2013.03.25

Įdomu, kada taip atsitiko,

kai klausimą "kas aš?"

pakeitė gatvės žibintų šešėliai

ritmingai metami pro troleibuso langą

ant droviai sunertų rankų.

Kada nustojau savęs klausti,

ką aš čia veikiu ir

su dideliu susidomėjimu smigau

į priešais stovinčią mėlyną odontologijos afišą.

Įdomu, kada žydriausią liūdesį įrėminau

mėnulio piktograma galvoje

ir ateinant nakčiai,

pradėjau sukinėtis šaligatyje užvertus galvą

ieškodama nosies ir akių

blankioje pilnatyje.

parodžiau

pasirodo, tie kukliai matiniai drugeliai bute visai ne drugeliai, o kandys
pasirodo, tie drugeliai prisuko lervų į manų kruopas,
džiūvėsėlius, sezamų sėklas, petražoles, raudonėlius, čili pipirus ir netgi druską (?)

pasirodo, tuos drugelius lengva ranka neimsi ir nepagausi

bet pasirodo, kad dar buvo likę "Cobros" nuo praeitos vasaros šėtono
taigi

indauja

Šiadien turbūt pirmą kartą po vokiečių kalbėjimo įskaitos (4 metai atgal?) pasinaudojau lygintuvu.

Jausmas neapsakomas!

It bronzine nugara brazilas banglentininkas skriejantis pavojingąja Ryklio įlanka. Ir jis neturi problemų su laikysena, neturi alergijų. Valgo mielai ir viską, dažnai karštą pakartoja du kartus.

"Sim, muito obrigado, minha senhorita" 

sako kiek gėdindamasis savo alkio, apibrozdintas alkūnes laikydamas ant stalo.

Ketvirtos valandos popiečio saulė. Pilkšva baltuma kabo virtuvės viduryje.

Virtuvės viduryje, į lubas įkaltas vinukas, ant kurio švelniai supasi varvantis musgaudis.

Vaikinas tarp kąsnių pakelia akis ir nusišypso, o aš šluostau lėkštes ir dedu jas į medinę indaują.

Prijuostė su raudonais ir juodais gaidžiais. Didelė kišenė apsiūta baltais siūlais.

Apverčiu marškinius į kitą pusę, o ten jau delčia.

Young Hunting

kartais užtektų tik vienos skylutės nosyje užtektinai įkvėpti

Aš irgi čė buvau

Sako, nepoetizuok.
Sakau, baik tu, aš ir nemėgstu poezijos. Išaugau kaip penktos klasės konversus.

Bet visgi užmačiau, kad pigu.lt ar koks kitas geras .lt skelbė akciją:
dabar tik už 179Lt gali nusipirkti asmeninę žvaigždę!
Kas begali būti romantiškiau nei įtaisyti savo antrajai puselei sertifikatą su DFxrew-14g00ft koordinatėmis, priklausančiomis dabar tik Jums?
Šaipiaus, šaipiaus, tada vakare besėdėdama balkone ir žiūrėdama į dangų pagalvojau, kad, o gal visai ir nieko žinoti, kad kažkur už milijonų/milijardų kilometrų yra postamentas
"Aš irgi čė buvau, 2002, Aqwa"

Ilgos kojos

Būna dienos, kurių lauki jau naktį.
Kaip kad prieš ekskursijas...

Prisimenu sėdėjom Barselonoje ant kažkokio namo stogo su velniažin kuo: poertorikiečiais, portugalais, graikais ir, nors užmušk, tikrai ne ispanais.
Ten buvo tokia juodukė mergiotė su labai ilgom ir laibom kojom. Ji visą laiką kikeno ir supdavosi į storą nertinį megztinį. Ir nesvarbu, ar tai diena ir +25C, ar naktis ir +10C, ji visada supdavosi į tą megztinį, juokdavosi ir sukdavosi jointą po jointo.
Po kelių dienų paaiškėjo, kad mūsų juodukė- menininkė!
O ką tu darai?
Padedu padaryti žmonės daryti tai, ko nori, bet nedrįsta.
?
3 valandų tripas per loftą, kuris turi krūvas kambarių su krūvom smagių užsiėmimų. Kaip kad:
Daužymo Kambarys, kuriame ateini ir daužai butelius į sieną, kol pavargsti,
tada tepliojimasis dažais, pagalvių mūšis, visiškoje tamsoje darymo masažų vienas kitam ir etc.

Tos ilgos kojos, matyt, toli veda.

Saulėtoji Kalifornija

Leisdamasi dviračiu žemyn, upės link,
visada būnu pasveikinta 3-5 liumpenų sėdinčių vienas prie kito ant išbetonuotos stačiakampės platformos, kuri jau pati savaime prašosi būti apsėsta taikiomis šiknomis.
Šalia sustatytas visas masyvas šiukšlinių (bent keturi konteineriai maistiniai, o kur dar plastikas, popierius, stiklas, kartonas ir netgi rūbinis!),
tad draugai nuo ryto iki vakaro gali piknikauti išsidriekę priešais saulutę be poreikio nutolti nuo gero vaibo epicentro.
Kartais taip norisi sustoti, paguldyti dviratį, atsigulti ant tos įšilusios platformos, pasikišti tašę po galva ir kartu su liumpenais ir aibe balandžių kimarinti per popiečio kaitrą žiūrint į balkšvą dangų.

Nenuostabu, kodėl jie dažniausiai nešioja akinius nuo saulės.
Californication'as.

bent jau dėl antro

Apie ką kalbėjo Zaratustra?
Nelabai atidžiai klausiausi, plėjeris buvo ausyse.
Man atrodo, apie ką tik nulytą asfaltą, kalogenines lempas, keliones ten ir atgal,
apie karčiai žydinčias ievas šalia upės ir apie tai,
kad kartais reikia palaukti.
(Man regis, mergina turėjo problemų su tartimi)

P.s. Robis moka čiuožti pačiūžomis.