:D

"kad man tavo bėdas"

verčiau

džiovinant kelnaites ant gyvatuko, jos gana dažnai parunda,
o išsiplėvesavusios vėjyje,
kvepia nupjauta žole

iškelkim bures!

per savaitę kaime

Padai spėjo negrįžtamai pajuosti,
rankų nagai pasiekė tokį lygį, kad statant horo filmą, grimo man nelabai bereikėtų.
Vaikai vakar įkalbėjo pasidaryti porą tatoo,
tai dabar ranka jau apsivėlusi kažkokiais klijų+purvo tįsalais,
kas manau, man tikrai priduoda kažkokio žavesio.
Reikėtų paminėti, kad šiandieną damušiau kopūstus,
reiškia, vakare pulsiu į morkas visu pajėgumu.
O dar kasnakt reikia imtis "trijų paršiukų", "snieguolės ir septynių nykštukų", "joniuko ir grytutės", "raudonkepuraitės" perstatymo, leitmotyvą papildant vilko nukreiptais tankais į Nafnafo mūrinuką, persirengusiu močiute seru eltonu džonu, bezdalius nykštukus ir septintąjį vegatarą, plius skeletonas- irgi nuolatinis veikėjas einantis per visas istorijas.

Žodžiu, pys chebra!

geltoni krantai

- Šiandien vyrai pjaus tėviškės klevus,
nes reikia pastatyti namą, kuriame žiemotų moliūgai.
Vis tiek liūdna.
Mama pažadėjo, kad po statybų, vėl apsodinsim visą juostą medžiais.

- Pedras Almodovaras sukūrė savo raštuose vieną iš kiečiausių moterų personažų- Pati Difuzija. Man atrodo, tai jo paties alter ego.

- Doves- Firesuite (bėgu iš lauko surinkti merkiamų skalbinių)

- Summer Media Studio Juodkrantėje jau artėja. Idėja, kurią apsigyniau, toje vietoje neįgyvendinama. Jei ką, sakysiu "blogas montažas- sudarkė autorystę"

- Dievuliau, po šios juokingos vasaros atkarpėlės, būsiu jau trečiakursė. Trečiakursė! O dar nieko nemoku ir nežinau. Kiek metų reikės, kad ko nors išmokčiau?
Nėra tiek laiko:
geltoni krantai, jūros begalinės...

Šoblės baidarės

Pastarąsias tris dienas
prisiminsiu kaip nuolatinį irklavimą vingiuojančia vandens trasa,
alaus skrabalių keitimą tarp kojų,
keistą alergiją, nuo kurios kaklas, pilvas, kairė ranka nuėjo mažyčiais niežinčiais spuogais,
draugų gydymo metodus, kaip kad: "spjauk, apmyžk, druska, degtine!" ir taip toliau,
škvalą, prigavusį mus vidury Merkio, kai manėm, kad jau niekas neišgelbės, nebent kažkur esantis irisas,
šlapius triusikus džiovinamus žaliom devyneriom,
pokalbius prie laužo apie padirbtus diplomus,
plaukimą "gniūžte" užsikėlus kojas ant baidarės pirmagalio
bedainuojant kurį nors kelionės himną ("Mamyt, ko nesakei, kad vaikai ne visi vienodi. Nežinau, ar gerai, ar blogai, bet mes kitokie")

Bonusas:
"O ne, Akvilės koja pervėrė bebro svetainę!"

auč

mėlynės

Savaitės topas:
su dviračiu prie šv. Onos bažnyčios numuštas segvėjus.

Gerai varau.

kids

Liko kelios dienos
iki to,
kai visi išsiskirstys kas sau ir
štai Jums atsakymas,
kodėl lova miega viena,
kambaryje dieną lieka neatitrauktos užuolaidos,
o šaldytuve prie grotelių pripūna salotų kuokštas.
Štai ir atsakymas,
kodėl sėdint ketvirtą ryto ant bordiūro,
žinant, kad rytoj septintą ryto reikia eiti į egzaminą,
pagalvoji,
tai, pala, dar turiu tris valandas!

Viskas taip laikina, viskas taip trapu.
Bijai atsistoti, nes tokios vietos
savo gyvenimo plane
nebuvai net pažymėjęs

kertinis akmuo

Naktis ant trinkelių, o gal labiau
pusė ryto.
(kalta)
Važiuoju namo
ir turiu laiko pasiklysti.
(mačiau, kaip gaisrininkai su žeberklais ieško paupy lavono)
Turiu laiko užmiršti, kas yra namai, kaip minti, dėl ko.
(rankos dega)
Oras kvepia jau nužydinčiomis akacijomis,
šiltą gūsį keičia šaltas, o šiltą - šaltas.
(sode suversta kertinių akmenų krūva)

Cik cik cik cik - caksi dukart greičiau nei apsuki ratą,
jis apsisuka aplink tave.
Tada norėtųs, kad žemė būtų apvali.
Ir taškas A niekada nepasiektų taško B.

želė

ir kartais yra be galo gera atstovėti savo įsitikinimus oficialiai,
nors puikiai žinai,
kad tuoj pat tai atneš tik bloga

sena ir užmirštama

aplink yra tiek, kiek tu esi pats sau

manų košė

seniai seniai a3 disnėjaus liūtas karalius kabojo
vaikų kambaryje ant sienos,
aš miegodavau gėdingajam
pirmam lovos aukšte.
Liūtas sulaukdavo momento, kada išeis visi ir
riaumodavo tamsoje,
aš - iš baimės po kaldra.

dabar liūtas mėtos kaime ant aukšto,
o aš vilniuje irgi,
ant aukšto