2009 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Labas rytas, Vietname!

taip ir maniau,
kad lemtingi pasirinkimai prasideda labai paprastai:
- Tai einat namo?
- Ne, gal dar alaus. O tu?

O aš?

Iškritęs iš natūralaus ritmo įsilieji į sukamos taurėje degančios sambukos ritmą.
Lipnu lipnu.
Saldu saldu.
Ryte nugalėtojai keliasi 8h ir, žinoma, vėl susimaišę nuvažiuoja ne namo, o į Žemuosius Panerius (dviejų smegenų pusrutulių dialogai: Nr1-"mhm, kodėl tiek daug miškų aplink?", Nr2-"Gal tai kitas Antakalnio veidas...")

Gal, bet greičiausiai ne.

Įvairi patirtis liejasi į mane. Ir smagu tam nesipriešinti :>

2009 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Istorija


Prisiminusi vaikystę, Akvilė sugalvojo išsivirti antaninių obuolių cinamono ir gvazdikėlių sultinyje.
Prisipylė į puodą vandens, užkaitė.
Nuplovė obuoliukus, išpjaustė kirmėlikes, padarė po keletą įpjovimų.
Sudėjo į puodą.
Atsidarė spintelę ieškoti prieskonių.
Cukrus yra.
Druska yra.
Kas dar? 5vnt "Šašlykų prieskoniai, 1vnt "Karis", 1vnt "Česnakinė druska", 1vnt "Juodieji pipirai", 3vnt "Vištienos prieskoniai".
Nusivylė Akvilė.
Nusivylusi Akvilė teįdėjo cukraus ir išėjo visa sau liūdna prie kompiuterio klausytis visų sau liūdnų dainų.
Prasisukus liūdnai dainai, mergaitė užmiršo ir obuolius, ir kas ten jau valandą verda.

Atėjus vėl liūdnai dainai, Akvilė prisiminė savo bėdą ir...
...ir gerai, kad ji turėjo gerą brolį, kuris nepriekaištavęs susivertė pusiau obuolienės, pusiau kompoto į bliūdą, užsižėrė dar cukraus ir grįžo prie "Diablo".

2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

Prescilla

Atsivežiau Vilniun gėlių.
Kinrožę, kurią galima vadinti pelargonija, nes ji žydi ne taip kaip pridera jos dermei.
Išminties Šaknį pirktą Maximoje, kuri dabar bauginančiai suglebus.
Sėkmės Pupą, kuri greičiausiai nelieta jau porą mėnesių.
Mhm.
Grįždama iš repeticijos galvojau, kad gyvenime man dar nežinomas Danielis suvaidins atitinkamą vaidmenį. Jis pats apie tai net nenutuokia.
Buvo pranašystė.

Oktoberfestą gali švęsti bet kada, jei tik turi lūpinę armonikėlę.

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

gal ir pasiūlymas

Ponia Vafler liūdi.
Seniai kurta skrudėsių motkelė.

Reikia planuoti Tv Vaflių vakarėlį.

cool cat

Seniau labai pavydėdavau žmonėms, kuriems "žydėdavo" nagai.
Ne visi, žinoma. Taip saikingai.
Dabar aš irgi turiu tokį vieną. Smilių.
Greičiausiai prisivėriau su durimis ar panašiai...
Nes vis lenda ne ten, kur reikia.

2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

Sei!


už draugus, kurie žino, kada ateiti
ir ypač, kada išeiti

2009 m. rugsėjo 22 d., antradienis

"Songs for the second floor"- R. Anderson (2000)

kai tik išeinu iš namų, pas mane atšąla rankos
(kaip kokio Raskolnikovo einančio uždobti senės)

liko viena minutė

o trečias lopas

Kažkur manyje yra baisus disbalansas:
kortose nesiseka ("Monopolyje" aplošia šešiamečiai vaikai),
karjera juda kaip garvežiukas Tukas arba funikulierius (?),
meilėje nesiseka...

