mėtosi familiariais baireliais, kurie skamba daugiau negu baisiai.
Pirmą kartą atidžiai pasižiūriu su kuo atvaživau.
Vėplos.
Liūdnai susišypsom su Dovile ir Monikute.
Vyras šneka apie nieką, žiūri man į akis ir jose atsispindi vienas klausimas "po velnių, ką aš čia veikiu..?", liūdnai sulenkiu antakius "nežinau...atsiprašau".

Epogėją pasiekia, kai Bataitienė išsitraukia telefoną ir šalia sėdėdama pradeda rašinėti sms. Julius nusisukęs kirkina Kisę-Pisę, o kažkokia sulipus lopė nusminga ant stalo.
jaučiu baisią gėdą.


Kai baigiasi TAI, iš mūsų surenka po du litus vairuotojui paėsti ir LEIDŽIA dvi valandas pasivaikščioti senamiesčiu.
Nueiname į makdonaldą, nes "juk tę pigu".
Pusę plaukų sukišu į ledus, kitą likusią į kavą
tiesiog viskas sekais taip

nepaisant visko, susitariame dėl išvykos į Suomiją, arbatvakario, gimtadienio šventimo.

ir visą laiką kartojame "Oh, yeh..." su spec.intonacija
vertėjo važiuoti

2008 m. spalio 19 d., sekmadienis

dėl to verta būti

~pim pirim pim pim~

- Labas, Akvile!
- Labas, Vėja.
- Ką veiki?
- Ai...čia prie tokių popiergalių sėdžiu truputį.
- Pasek man pasaką apie Raudonkepuraitę.
- Dabar??? Telefonu..?
- Aš tai turiu laiko...
- Gal kai atvažiuosi, gerai?
- Gerai, Akvile...

padeda ragelį, o aš vis šypsaus, šypsaus

po pusvalandžio gaunu sms:
"Veja ezys (mrgmr) DDbu"
ir dabar tokio ar panašaus teksto žinutes gaunu kas porą valandų.
įdomu apie ką galvoja siųsdama...:>
kai aš maža būdama rašinėdavau mamai laiškelius, irgi nusižiūrėdavau iš aplinkos kaži kokius simbolius, o jiems sugalvodavau istoriją
keista, kad tik viena sugebėdavau juos teisingai perskaityti...

apgailestaujant

ilgi plaukai įpareigoja juos nuolat kratyti per masines sueigas
ne toks ilgas kaklas nuolat nori po tų sueigų nusikratyti net elementariausių savo funkcijų atlikimo

nieko,
nieko gudraus.

2008 m. spalio 18 d., šeštadienis

paplekšnojimas per petį

Šiandien gavau padėką nuo Lietuvos Respublikos ministro pimininko už kaži kokią veiklą.
Iš pat pradžių pagalvojau, kad jie visi juokauja...
ir dabar taip galvoju.
bet kad ir kaip ten bebūtų, man patinka tokie juokeliai.

2008 m. spalio 17 d., penktadienis

Tiermi dėsnis:

Nežaisk ten, kur neprašomas dalinai patarimus.

2008 m. spalio 16 d., ketvirtadienis

jie taip sako

namai
išgėriau bokalą baltos arbatos ir sekiau mamai pasaką, idant galvotų, kad viskas gerai.
"opijuje" skaičiau, kad balta arbata yra beveik mistinė. Kaip ir ledų ketvirtoji rūšis.
Ar mane su tuo kas nors sieja?
Ne!!!- šaukia vaikučių choras.

"rašo smagiai kaip smuikas"

ketviradalis yra keturis kartus mažesnis už vienetą

if

jei tik turėčiau savyje daugiau dzen:
važinėčiau tolimų reisų autobusais (visada rinkčiausi tą pačią autobuso pusę, uždėčiau daiktais sėdynę šalia manęs ir prirėmusi skruostą prie stiklo pusiau klejodama, pusiau mąstydama važiuočiau Ten)
išgulėčiau ant pilvo nejudėdama 1/3 paros
niekada daugiau neverkčiau po pamokų
neskubėčiau iš taško A pasiekti tašką B
nekamuočiau nei savęs, nei kitų
atsikelčiau vidurnakty, kad išsikepčiau karštų sumuštinių
eičiau viena pasiesarčiais
nekaupčiau daiktų ir nedaryčiau jiems altorėlių

jei turėčiau savyje daugiau dzen, net nerašyčiau šito pranešimo...
http://www.artbywicks.com/time%20to%20rest.jpg

that's my number

šiandien važiuosiu namo
tai bene vienintelis dalykas, kurį sakydama mintyse nesusierzinu

