2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

šuo


net ir šūdas iš tam tikro rakurso gražiai blizga

Mest von skaitymus apie skaitymus ir tikėtis, kad kineziterapija - tai vyriški masažai su žalsvais aliejais trunkantys ilgiau nei valandą, o ne bendra mankšta ant linoleumuotų grindų

Tamsyk!

2011 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

poliklinika

Paauglystėje iš gydytojų/ligoninės/receptų/mirtinų diagnozių neišlįsdavau, o štai persiritus į antrą pusę užmiršau net kaip tai vyksta
irr...
kai vėl prisireikė pagalbos, poliklinika sužibo egzotikos spalvomis.
Kad ir tai, jog pirmą kartą gyvenime ėjau be tėvų.
Nėra ko atsipalaiduoti, nes niekad žmogus nežinai kur ir kada reikia paduoti kortelę ir kiek smarkiai reikia persūdyti savo negalavimus arba ta maloni moteris maloni todėl, jog tiesiog taikosi užlįsti, taigi,
kai atsistojau į ~30 žmonių eilę kraujo tyrimams, apėmė keistas jausmas, kad tai ne tyrimų laukiu, o mažų mažiausiai eilės prie nemokamų IPhone'ų.
Pasodino ant plastiku aptraukto foteliuko ir paaiškėjo, kad duombazėje piliečio G1000 nėra. Bornas- dingusi tapatybė!
Ak, tai ką man daryti?
Tuoj mes...palaukit.
Palaukiau.
Iš venos kraujas taip lengvai ir maloniai pliūpsėjo, kad netgi ramiai apgalvojus teko pripažinti, jog suicidas vonioje - ne tik estetiškas, bet ir XXI amžiui gėdos nedarantis būdas!

ir šiaip smagu,
kad galiu užlipti į dešimtą aukštą laiptais, o ne laukti milžiniškos ir piktos eilės prie liftų

2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis

vyr

- sala maleikum
- sala

2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis

pavasaris širdy

Nuostabiausias atsakymas į klausimas, ką veikei šį savaitgalį:
NIEKO!!!
Nu, nieko naudingo nenuveikiau :)
teisingai nukreipta draugo M po tris litus auskarų prisipirkau, šeštadieninėje RIMI pradegustavau viską, kas buvo siūloma(o siūloma buvo šis bei tas: sluoksniuotas pyragas su bananais, naminė duona su namine dešra, jautiena su vaisiais, jautiena su daržovėmis, velykiniai pyragai, trys indeliai tiramisu, kinder bisquit), rūbus perlanksčiau, giros gamybą apsvarsčiau, a la gamybinių laiškų parašinėjau, išsivaliau kompo desktopą, pradėjau, ir nei vieno nepabaigiau, filmo pažiūrėti, o šiandien išvis-
draugo gudobeles apgrėbinėjau, apie rododendrus žemę apipurinau, šuns šūdus iš pievelės išrinkau, sėdėjau prieš saulę it ką tik pelę prarijęs smauglys ir nieko nieko nenorėjau daugiau (nebent mėsos, ką vėliau draugas R ir patiekė pietums)

o dar dviratis lekia kaip pašėlęs..!

tarsi nebereikėtų pritempinėti :>

2011 m. balandžio 16 d., šeštadienis

Gera dienelė

kartas nuo karto pasitaiko, nesakyk.
Įsimeti balto alaus, avižinių sausainukų, bagetę (vien dėl fonetikos), prismilkai kambarį iki dusimo, praeini hitus kaip Liquido - Narcotic ar Soul Asylum - Runaway Train ("tobula daina- buvau ją įsirašius į kasetę!") ir pražvelgus gyvenimo planus, patogiai nulūžti į savo lovą.

dalykai, kurie 17-30 žmonėms suspaus širdį

*miegu su porno gamyklą turinčio bičo kelnėmis,
o miegodama mintiju apie votis.

2011 m. balandžio 13 d., trečiadienis

2011 m. balandžio 12 d., antradienis

kadriuxai iš nebyliojo kino

mažytis šviesos kvadratėlis, o jame scenografės galva


menas veža


Maestro


Mūsų visų ego


Smagiausias dalykas- išbraukinėti padarytus kadrus


Ji irgi valgo!


Aikštelėje draugas gali būti tik operatorius


Taip greitai varom, kad esam net nefokusuojami


-žiūrėk į jo atspindį veidrodyje ir savo žvilgsniu viliok jį
-tai kad aš jo nematau
-bet atrodo, kad matai
-a...


kinas sėdi ant bulvių miltelių košių ir vermišelių


Dėstytojau, waka waka padarėm


plius minus rezultatas


(c) Birutė Kapustninkaitė

interviu

Interviu su režisiere Akvile Gelažiūte ,
bet prieš tai būtina pažiūrėti interviu su Laura Sintija Černiauskaite (bent prasukom: pradžią ir pabaigą)