Bijau, kad teks vėl pasiimti Pattinsono nuotraukytę ir užsimerkus fantazuoti, kaip jis mane gelbėja iš Baisių Pavojų Rizikuodamas Savo Gerbūviu.
Arba pažiūrėti, kaip gyvena Keanu Reevsas,
arba paskaityti istorijas apie Gorodeckį,
arba Geraltą iš Rivijos.

Žodžiu. Visi turi problemų. Tik kai kurie labai apgailėtinų.

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

įrėžiai smegenyse

-kartais žmogus gali labai džiaugtis savo klaida
-sapnavau, kad nusipirkau Teisingus Batus Masalskio paskaitoms, tačiau atsibudus jų neradau (vėl)
-po vakar incidento su neužtrauktom užuolaidom išėjus iš dušo ir dažnai rūkančio balkone kaimyno X tapau gerokai atsargesnė
-eidama gatve, negaliu prisiekti, bet užuodžiau alyvų ir agrastų kvapą, nudiegė paširdžius ir sekundei užsimerkiau
-tvarkydama balkoną, radau ne tik kiaušinio liekanas, bet ir apipuvusį kivį. Štai tau ir įkurtuvininkų pasveikinimas
-smagu, kai brolis kaso galvą
-smagu, kad vonioje yra visuomet karštas gyvatukas

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Vakarai su Kings of Leon

Kai išnešim alaus butelius iš balkono į "IKI",
gausim daug pinigų
ir pirksim prieskonių.

raudonasis taškelis tarp pirštų ėmė ir paryškėjo
ženklas
(atsitiktinumų juk nėra)

Bet

juk negaliu imti ir žiūrėti tą filmą dabar!
Sulaužyčiau kalėdinių atostogų tradicijas.

Užteks ir garso takelio.

pusryčiams radau skanaus maisto

Žiūriu filmus ir skaitau knygas.
Skaitau apie filmus ir žiūriu į knygas.

gal tai ruduo,
bet jaučiu, kad turiu kuo skubiau pažiūrėti "Žiedų valdovą".

2009 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis

reikia tik tinkamo ritmo

"Šokėja tamsoje"- grūzų grūzas (skiriamasis Lars'o bruožas).
Suverkiau pusę pakelio nosinių.
---------------------

Man čia liūdna vienai.
Įsijungiu kompiuterį, televizorių, virdulį, užsidegu visas bute esančias šviesas ir darydama arbatą vaidinu, kad tiesiog laukiu trumpam išėjusių žmonių.
Koridoriuje šuo ėda sausus Čepi rutuliukus, galbūt tai net haskis, galbūt ėsdamas jis net šypsosi.
Galbūt aš tuoj gausiu laišką ir turėsiu pati trumpam išeiti.
O tada grįžti, nes palikta viena pūslė greitai atšąla.

Galbūt užpisti save pačiam yra pats blogiausias dalykas iš visų blogų.
O gal ir ne.

dualistiniai vakarai

susideda iš kultūrinės
ir šakar makar dalies.

Pirmiausia pažiūrėtas spektaklis (spektaklis/pasirodymas?), kur visi pamatėme, ką iš mūsų darys per vaidybos paskaitos.
(Trečiasis genitalijų taškas veikia visu pajėgumu!)

Tada- vakaras kažkokiame reketuotojų name su keturiais aukštais ir šuniu Pasta, ėdančia viską, kas kelia žmonėms problemas.
O problemas kelia prašmatnusis Mada Fakeris, nes želės pertepimuose slypi mergaitiškos pinklės. Kam virti želė vandenyje, jei galima degtinėje?
Pasta išlaižydavo paslėptas svečių lėkštutes po lovomis, televizoriais, už nugaros.

Iš kažkur atsirado indas ir viliojo geltonplaukes mergaites Sungoko šokiais,
suomiai- "more vodka! and...where is bathroom?",
namų šeimininkė Milda- pristatė savo kilmės istoriją (gimė žiedelyje), bet "it was very very very far away", nes tik "apie very far away" suomiai kažką žinojo ir smarkai ginčijosi.
Ant žalios sofutės sėdintis juodaplaukis neJokūbas grojo kojų žaizdomis.