2008 m. spalio 15 d., trečiadienis


akvilė ir seni jos draugai

po Tėviškės Klevu...

alegorijos

Ezopas kalbėjo apie lapes ir vynuoges,
aš kalbėjau apie akvilę ir alyvuoges (visa tai kažkaip buvo susiję su muzika).

Visą dieną galvoje skamba šie žodžiai:
"Isla"
"burgundiškas"
"žalias vynas"
"o nagai, nagai! nekarpyti, negerai..!"
"die Handlung"
"Was befehlen Sie?"
"suck it up"(pastarąjį nusižiūrėjau iš Kęstučio apartamentų)

2008 m. spalio 14 d., antradienis

dienos kaip šventės

apie kančią-
grįžti namo peralkęs, o ten virtuvėje spirga kugelis. Svetimas kugelis. Jo kvapas įkyriai lenda į akis...atrodo, kad net tualete to kvapo negali niekas pramušti.
apie gėdą-
naktį atsikeliu nuo šalčio, užsidedu kažkokias kojines ir užmiegu. Sapnuoju, kad Giedrė gėdina mane:"kaip kiaulė čia tu...", o aš vos ne verkdama teisinuos, kad tos kojinės švarios. Ryte atsikeliu ir bailiai tikrinu ar tos kojinės tikrai švarios...
apie netektį-
dar nesupratau, ką praradau.
apie gyvenimo prieskonius-
išmokau, kaip pasidaryti dideliais kiekiais baltos arbatos.
apie mintis-
"gurmano specialybė verčia būti alkanam" (pati sugalvojau)
apie palinkėjimus-
geriausia nusukti nugarą ir fatališkai eiti ten, kur visai nereikia.

2008 m. spalio 13 d., pirmadienis

rimti dalykai

Ką tik sąžiningai apturėjau 3 valandas pietų miegučio
vidury seanso paskambino mamytė ir paklausė, ar įdėti man karbonadų į Šakius
atsakiau:"aghr...kas tu? karbonadas?... pala, mėsa...
Ne, karbonado man nereikia"
mama:"tu verkei..?"
aš:"gal labiau miegojau..."
m:"oi oi oi...atsiprašau! Mesk telefoną ir miegok."
linkteliu galva, nusilaižau lūpas ir metu telefoną...
...užbaigiu tai ką pradėjus.

2008 m. spalio 12 d., sekmadienis

faniuchos

norėčiau pakalbėti su Lukjanenko apie virtualias sąmones, daiverius,
Dyptauną, raktininkus.
Jam kalbant, sumaišyčiau Nikolaškos kokteilį.
Druskos nedėčiau, ne
atsiliepčiau net ir Rašelės vardu šaukiama,
jei tik jam patiktų...
šukuočiau iš ūsų ruginės duonos trupinius ir jausčiausi laiminga...

Oooooo, Sergėjau...!

man ramu

vidurnakty su trumpam iš Vilniaus grįžusiu broliu prašnekame apie latvišką jogurtą, hemarojų, juodos spalvos bangos ilgį, apie "Dvaro"pieno riebumą, "diablo"atnaujinimą.
Kalbam apie gyvenimą.
Kas penkios minutės kuris nors vienas pasako "ic parcy caim".
juokiamės ir juokiamės- niekad neatsibosta
nors mamai greitai atsibodo ir liepė užsičiaupti.

kambary labai karšta
atidarau balkonines duris
"Akvile, viskas gerai..?"

