2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Elvis juk mėnulyje

Tarkovskio "Stalkeris":
nustebino, nes šiaip nemėgstu to jo dvidešimties minučių ilgumo kadrų kaip vizitinės kortelės.

Torrentėliai, mano mielybės, siunčia filmus, o Akvilė trina delniukus trumpais pirštukais, nes internetas wireless dykas ir ji gali švaistytis kaip tik nori.

Labai juokingas klipas.

daržovienė

Kai pradėjau vaikščioti pėsčiomis iš Akademijos namolio, atradau gerą šmotą savo nespėtų iki galo gerai nugalvoti minčių.
Taigi, dabar viską sėkmingai galutinai sugalvoju ir dar sėkmingiau pamirštu.

Sugebėjau išsivirti skanią sriubą. Wyy!

Ir vasarą bus mano gimtadienis.

2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

žvaigždė

Puipos filme vaidinsiu karo pabėgėlę.
Greičiausiai tai bus 5 sekundžių rolė, ale kaip smagu, kai tave vedasi į kino studijas kaip rimtą žmogų, renka rūbus, matuoja kojines, tarpukarines sukneles, skrybėles ir šiaip sako :" mes jums paskambinsime".
Man paskambins.
Aš paskambinsiu.
Katras kals į klyną?

Henry Lee

Taigi,
beveik naujos naujienos- mane pajamė gerasis operatorius Eitvydas.
Nors kalba siaubingai nerišliai, bet atrodo, kad jo galvoje ne tik rudaplaukės voverės gyvena.
Pirmą kartą pamačius pagalvojau: " o, dirbsiu su Josh'u Hartnett'u jaunesniuoju"


o kas atsitiko antrą kartą pamačius?
nieko,
nes to antro karto nebuvo

2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Didysis Zdraika,

prieš parduodama sielą, norėčiau, kad žinotum, jog
aš esu tokia kompaktiška,
kad galiu tilpti į teatrinę rankinę, kišamą subinėn per premjeras.

nieko apie Kalėdas

Jėzau jėzau...
Jei Akademijoje pasisakyčiau, kad tokį nuostabų penktadienio vakarą praleidau žiūrėdama "Transformerius" ir "Matricą" (ir dar su dideliu malonumu), ne tik, kad niekas nesuprastų, bet ir amžiams nurašytų mane kaip robokopą.

Galbūt mano klaidas dalinai ištaiso "Skalvijoje" rodytas norvegų filmas "Kitchen story". Skandinaviškas humoras, šiauriečiams būdinga kadrų kompozicija, blankios spalvos, lėtas tempas.

taurė karšto vyno su apelsinu+ pokalbiai apie kvantoplazminių resterioskopų koncepcijas,
dešinė ranka, po kurios oda yra 2 ir 1/2 plazminių mikroschemų,
vienas androidas,
trečias- andronoidas
ir pulkas nusivylusių avių, nes buvo tik po dešimt sekundžių

2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

viva la vida!

Yra toks projektas:
ketvirto kurso operatoriai savo diplominiui darbui turi būtinai pasiimti į komandą tv režisierių.
Yra operatorių kietų, su kuriais labai norėtųsi padirbėti, bet yra ir artūrų... Su jais jau pirmasis pokalbis vyksta kiek kitaip:
"Labas! ar norėtum dirbti su manimi komandoje?" (veidas saulutė, pirštai išskėsti)
"Tu esi...operatorius, taip?" (galvoje nerišliai girdžiu grupiokių perspėjimus: "yra toks bičas...", pats sakė, kad neturi idėjų, draugų." "Vienintelis vaikšto į paskaitas, nors kiti jau kažką daro")
"Taip. Aš esu Artūras. Artūras *ajokas" ("jo vardas Artūras, pamatysi, bėk"- papuoliau)
"ee...Malonu. Bet kad žinok...man šiandien labai daug kas skambino..." (jėzuliau, tik dėl buto apžiūros)
"Kas?" (saulutė apsiniaukia)
"ee...nežinau...kažkokie nežinomi numeriai...tai juk čia dabar jūsiškiai ištisai malasi. Tai aš, a, dar pažiūrėsu" (prakaituoja delnai)
"gerai, aš tave rytoj susirasiu, Akvile" (jis šypsos, aš- blet)
jeigu manęs niekas kitas rytoj nepagaus, gausiu galą aš

