?

o kad batai tarnautų ilgai,
įtepk juos savo galvos
taukais gerai

guzas į kaktą

Eik namo ir tu, Storpiršti.
Eik namo ir tu, Elyte.
bėk, pelyte, bėk, pelyte...
nes namo jau grįžta Storpirštis su Elyte.

ramybė

tai, ką pajutau po jogos treniruotės, yra beprotiškai fantastiškai nuostabu
gulėjau per baigiamają meditacijos asaną ir praktiškai nekvėpuodama sklendžiau šviesos burbule,
o ašaros krito ant minkštų grindų,- Akvile, džiaugsmas!

nepasižadu, bet tikriausiai dėl to gyvenime išprotėsiu

štai tau ir nuoma

įžengus iš lauko į butą, koridorius nepakenčiamai trenkia šūdu tiesiai į širdį,
virtuvėje susimaišę cigarečių dūmai su virtais kopūstais,
o tuolete prišlakstyta auksiniu lietum ant grindų, klozeto krašto ir, tikrai nenustebčiau, kad ant lubų,
iš vonios išsitrauki nešvarius kieno nors "triusikus"
ir gali eiti maudytis

kažkokiu būdu visa tai neįsiskverbia vis dar į man kambarį

su vėju

gyvenimas įdomiai klostosi
ir tas daiktas, kur užsidegė viduje yra be galo gerai, be galo stipru ir be galo naudinga

ką veikia Akvilė?

Ogi važinėja su Rasa į parduotuves ir perka gėles(krokai, hiacintai, tulpės?),
verda avienos troškinius su pelėžirniais ir savo pirštais,
bevalydama dulkes iš po kriauklės kalba/klauso apie paralelinius pasaulius,
o geriant kavą- apie karmų pakopų sistemą.
Pasakoja apie idealus, dalykus, kurie "kaso" ir dalykus, kurie visiškai neliečia.
Mąsto, kas galėjo palikti balą prie lovos.

(Janoscho iliustracijos arti prie Muminukų "levelio")

Akvilė jaučias laiminga.

paukšt

kaip kažin reikėtų sutikti Savąjį, kad būtų galima istoriją sudėti apie Pradžią?

bijau aš ten net ir į konsultaciją važiuoti, ką jau bekalbėti apie patį stojimą...

valgomi pažadai

kokie kontrastai:
sako, kad kojom p*,
o saulė už lango taip maloniai šviečia, jog pasuki plaukų sruogas prieš šviesą ir džiaugiesi tomis keliomis žėrinčiomis aukso kruopelėmis.
Nubrauki ašaras ir vėl šypsais. Kaip gali, kaip moki.

mama, aš būsiu gera

mur

sunku net ir papasakoti, kaip viskas buvo...
Penktadienio diena:
daug jaudulio (gal pasiimti ir pižamą? ir antrą porą batų persiauti?)
Tik nukakusios su Dovile į Kauną susidūrėme su ankedotu: "Dokumentų daugykla" skelbė didelėmis raidėmis pastačiukas apie savo paslaugas.

Tada susitikimas su trejus metus nematytu bernioku.
Porą valandų iš juoko tirtėjo arbatos puodeliai it iš Elo Bandžio "žiūrovų salės".
kažkodėl tas faktas, kad Ramas nusipjovė pirštą sulaukė daugiausia dėmesio ir nesveiko grotesko....

Nukankame į Mur valentadienio vietą. Pirma reakcija: jėzusmarija, kiek čia ponų...
kukliai su Dovile sėdime prie baro ir vyną siurbiame tiesiog iš butelių. Renkasi daugiau žmonių. Žinoma, nieko nepažįstame.
O tada kažkas atsitinka ir matau, kad jau kalbu su kažkokiais vyrais apie spiritistines bulkutes ir atraitojamas kelnias.
Pora "joniškų"kokteilių. Be galo gailiuosi, kad neįsidėjau kotletų čion.
Stalo futbolas ir bene vienintelis pasiteisinimas mano porininkui:"atleisk, aš juk tik boba".
Tada Kileris. Skirtumas nuo įprasto Kilerio tas, kad išsitrauki aukos niką ir net neįsivaizduoji, kaip tas žmogus atrodo.
ir tręši, tręši, tręši tręši pagal Haddaway- what is love ar panašias dainas, pasakoji apie tai, kaip sukūrei pasaulį tik dėl dviejų žmonių smagumo....
truputį gailiesi tik dėl vieno- kodėl rūkomasis perkeltas į šokių salę?

kava kažkur stotyje, į kelnių kišenę įsigrūdus dujų balionėlį ir kažkoks nerimas, kad tuptelėjsu bus "pšš"...

liaudžiai pasilinksminti

(c) Monika

ponas ponui ponas

Šiandien valgykloje man Ponas Gimnazistas užpirko šmotą kugelio ir, nors suvalgius trigubai per daug nei derėtų mergaitei, jaučiaus išties laiminga.

pagerbdama airiškus dobilus, norėčiau, kad nepatingėtumėte ir užkrautumėte šią nuorodą

o šitai tikrai įvertins Ponas Gimnazistas

fifty- fifty

taigi,
bekalbant su turkais, airiu, norvegu, japone, vyruku iš Peru, diedu iš Maroko, italu, graiku, vokiečiu, belgu, britu, amerikiete
leidžiu savo valandas
pusiau rimtai besiginčydama apie Pirmąjį Pasaulinį karą,
pusiau žinodama pasakoju apie Lietuvos užsienio politiką,
nerviškai spaudant alkoną ir led'ą
bandau paaiškinti kas per reiškinys yra knygnešiai
ir kodėl mes apskritai santūrūs žmonės.