taip, man viskas gerai. Toli esančio šiltnamio plėvelė muša tą patį taktą
man ramu

vibronics

Sapnuoju atmerktomis akimis, kaip šoku stepą.
man duoda pakaltais kulnimis batus
dėkoju šokdama.
einu sienomis, stoviu ant lubų ir šluoju plaukais grindis

tada kažkodėl prisivalgau vinių ir man pasidaro liūdna.

o nugara eina šiurpas...
noris žydro dūmo.

dulkės

vakar aviausi guminius batus, sagsčiausi paltuką, rišau plaukus į uodegą, moviausi žydras pirštines... ėmiau prožektorių ir ėjau į juodą naktį.
Ar bijojau?
taip
ėjau ieškoti savo vaikystės.
kas gali nebijoti...
stengiausi būti tokia kaip prieš dešimt metų.
Norėjau rasti tai, ką palikau prieš dešimt metų.
Truputį lijo. Tada bėgau ir skaudėjo šoną.

Po keleto sekundžių nervingo beldimo į duris mane įleido vidun...ir apkabino.
Uodžiau megztinį nenorėdama nieko naujo.

Tada valgėme sausainius ir gėrėme arbatą.
grojo muzika ir jaučiaus padarius klaidą, kol po kokios valandos susidūrė akys ir vos neapsiašarojau.

2008 m. spalio 11 d., šeštadienis

n

šiandien buvau produktyvi
tai džiugina

reklama

http://ausinukass.googlepages.com/jubiliejinis.jpg
atlikdama savo moteriškąją priedermę, dedu čionai skelbimą
su visomis Lauryno Mėtos Melvino autorinėmis teisėmis.

2008 m. spalio 10 d., penktadienis

užsirūkius

kur tie malūnai?!!
tik duokit man progą ir aš sumalsiu ir javus, ir malūnus!

dėl savosios Rozos esu pasiryžęs joti su Pančitu
pasiryžęs nekeisti apatinių keletą metų,
išmokti ispanų kalbą,
ištratinti rusų mafiją,
nuknakcinti Malonumo Medžio sargybinį..

2008 m. spalio 9 d., ketvirtadienis

apuokas


yra adresas, kuriuo dar nesu pasinaudojusi
laikau ateičiai
kad pasibeldus, duris atidarytų žmogus iš praeities

vakarais...

...einu iš žmonių, turinčių man valdžią
einu vakare, kai būna šalta
kai reikia pirštinių, kai kojų kaulai primena, kad niekada negalėsiu gyventi pajūryje.

žolė balta ir ištrypta
labiau ištrypta nei balta.
joje vartosi įdomios šiuklės, liudijančios apie privalomą nešiotis kaltę.

darau dalykus, kurie man neneša laimės ar pasitenkinimo jausmo
"o kas iš to?"
ji rakina duris ir šypsos

muzika yra arčiausiai prie minties
dar niekas nepatvirtino šios sentencijos, bet
aš susitapatinu su cocorosie- noah's ark

am Abend

šiandien naktį nieko doro nesapnuoti, nes vakare gerti bokalas alaus ir sakyti "es ist egal" arba "sag "nesąmonė", arba "diese Madchen wollen mit dir rauchen, weil du sehr schon bist", arba "ist dein Haar echt?".
Dar šokti techtonikas ir labai juoktis, nes atrodyti it Jordan Butkute choreografija '90taisiais.

Ir šiaip truputis nusistebėti andere Kulture. Madlen atsivežė apie šimtą tamponų tarsi ruoštųsi nukraujuoti tiesiai iš arterijos
Tilas atsivežė krūvą prezervatyvų, nes pasak Hamkos galvojo išmylėti aplink visas lietuvaites
(komentaras iš pašalies: kai tiek gumyčių, gali užtekti ne tik lietuvaitėms pamylėti, bet ir lietuvaičiams).
Aš nuliūsti, nes tasai Persone būti labai gražus i da einbischen vegetarier.
am ganzen Abend habe ich Beer fur jedem Doof gekauft.

kai eiti namo, pastebėti, kad manęs niekas nelydi, kad man šalta, kad balose būti ledas
kai atsigulti į lovą pastebėti, kad niekas nesakyti "labanaktis, pupite"
todėl aš irgi niekam nesakyti "labanakt, pupiti"
dann trumpam susimąstyti ir nesmagiai užmigti.