O dar yra kitas projektas:
tv režisieriai parašo režisūrinę eksplikaciją, tada renkas dramaturgą ir leidžia iš savo kūrybos daryti ką tik nori (iš ko jaučiasi, kad aš neigiamai nusistačius, mhm..?),
o tada tą scenarijų įgyvendinti.
Šitas projektas mą nepatinka.

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

kaip Vaidas tobulėjo

pravda jaunimėlis

palaida bala

diablo laukas

i'll open your skull

ir išsirinkęs geriausius dalykus
be gėdos išvogsiu tai.

"Geometrinė progresija"- vienas iš tikslesnių "dachuja" vertimų.

čjo

man patinka mano brolis,
o ypač žiūrėti su juo filmus

2009 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

x medžiaga

Seniau susirgus visi skambindavo ir sakydavo "gerk aviečių, liepų arbatas su medum",
o dabar- "imbierą, citriną su medum".

Viskas keičias, o medus lieka amžinas komponentas.

2009 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

alegorija

Bėgo kartą sau plepus žmogus
ir paslydęs smarkiai užsigavo koją.
Gavo, taip sakant, tiesioginę gyvenimo pamoką.
Išsigydęs sopulius žmogus užsirašė į kariuomenę ir niekada daugiau nenešiojo ilgų plaukų.
Padarė, taip sakant, teisingas išvadas.

Kartais man sunku suvesti dėsningumų galus.

2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

Tracy Chapman- For my lover

Šiandien ryte:
Akvilė visa išsiplaikščiusi filmuoja naujausią Kutavičienės užduotį "Rytas.Akademija.Aš"
Pasibaigus idėjoms žiūri eina kažkoks gražus berniokas, Akvilė meta kreivą akį,
tas sustoja, vyksta pokalbis. Pasirodo, kad iš pirmo Vaitkaus kurso. Rusiukas. Kalba su akcentu.
Tada pro šalį eina labai graži tik iš matymo pažįstama mergiotė. Indėniukė.
Nežinau, kas man užeina:
"ei, o tu negalėtum pagrįžti porą metrų atgal ir šokdama nueiti į Akademiją?"
"čia man? ką daryti? o tai man vienai šokti?"
"m...prigriebk šitą juodaplaukį"
ir tręšdami uždaro duris,
cool, visi tokie geranoriški!

vėliau ta mergaitė man siūlė atsikąsti pyrago

2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

džiūgena

Skaitant "Mr Fluxus"
už akių užkliuvo tik knygoje pateiktas receptas.
"Kaip pasidaryti naminę girą"

Jau antra diena tik tuo ir kliedžiu.
Reikia sudžiovinti ruginę duoną ir gauti stiklinių butelių, nes plastmasinės bambalės viską sugadins.

2009 m. lapkričio 17 d., antradienis

eudaimonija

Sapnavau,
kad bėgu begaliniu koridoriumi žalsva tafta išmuštomis sienomis ,
raumenys neša tolyn- vienas-du, vienas-du, skaidulos plyšta.
Mane vejasi garsas
"daka dakka, dakka!",
mirties prijungiamieji sakiniai,
plaučiai dega atvira liepsna ir man atsidusus plėnys krenta dribsniais jau ant vėstančio vėjo.

Koridorius baigiasi, išsiplečia. Stiklinis gaubtas, už kurio sienų žmonės priploję nosis laukia reginio. Ateina.
Garsas Dakka stovi už nugaros, jaučiu, kaip šypsosi, atsisuku.

Ei! Štai jūsų ginklai!
ei, štai jūs beginkliai!