Namus ryte radau anksti,
anksti išsiviriau bulvių (?!) ir jaučiausi labai gerai.
Dabar jaučiuosi irgi labai gerai.

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

mamyte, ar matai mane?

Vakar buvo itin turininga diena:
pirmą kartą pabėgau iš paskaitos (tikrąja šio žodžio prasme),
atsiėmiau studento pažymėjimą (uhu, "Skalvija' man kainuos 2 Lt!),
kiaurai perklausiau "Record book" dainą ,
pirmą kartą buvau bare (nieko nesudaužiau),
supratau, kad kalbu suvalkietiškai ir tai kitiems juokinga,
Dovilei už šiknos griebė maniakas ir mes bėgom iki pat namų trim etapais:#bėgimas1, #bėgimas2, #bėgimas3. Labai padusau, o pipirinį purškalą prisiminiau tik užsirakinus bute. Dovilė prarado apetitą ir buvo visai nelinksma.

Sapnavau, kad dirbu bižuterijos įmonėje ir darau žydrus stiklo karoliukus iš duonos(atgnybi juodos duonos gabaliuką, suvilgai seilėmis, spaudai tarp pirštų, o tada suki delne).
Nuolat taikome akcijas, nes gaminiai labai nekokybiški.
Ir be Froido pagalbos žinau ką tai reiškia.

Čia nematau, kaip kyla saulė.
Nematau net, kada ir leidžiasi.

2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

Mapetų šou

Iš paskaitos laisvos interpretacijos:
"žodžiu, Olimpo dievus mes visi puikiai pažįstame iš ksenų ir heraklių, tad pereisiu prie kitko".

imdb.com - bais geras nuorodas

2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis

savaitgalio sapnas

Rusų naujasis kinas (paremtas naujuoju teatru) su kūriniu "Deguonis" (arba "Kislorod").

Gabalas iš filmo:


"JIS. Ir jeigu tu atėjai į baletą ir lauki, kada uždainuos, tai tuščiai leidi laiką, nes bebalsiai yra tie vyrai ir tos moterys su baltais triko.


JI. Ir jeigu tu atėjai į operą ir lauki, kada tos dainuojančios storos figūrėlės prabils žmonių balsais, tai tuščiai leidi laiką, nes neišmokytos jos reikšti savųjų jausmų paprastai.


JIS. Ir jeigu tu galvoji, kad visa, apie ką čia buvo kalbama, turi kokią nors loginę prasmę, tai verčiau nueik į baletą. Nes esama pasaulyje keleto baletų, kur žmonės su baltais triko dainuoja.


JI. Ir jeigu tu laikai, kad anapus profesijos slypi tikri išgyvenimai, tai ieškok jų operoje, kur tuklios moterys vaizduoja princeses, o pagyvenę senukai jaunus įsimylėjėlius."

filmo treileris

sūrūs sūrio gabaliukai

Džiaugiuosi akimirkomis, kai užsižiūrėjus į vieną tašką
dingsta iš galvos žodžiai,
lieka juodų-baltų linijų bei rutuliukų kompozicijos.
Lieka galvoje muzikos kvapas ir nieko panašaus į
"savo egzistencijos metu siekiu išlaiktyti nekvestionuojamą esmę, kurią surasiu būties lygmenyje" (???).
Išlaikyti tai, ko net neturi.

Antakalnis man patinka. Čia žmonės geri ir gražūs. IKI yra arčiau tavo namų.
Čia važinėja troleibusai ir dirba paštas iki penkių.
Ant gatvės bordiūro kartais sėdi ispanai ir gurkšnoja kepy ais frut.
Šiukšles išveža dažniau nei mes jas išnešame.
Kartais ateina Dujininkai arba Vandenininkai ir žiūrėdami pro durų didinamąją skylutę skambina.
Kartais ateina Voverė ir neapvalgo.
Čia aš geriu ne arbatą, o sojos pieną su miežine kava.

sing

2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

labas, nežinau tavo vardo,bet žinau, kur tavo apgamėlis

Namo pareiti gali besikalatojančiomis rankomis,
nes pyksti kaip velnias,
kaip patys Šėtono inkstai.
Tave gali priversti šešias valandas klausyti baisias gyvenimo istorijas (tėvas išspardo dantis mamos meilužiui, tėvas kirviu laužiasi į namus, mama kviečiasi kartu nusižudyti ir t.t.)
Tave gali išrengti nuogai prieš salę žmonių ir padaryti dar silpnesniu nei toks esi.
Ir ašaros. Ir psichozė, kuri nenorint įtraukia.
Krauju lipinama grupė.