dienotvarkės perestroika

ką žmogus veiki, kai teturi tris pamokas?
ogi štai ką:
visas tas tris pamokas esi labai aristokratiškos spalvos(maldauju, įjunkite šildymą!)
per rišliosios kalbos pamoką rašai dramblio uodegos aprašymą (neišsigalvoju)
džiaugiesi, kad esi susitaupęs 12 litų ateičiai.
O kas tada? Tada atsitinka taip, kaip ir turi atsitikti iš ritmo išsimušusiems vargšeliams.
nuėjau į Pusės Cento parduotuvę ir nusipirkau pirštines, šlepetes ir jau buvau pasiėmusi suomišką kepurę, bet nemaloniai paiškėjo, kad toje parduotuvėje ne viskas kaštuoja pusę cento.

nežinau, kur tas ruduo, bet man jau žiema

2008 m. spalio 8 d., trečiadienis


akvilė šaukia gimanzistus į undergroundinę kovą prieš RULES

Charmer

jeigu tik galėčiau, aš nieko nedaryčiau:

valgyčiau Kinder pienišką šokoladą, žiūrėčiau teliką, prisipliažinčiau kambarį iki 30 C karščio ir mėgaučiaus savo žydinčia jaunyste.
Trumpomis reklamų akimirkomis (litotė) pasivaliusi seiles sakyčiau: "čia tai nacijos tvirtybė".
Kai pamirščiau žodį "nacija", pakeisčiau jį "tauta".
Kai užmirščiau žodį "tauta", pakeisčiau jį "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės".
Kai užmirščiau kas yra "daug vienodų žmonių iš tos pačios skylės", garsiai nusiriaugėčiau į ūsą.
Toliau stebėčiau reklamuojamus skalbimo miltelius ir patarčiau juos naudoti mano sanitarei, kuri perrengia mano pritrupintą patalynę kas dvi dienas.

Prakeiktas socialumas, kuris verčia kelti šikną ir mokytis apie Tautų pavasarius.

katytės Murkės nuotykiai

man skauda papus, pilvą, šlaunis, sparnus, blauzdas, užpakalį ir tė tė tė...
it koks subkultūrinis žmogus iš E raidės tyčia sau keliu skausmą.

2008 m. spalio 7 d., antradienis

metamarfozė

ir kai Ji pradėjo vemti į kriauklę, aš sutrikau

tuoj išeisiu miegoti pas Giedrę,
bet duris uždarysiu jau su gailesčio gestu.

Ne mano šeimos bėdos,
ačiū tau, Dieve, už tai

kai nebežinai ką daryti....


aliuzija į dabar mano namuose esančius draugus

2008 m. spalio 6 d., pirmadienis

delfinų dekalogas

bijau žmonių, kurie nori mane pakelti į orą
jie arba patys apsijuoks, arba pasijuoks iš manęs
jes/noi ---> nepatinka abi grupės man

šiandien sapnavau, kad dirbu banananų plantacijoje:
kemšu ir kemšu bananus sau į burną viena akim stebėdama, ar niekas neateina
tada kažkas pabaksnoja į nugarą
atsisuku, o ten stovi delfinas ir sako:
"Lietuviai tiesiog negali elgtis dorai"
Jo pelekai piktai suglausti ir akys mažos
man be galo gėda
geruoju čia nesibaigs
"Plauk su manimi į Arktį ir niekam nesakysiu, kokia tu bloga"
verkdama sutinku
"man labai skaudės sąnarius... visada skauda nuo šalto vandens"
"užtat žinosi, kad nedera vogti"

aš labai mėgstu mėsą

dviskaitė

Berniukai sporto klubuose išsibezda iš dūšios.
Mergaitės sporto klubuose prisikvėpuoja bezdalų į dūšią.

2008 m. spalio 5 d., sekmadienis

transliatorius

man be galo patinka žodžiai, kurie yra pirmą kartą girdimi, bet suprantami:
krunkštelėti
arpidožas
apvirklinti
kepėčgalvis
nulepėtuoti
virčinti
ir taip toliau...