Taigi.

Žaliasis Slėnis

Tikiuosi, kad vieną naktį man besapnuojant pušų spyglius, pajusiu, kad nesu viena.
Prie nuglemžtų fotelių stovės Jie. Iš po kelioninių dulksvo audinio apsiaustų žibės akys ir ramiai man šypsosis.
Sakys:"greičiau, Akvile. Renkis. Mums jau metas."
Nieko neklausinėsiu.
Taip reikia.

Galėčiau kaip Semas nešti katiliukų rinkinį ant nugaros, galėčiau virti triušį atokvėpio akimirkomis, galėčiau išmokti visų valgomų grybų pavadinimus, galėčiau ...

...jei tik turėčiau dėl ko.

little bee

būk atsargus,
nes ateis baubas ir geltonais dantimis išpjaus vištas
plunksnos kris pradalgėmis ant grindinio
ir Eureka liūdnai linksės žalsvai sūria galva

o, langas jau atidarytas
vėjas šniokščia
iš apvožto arbatinio
greičiau greičiau greičiau greičiau greičiau!
kas įprasmina tuščias vietas?

dideliais žingsniais mažytės bitutės lekia avilio link
vienas tikslas, geltoni apvadai, aprūdijus stogo skarda

nuodingi geluonys salsvina orą ir mano pirštai sušyla
kartą, du

mažylis Kalmaras

Pasirodo, kad jūros gelmėse gyvena Didieji Kalmarai,
kurių mokslininkams niekada dar nepavyko nufilmuoti gyvų.
Pastarųjų ilgis- 17 metrų,
o svoris- beveik dvi tonos.

Taigi, viduramžiais bijotos jūrinės pabaisos nebeatrodo jau tokios juokingos.

Trumpai tariant,

atitrenkėm kaip už Tėvynę.

gerieji žmonės,

bijau

Smėlio žmonės

pareina su Mėnulio palaiminimu.
Čiaudi nei kaip vyrai, nei kaip moterys,
jie- ono

Drėgnos akys vartos duobėse- vyzdžiai rodo laiką
kažkur tai mačiau savo galvoje
Vieni sapnuoja "seksą iš priekio", kiti sapnuodami planuoja tai, ką planuos ir atsibudus.
Kas čia tokio.

Gintaro rūmuose įkalinti Smėlio žmonės nebeverkia,
tik čiaudi jūros dugno smiltimis

dutumtrečias pažadas

Kai šiandien su vis nutrūkstančiu širdies pulsu ėjau namo,
sustojau prie Didžiojo erškėtrožės krūmo su siūlų ritinėlio dydžio paukščiais,
atidaviau pagarbą,
pagalvojau apie visus verlibru aprašytus mintyse regėjimus
ir prisiekiau, kad nuo šiol dėsiu visas pastangas, kad pati sau nebūčiau didžiausias priešas.

filialija

šiandien pagalvojau, kad praktiškai nebeliko nieko, kas rištų mane su mokykla
laikas eiti,
nes net bufetukas tapo šaltas ir svetimas

ipsilion

Kartais atrodo, kad esu tokia didelė,
jog nesunkiai galėčiau sutalpinti savyje pusę pasaulio liūdesio...

arkliuko kanopėlių ritmu

eidama iš mokyklos buvau nelaiminga, nes supratau, kad eidama iš darbo jausiuosi tokia pat nelaiminga
supratau, kad jau visadų visados jausiuosi auka
striukės kišenėle gliuksėjo litras pieno ir atrodžiau kaip idiotė besinešiojanti savo šlapimą,
o nosis šiaip visuomet raudona
ką jau čia
pilnatvės dėlei

nusipirkau šampūno, tai galėsiu išsitrinkti galvą
ir į svečius eiti arba tuos pačius svečius pasikviesti pas save
pala, o jei kviečiuos, tai gal reikėtų kitų svečių?

iš esmės, viskas, ką noriu veikti, tai žaisti "Brain test" iki kol išmokčiau visus elementariuosius įvykius ir palanki tikimybė nebūtų mažesnė => 99/100

artėjantis šimtadienis smarkiai užkartino širdį ir noras pariesti kojas po savimi ir kinkuoti galva, kolei problemos išsipręs, tapo dažnai aplankančia mintimi

tokiais štai revoliuciniais planais ir gyvenu

num

kas paskutinis, tas supuvęs kiaušinis