bloobsai užima 2 kasetes,
tik tiek

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

nebylusis



rytoj didi diena

2011 m. balandžio 7 d., ketvirtadienis

LMP

LMP - Naktį užtraukiu uuolaidas

kažkada darytas reikaliuxas LMTA (nors turėjo būti reportažas),
visai linksma

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

vizualizacija

Gal aš turiu naivumo paženklintą veidą, kad traukiu keistus tipus?
Sėdžiu sekmadieniniame trūlike, žmonių nedaug.
Staiga kokių ~45m vyras bakst bakst, rodo pirštu į laikrodį.
Pažiūriu, kiek valandų, sakau:
- Pusė aštuonių.
Jis sėdi ir žiūri į mane. Gal užsienietis? Duodu jam pažiūrėti į telefoną, jis linkteli, vėl sėdim.
Už poros minučių- bakst bakst. Atsisuku, rodo "ar turi su kuo rašyti?"
Ištraukiu tušinuką, popieriaus ir duodu jam. Užrašo:
"Aš esu kurčias. Gal norėtum su manim pabendrauti?" ir paduoda į rankas, žiūri kaip reaguosiu.
Sėdžiu ir galvoju, kad JĖZAU, TIKIUOSI ANT MANO VEIDO NESIMATO SUMIŠIMAS, atrašau "žinoma".
Taip ir prasidėjo...
kad negirdi nuo vaikystės, yra antrasis Lietuvoje kurčias pilotas, kosi, nes persirūkė ir t.t.
Artėja Tverečiaus st., sakau jam, kada jūs lipsit, nes aš tai jau dabar.
"pravažiavau jau tris stoteles"- šypsos.
Išlipam Tverečiuje, sėdam ant suoliukų, išplėšiu dar lapų, toliau "kalbam".
Takais važinėja dviratininkai, pučia šiltas vėjas,
staiga šauna baisi mintis į galvą:
jeigu nuo gimimo negirdi, reiškia, žodžiai negali būti sąmonės raiškos įrankiai:
"o kaip tu...galvoje mąstai? Kalbi?"
Perskaito, atsisuka ir žiūri į akis su kažkokiu ateivio žvilgsniu, pasilenkia, galvoja, pradeda rašyti:
"Ne. Vaizdais, paveikslais, daiktais, emocijomis."
(Tiesa, jis niekada nededa jungtukų, nes tarp daiktų nėra intonacijos)
Sėdžiu ir galvoju apie tai su tokiu pačiu jausmu pilve, kaip bandydama suvokti visatos begalybę.
Savęs kankinimas užsibaigia be vaisių.

Dar gerą pusvalandį pablevyzgojam ir tik atsisveikindami prisimenam paklausti vardų.
Akvilė. Vytautas. Tai?
Turbūt jam tai tik mandagumo gestas.
Einu namo, o jau kažkokia kitokia,
bandau galvoti kibirais ar ežiu atsitrenkiančiu į dalgį ir nuskriejančiu į tamsą.
Visa tai atrodo...toli.

2011 m. balandžio 2 d., šeštadienis

about Rasyja

Mėgstu į kiną eiti viena:
nereikia stovėti prie durų, kol tavo draugas sulauks eilės į tualetą,
slėpti ašarojimų arba ne vietoje ir ne laiku kikenimo,
o vis dar tamsoje pradėjus bėgti titrams po dviejų valandų Reginio, niekas nepalies alkūnės ir nepaklaus: "supratai pabaigą?" arba "nu kaip tau filmas?
Eidamas į kiną vienas, išvengi filmo dalinimosi.

Šiandien- Incendies (2010)
(geriau žinomą, kaip "Moteris, kuri dainuoja")
Sėdėjau 12 eilėje, 17 vietoje. Prie poros labai elegantiškų rusiškai besikalbančių barzdotų ~60 metų vyrų.
Filmas prasidėjo tobulai: su Radiohead- You And Whose Army ir slowmotion,
tačiau iškart teko pasigailėti dėl savo kaimynų. Abu traukė seiles per tarpdančius (čiūjų ėrienos pjausnio gabaliukas buvo įstrigęs), caksėjo liežuviu, perdė ir nuolat kalbėjo.
X (iškėlęs ranką pirštu rodo į vidurį ekrano): Eta Liban?
Y (bezdėdamas): Možat byt, možat byt...

X (muistosi) :nu, tagda ja nipanimajū...kakoj syn???
Y (šliurpia seilę): kakaja raznica? Wajna iest wajna. I vsio.

Vienu metu norėjau mandagiai užsiminti, kad
BLET, NUSIPIRKIT DVD IR DARYKIT POKALBIUS SU ČEKUOLIU, BET KODĖL AŠ TURIU KLAUSYTI JŪSŲ VISIŠKAI DURNŲ POKALBIŲ???

Ogi todėl, kad kai išeidama iš salės grūstyje beviltiškai bandyčiau apsirengti paltą,
staiga iš nugaros vyras man jį gražiai užvilktų.
Umom Rasiju neponiat...

2011 m. balandžio 1 d., penktadienis

enter

Vakar tvarkingai 22:00h nuvažiavau 4 troleibusu į Vingį žiūrėti Enter The Void.
Treileris.

Specialybė erzina tuo, jog nuolat (kai tik atsičiūchini), galvoji KAIP TAI PADARYTA?
Arba tiksliau, KAIP TAI GALĖČIAU PADARYTI AŠ?
(čia buvo komplimentas)
Žinoma, trys valandos gal ir per daug sklandymui virš Tokijo.
(čia buvo kritika)
Ir kadras iš vaginos vidaus su bebandančiu B į akį vertas klausimo,
ar čia jau tikrai labai reikėjo?

Baigėsi filmas 1h, tai ką daryti?
Pinigų gaila važiuoti taxi, nes bent penkiolika litų tikrai paims.
Tai įsiprašiau į draugų(?) mašiną ir eidama nuo katedros bijojau kiekvienos šviesos, nes tuoj pat vėl pradėdavo gliūčint.