Eraser

bandau tuštybę užpildyti parneštų iš lauko skalbininių kvapu, arbatomis su medumi, laiškais, skirtais pačiai sau, raugintais agurkėliais.
ar tai ruduo, ar tai ruduo, ar tai ruduo--
juk nesvarbu.

Įdomiausi dalykai mano gyvenime yra įsivaizduojami pokalbiai ir sapnai.
Pirmuosius surežisuoju iki smulkmenos, tačiau neleidžiu būti sau nenatūraliai protingai. O ne.
Antruosiuose- aš esu kur kas tikresnė nei darydama bet ką kita su atviromis akimis.

kiekvieną dieną aš laukiu vakaro,
nes žinau, kad aštuonias valandas jausiuosi gerai
jausiuosi pilnai

42

penki, trys, aštuoni- su šituo skačiu atsimerkčiau ir suvalgyčiau nuluptą citriną

du, septyniasdešimt vienas- įžeisčiau kiborgą nusidažius purmurine spalva plaukus

keturiolika, devyni, nulis- palikčiau atidaras duris

vienas, vienas, vienas- juokčiaus iš Rudolfo įsakymų.

keturiasdešimt du- aklai paklusčiau. Nes tai tobulas skaičius.

įrankiai

Tupėjau prie mokyklos susmigusi aukštakulniais į drėgną pievelę ir rinkau kaštonus tašėn.
Man jų prireiks
kai eisiu per stiklo kalną.

norėčiau surinkti viso pasaulio kaštonus
įsivaikinti juos
glostinėti glotnų paviršių ir kartais motiniškai spustelėti šonus, kad žinotų, jog tikrai yra saugūs.

2008 m. spalio 4 d., šeštadienis

kai vėl miršti

vis negaliu pamiršti sapno iš vieno vidurnakčio.

Pirmą kartą gyvenime laimiu teleloto žaidimą. Pagrindinis prizas: pasiplaukiojimas su rykliais.
Sakau vedėjui, kad aš nenoriu plaukioti su rykliais. Duokite man aukso kalną.
Minai ūžia ir ploja. Ateina apsauginiai ir įstumia mane į baseiną, o tada su pagaliu grūda į dugną.
Trūksta oro.
Iš viršaus veidai skysta ir kreipiasi... matau-
atplaukia rykliai.
Jie plėšia mėsą nuo manęs ir garsiai čepsi.
Žinau, kad jau nebeturiu blauzdos raumenų. Sukaupiu jėgas ir užšoku ant plytelių.
Kraujo dėmė plečiasi aplink mane, o burnoje salsvai sūru.
Vėl mirštu.

setų diena

šiandien diena buvo nemoteriškai rimta.

pirmas setas:
Devintą valandą lipu į autobusą namų link. Siūbuoju ant vienos kojos prie Čekių Muštuvo. Kažkas iš nugaros meiliai gnybteli į abu šonus.
- Kuti kuti, mergaite.
- Jėėėėėėzau..!
griebiuosi už širdies, užkliūnu už laiptelio, netenku pusiausvyros ir užgriūnu ant mane pakutinusio žmogaus.
- Atsiprašau labai...
- Na, ir baugšti mergaitė...-šypsos man dėdė ir klausia, kur važiuoti noriu.
Namo, sakau.
Abu šypsomės.
Tai muškit, dėde, man čekį iki Liepalotų.
Vėl abu šypsomės. Kažkodėl visą pokalbį susieju su ramunėlėmis.
Šis pokalbis toks ramunėliškas- Oskaras Vaildas nurautų ausis už tokias mintis.

antras setas:
- Šiandien dėsime kopūstus.
-Gerai, o ką tai reiškia?
Greitai sužinojau.
Apsirengusi a la Vidulio firmos timpkėmis ir pūsta mėlyna striuke tarkavau kopūstus išsišiepus.
- Greičiau, Akvile!
- Gerai! Tik kad mano rankų mėsos krenta į bendrą katilą.
- Mhm... tai... gerai gerai, Akvile, taip ir toliau..!

trečias setas:
- Seniai grybaut bebuvome...- sako tėvas ilgesingai žiūrėdamas miško link ir kramto žemaičius.
Seniai tai seniai. Niekas man neleidžia miegoti.
Važiuojame grybauti.
Per visą gyvenimą nebuvau patyrusi tokio fiasko pušų akivaizdoje.
Radau keturis gruzdus per porą valandų.
- Kūčioms užteks.
Mama sako- mama žino.