Mirtis man ištiesia ranką ir kviečia šokti,
o, Dieve, o Bergmanai, o Alenai,
kas galėjo pagalvoti, kad kada nors šoksiu su savo Dakka?
Kiekvienas praleistas žingsnelis spaudžia man gerklę, dusina.
Sūriai salsvas skonis burnoje ir švelnus ilgesys visiems dalykams, kuriuos palieku-
jau tamsu, Dakka.

Jeigu Platonas buvo teisus, tai mes gyvename tik prisiminimų pasaulyje. Oloje.
Ir jeigu tos spalvos, šešėlių šokiai, plastika tėra tik tikrosios idėjos atšvaitas, aš esu laiminga.

ak

užsimerki staiga
suvokęs, kaip dar toli iki rezultato
atsimerki staiga
suvokęs, kad tikriausiai tas tikslas amžinai liks "už ateinančio kalnelio"

užmiegi staiga
suvokęs, kad yra Tie, kurie mus amžinai ves į priekį:

when I'm at the pearly gates
this will be on my videotape, my videotape
Mephistopheles is just beneath
and he's reaching up to grab me

this is one for the good days
and i have it all here
in red, blue, green
red, blue, green

you are my center
when i spin away
out of control on videotape
on videotape
on videotape
on videotape

this is my way of saying goodbye
because i can't do it face to face
i'm talking to you after it's too late
from my videotape

no matter what happens now
you shouldn't be afraid
because i know today has been the most perfect day i've ever seen.

2009 m. lapkričio 15 d., sekmadienis

nūdienos patiekalai

Akyse gelžbetonio strypai
kokia armatūra?- žinau, kas laisvai galėtų suskaičiuoti
sėdi šalia ir geria arbatą iš slyvų uogienės, mirksi
Pamenu, kaip virėm
išiminėjom kauliukus, rankų linkiais bėgo sultys, nuo alkūnių tiško ant žemės
kvepėjo gėlių cukrum

ic ic ic

Šiandien suvalgyta:
Hermano Hesė- "Sidharta", morkų+ryžių+svogūnų+kiaušinių mišrainė, keletas skyrių iš Salmano Rushdžio.

į mane atėjo Radiohead- 15 steps
norėčiau daryti tokius klipus

2009 m. lapkričio 14 d., šeštadienis

+37

Jie grįš:
naujomis vagomis
tekės sklandžiai,
neputos krantais,
nes bus išmokę, kur
reikia jėgos, o kur ne.
Aiškios krypties srovės
skandins nendres
įbridusias per giliai jų tako.
Šniokš jie jau kitais garsais,
kraipys galvas žmonės,
"apie ką kalba?"
Jie grįš.
Lauksiu išsileidus plaukus,
o pėdos nyks
po želiančiu smėliu.

aš esu fuksas!

užvakar + vakar buvo krikštynos:
plakė rimbeliais ir vertė pagroti su pianinu Nachui dainą ("bet aš nemoku groti...", (pliaukšt), "jau moku!"), tuo pačiu metu laižė ausį ir vėlė plaukus;
bandymas galva pramušti talentą, beprotnamis, kreidelės ir "meno koncepto" piešimas, vaikščiojimas nesvariu podiumu, skanios tabletės, rusų aktoriukai išsiskyrę iš visų drąsa(reikia nusirengti? ->štai jau tik su apatiniais ir žvilgsniu klausia, ar reikia dar)

mergaitiškos puošybos pas Gabrielę,

bendras apšilimas pas Mildą vynu, masažai ir garsai "ja ja, Hans",
tada klubas, oficialioji dalis, prisistatymai, prisistatymai, prisistatymai, jėzau, kur man eiti?
publika, matyt, tikrai kitokia, nes gaunam ne didžėjų, o religines giesmes atliegančias jazz mergiotes,
dešimt minučių visi sutrikę, o paskui rankų iškeltų į dangų jūra skanduojančių "oh, happy day!",
taškomės iki devinto prakaito,
vėl keliaujam nerišlia vorele pas Mildą pabaigti savo darbą.