Galbūt taip spardosi individualumas, galbūt tai baimė.
Galbūt tiesiog yra normalu nenorėti atskleisti dvi savaites matomiems žmonėms savo demonų.
Galbūt esu susikausčiusi. Galbūt dėl to kalta mano muzika.

Neris veda takelį iki pat mano namų.

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

An audience with the Pope

Nebūk niekšas,
valgyk kopūstų pyragėlius užsigerdamas šildytu pienu.
Nebūk niekšas,
laižyk savo suskirdusias lūpas stebėdamas kabaretą.
Nebūk niekšas,
žiūrėk tik savo eilių, nesigviešk ne savo poezijos.

Nugara bėga šiurpai, homeopatinės tabletikės apneša kalkėmis mano vamzdžius.

Senis gaudė gyvenimo žuvį, senis žinojo Dainą,
o aš parėjau namo.
Be lapų.

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

daužyk galvą kuvalda

mano paskaitos:
- vaidyba ir režisūrą (Masalskis)
- vaizdo kompozicija (Kutavičienė)
- kino kalbos gramatika (Puipa)
- televizijos ir vaizdo įvadas (Kutavičienė)
- vokiečių kalba (Kižla)
- Dramaturgijos pagrindai (Labanauskaitė)
- dailės ir architektūros istorija ( Širvinskienė)
- Scenos judesys (Janiliauskas)

net filosofijai vietos nebelieka, ką jau kalbėti apie pasirenkamus dalykus

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

garbės raštas

M.M.,
kuri turi režisieriaus šalikėlį.
juokiasi užsimerkus,
miega su nemiga
ir kartas nuo karto maloniai nustebina.

Žuvintakiai

O ką daryti paprastiems žmonėms?
Kai pūliuoja ausys, o neturi pinigų nusipirkti peroksidui.
Kai badas kvepia karbonadais arba keksais.
Ką daryti, kai klausia apie marginalines šiknos kiaurymes arba kvazirealybės sampratą teatre, ką daryti, kai reikia žinoti Adlerio marazmus individualiąja psichologija ir mėtytis terminais iš "Kaip suprasti medijas" knygos?
Paprastas kaimo žmogus sūpuoja batą ant pirštų galų ir klauso.
Kartais užsiklauso per giliai ir "sugrįžsta" tik po gero pusvalandžio, kai pradeda suprasti, kad jis nėra ponis, kad ne jis risnoja paneriais, kad ne jis dirba arbatinėje, kad pašte dirba žmonės, o ne plaukioja žuvys.
O...matau, kad medituoja čia daug kas.

Šiandien Sojeris man pasakė pirmąjį sakinį. Tai jau pažanga.
Sekta įtraukia net labiausiai atsiskyrusius.

Mą jau patinka

Vilniuje gerai:
čia vaikštau zomšiniais batukais ir vakare jų nereikia gramdyti su senu, vaikišku dantų šepetuku.
Vilniuje blogai:
šalia esanti kepykla neleidžia atsidaryti lango arba eiti į balkoną.
Vilniuje viskas normaliai:
vakar mums pirmą kartą pikti kaimynai iškvietė policiją.
Tik pamanykit.
Bet atėję policininkai pamatė, kad, visi blaivi, tik telikas įjungtas, pasakė truputį, vaikai, tyliau, mes, žinoma, sutikome, o išeidami paklausė, tai kaip kašė baigės.

Uždarius duris, visi sutiko, jog tokia Policija mes tikime.