Ketvirtas setas visą dieną vyksta mano galvoje.

kažkieno krikštynos

Vakar būti pirmą kartą gyvenime Bičnamyje ir blaivia galva prisiekti, kad paskutinį.

Kam gerti, jeigu galima valgyti putpeles?

Draugas iš R raidės, kurį pirmą kartą sutikau einant iš orgijos pasakė:" juočiuosi kaip tetryje". Jis turbūt turėjo omeny nerealumo jausmą. Pajutau jam pagarbą.

Dvyliktą valandą atvažiavus policijai apie penkiasdešimt žmonių pasileido į kairėje pusėje esančius laukus, kiti penkiasdešimt- į dešinėje esančius laukus. Dar apie penkiasdešimt liko liūdnai kaboti ant turėklų arba ilsėtis ant suoliukų...

"- kodėl man melavai..?
-...
-na, kodėl man melavai, ką?
-atleisk man...
-kodėl rūkei?"
o aš sisiojau už autobuso ir galvojau, kad truputį tai gali trikdyti žmones besiaiškinančius santykius.
Klydau.


Atgulus į lovą, jaučiaus už viską puikiausiai.
Keista namų sąvoka.

2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

Belle and Sabastian- to be myself completely

iš gilės išauga ąžuolas
iš kankorėčio išauga eglė
iš kaštono užauga kaštonas


bėgioju svajose su drugeliais ir barstau Dominikos Respubliką pušų sodinukais

verta įsiminti


mano rankos kvepia, kai numazgoju jas muilinu vandeniu
kvepia, kaip patrinu drėgna servetėle
arba ilgai laikau pirštus plaukuose
kvepia, kai prieš tai būnu valgius rankomis keptą mėsą
ar vaisius, kurie prasieda iš tam tikrų raidžių

mano rankos smirda, kai suvalgau obuolį
smirda ir burna, ir lūpos
viskas atsiduoda ta obuoline rūgštimi, kuri sendina(G.J. teorija)
klastingas vaisius, geriau pagalvojus, pasakyčiau...
skanus, o smirda

2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

reiškiniai

žinios iš visatos:

- su kosmosu galima susipažinti ir Klaipėdoje, kai tau atlieka magnetinį rezonansą( tai geriau už Moby)

- tai ne kurva, o vežėčios

- žmogus visgi esti vien tam, kad svarstytų apie savo egzistencinius klausimus kitiems

- jeigu meti valgyti, pasilik atsargų spintelėje

- "visai kaip per Daktarą Hausą..."
"o kas per Daktarą Hausą buvo?"
"tiksliau, ir ko tik nebuvo per Daktarą Hausą..."


Viską apibendrinant: jei tu egzistuoji, bet nematai tame problemos, reiškia tu neegzistuoji.
(pati sugalvojau)

tip top prot

Didžiąją dienos dalį pramąsčiau apie elementariųjų dalelių greitintuvą, juodąsias skyles, ateivius, kunigą, kuris lipo į erdvėlaivį virve, apie apvalius veidelius ir Didįjį Sprogimą II, levituojančius šventuosius karstuose dėl elektros lauko...
Visą laiką galvoje skambėjo Davendros Banhart- Carmensita it absurdą papildanti muzika.

Pasiėmusi "Visata mano delne" enciklopediją supratau, kad Visatoje yra delnas, tame delne esu aš, o kažkur giliai manyje esti suvokimas.

Man net nebuvo liūdna, kad tuoj sulįsim atgal pirminę substanciją. Jeigu tik kas nors sugebės visus ten suvaryti it pagal drožinėtos dūdelės melodiją, prašau. Bent apšiks žmogaus kaip dulkės teoriją. O, Viešpatys!!!

Nes jeigu būtų buvę visi tokie kaip aš, tikriausiai dar ir dabar vežimai riedėtų ant keturkampių ratų...