Grįžtu namo 12h, tvarkaus butą, nueinu miegoti 15h. Atsikeliu 22h, pavalgau ir 23h smingu iki 11h.
Penktadienio nebuvo :>

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

parimus ant rankelės:

Norėčiau būti talentingesnė
ir šiaip -esnė.

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Jolene

Man patinka tepti sumuštinius, daryti arbatą, atnešti pagalvę, nupirkti sūrelį kitiems. Ypač tiems, kuriuos myliu.
Tada jaučiuos gerai.

Aristotelis ir aukščiausioji gėrio samprata(tikiuosi per rytojaus filosofijos seminarą savo pranešime kalbėsiu taip pat sklandžiai):
"Jeigų įvairių veiklos rūšių tikslas yra tas, kurio siekiama dėl jo paties, o visa kita norima pasiekti tik dėl galutinio tikslo ir kiekvienu atveju pasirenkama, žiūrint ne kokio kito tikslo (tai būtų beprasmiška), o tik šito, tai tas galutinis tikslas bus gėris, aukščiausiasis gėris."
ir taip toliau
mau mau

trisdešimtą kartą suku nuostabiai nepasenusią kantri/meilės dainą su dar ir puikiais žodžiais

2009 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Vakar dviese su Rasa.

Kaip gerai, kad tai žmogus, kuris niekada nekaltino manęs, kad keičiuosi.
Niekada neprimetė savo tiesų, viską leido surasti pačiai.
Pasakojo istorijas. Klausė mano istorijų.
Užsiaugino ištikimiausią draugą.

Po ilgo laiko susitikome. Išsivirėm moliūgų sriubos, pasikūrėm židinį, peržiūrėjom Larso von Triero "Antikristo" įspūdingąją pradžią, tada juokėmės iš indiško mtv.
Baigėm 4h ryto su nuostabia daina.

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

"išties, visi nori būti poetais"

Vakar vardan meno likau tik su pėdkelnėm ir nusmaukta maikute prieš kameras stengdamasi kuo gražiau išspjauti metalinį rutuliuką tiesia linija ristis stalu.
Pakartoti.
Pakartoti.
Tol, kol sutraukia žandikaulį ir paspringsti geležimi atsiduodančiomis seilėmis.

Kinas.
"Skalvijoje" rodytas "Bangos ilgis" priverčia vėl kilojant rankas į viršų šūkaliojant "Eu-ri-pi-dai go go go!" arba "Brekke ke ke, koak koak". Matyt, eksperimentinis kinas mane veikia mmm.... neigiamai.
Tada bulgarų filmas. Paprastas, kadrai kaip iš vaizdo kompozicijos paskaitų. Gražus, juokingas ir truputį liūdnas.

Sniegas- baltas, kibus, linksmas, su gurgždančiom pėdom,
ant nugaros, nes parverčia,
šiltas, nes bėga už apykaklės karšti gniūžtės lašai.

Naktį pokalbiai apie kleptomanijos priepuolius mūriniuose urvuose, šokiai- pokiai "Sate" (skanus alus???), nuostabiai šiltas kebabas dviese, saldūs svogūnai, tranzavimas iš vieno galo miesto į kitą, vyšnių arbata, "mėsiniai sūreliai", kimus juokas į dangų.

2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

eina eina eina!

Kosiu. Dar yra sloga.

Per dramaturgiją pasirodžiau kaip tikra lopelė:
pražvengiau iš Aristofano "Varlių" pusantros valandos, sunkiai išveblendama "brekke ke ke, koak koak", o iš abiejų šonų skambėjo-
penių žvaigdžių karai,
fašistininės fetišistinės Aischilo ir Euripido kautynės Hade
ir "agromnai achujienai didelis agonas".

Lietuvos kinematografininkų sąjunga pateikia bulgarų kino dienas.
patinka