Tarp paskaitų dėstytojai mus vaišina kava ir klausia, gal kas nespėjo parūkyti.
Juk visi čia gali palaukti.
Niekas neskuba.
O Masalskis kviečiasi mūsų grupę šeštadienį į savo garažą.
"Susicementuoti, vaikai, būtina".

2009 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

cornflake girl

Šventi sakramentai tyška seilėmis kalbant
ant laikraščių, stiklo, veidų.
+pienas

Moteris niekada nebus trū rokas,
moteris niekada nebus The Passenger.
Aš niekada nesijausiu niekam neskolinga, nesijausiu rami,
ar, o Dieve, laisva.
(Yra cheresas. Yra jame bananai. Jame yra šiluma.)
Cornflake girl-T.A.- groja išsiskėtusi ir yra tikra raudonplaukė.

šiandien yra Bobas, rytoj- Danielis

Nusipirkau skuduryne dar vienus Bobo batus(15 Lt),
jie labai tinka prie mano Bobo šukuosenos(x Lt),
greitai pasikeisiu vardą į Bobę (100 Lt)
ir valgysiu tik burokėlius (2,29Lt/kg).

Mintis, kad gali formuoti savo išvaizdą, įpročius, manieras
suteikia drąsos
ir, neturinčio pagrindo, pasitenkinimo.

Aplink mane tiek daug žmonių, kurie save suformavo it Kalėdinį keksą.
Danielis tam nepritartų. Aš irgi.

2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

tai jau prasideda

Pirmoji užduotis:

Andrew Wyeth- "spring"
parašyti dešimties kadrų režisūrinę eksplikaciją, kurios paskutinis kadras baigtųsi šiuo paveikslu.
+išpiešti kadrai

2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

apie mano naują gyvenimą

Akademija mane švelniai stebina:
-Yra kino fakulteto kuratorius?
Ne...bet mes turime dekanų, kurių geriau netrukdyti.
-Kur galėčiau išsiimti pažymą, kad mokausi?
Pas savo administratorių, kurio šiuo metu nėra.
-Kodėl dvi mano skirtingos paskaitos prasideda tuo pačiu metu?
Tvarkaraščių netikslumai. Apie tai pakalbėsime spalį.
-Kur mums vyks kino gramatikos paskaitos?
Kas žino...
Bet.
Kita vertus čia specialybės dėstytojai (Dievai) pasiima mūsų numerius, duoda savo ir sako skambink, jei ateiti negalėsi, ar šiaip liūdna.
V.Masalskis: vaikai, bet scenos judesio pamokoms mums reikia nusipirkti spec.aprangas iki pirmadienio.
Mes: gerai!
V.M: o dabar atvirai...ar turit pinigų?
Mes: ?
V.M.: nupirksiu, jei ką.

štai ta antra pusė

Kur man išvis dabar reikia eiti..? (akys nervingai šaudo)
Alaus, Akvile. Juk toks tavo vardas?
Alaus, tai alaus.

Jeigu staiga išeini lauk ir supranti, kad net neįsivaizduoji, kur tavo namai, reikia tiesiog eiti paskui žmonių srautą.
Jeigu išlipi neaiškioje stotelėje, kur savęs niekada neregėjai, eik.
Kažkur rasi IKI, o kur IKI ten jau ir kokį sąsiuvinį gali nusipirkti (idant nepradėtum verkti, jog viskas čia šiknon).

skaitau XXa prancūzų dramas,
žiuli žiuli,
kartais tenka nupilti kaimynų langus vandenuku,
o šiaip,
malyg prasideda parcy caim!

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis

Tori Amos

moki gaminti?
ne, užtat moku valgyti

turiu 20 litų
ir savaitę laiko, kurią būtinai reikia apšvęsti
(ryžiai-grikiai-muilas-rankšluosčiai-pledas-mielės-meilės)

iš dangaus ateina blynų kvapas.....(taškas, šuoliukas, sukinys, hello, durkpirštuakin)
pro atviras balkono duris
ačiū!
tas karštas aliejaus kvapas visada man siesis su namų židinio šiluma

laba diena, aš Akvilė
laba diena, ar man nesivelka uodega?
laba diena, dar diena?
kaip gerai
būti teisiam ir kvepėti