2013.03.25

Įdomu, kada taip atsitiko,

kai klausimą "kas aš?"

pakeitė gatvės žibintų šešėliai

ritmingai metami pro troleibuso langą

ant droviai sunertų rankų.

Kada nustojau savęs klausti,

ką aš čia veikiu ir

su dideliu susidomėjimu smigau

į priešais stovinčią mėlyną odontologijos afišą.

Įdomu, kada žydriausią liūdesį įrėminau

mėnulio piktograma galvoje

ir ateinant nakčiai,

pradėjau sukinėtis šaligatyje užvertus galvą

ieškodama nosies ir akių

blankioje pilnatyje.

parodžiau

pasirodo, tie kukliai matiniai drugeliai bute visai ne drugeliai, o kandys
pasirodo, tie drugeliai prisuko lervų į manų kruopas,
džiūvėsėlius, sezamų sėklas, petražoles, raudonėlius, čili pipirus ir netgi druską (?)

pasirodo, tuos drugelius lengva ranka neimsi ir nepagausi

bet pasirodo, kad dar buvo likę "Cobros" nuo praeitos vasaros šėtono
taigi

indauja

Šiadien turbūt pirmą kartą po vokiečių kalbėjimo įskaitos (4 metai atgal?) pasinaudojau lygintuvu.

Jausmas neapsakomas!

It bronzine nugara brazilas banglentininkas skriejantis pavojingąja Ryklio įlanka. Ir jis neturi problemų su laikysena, neturi alergijų. Valgo mielai ir viską, dažnai karštą pakartoja du kartus.

"Sim, muito obrigado, minha senhorita" 

sako kiek gėdindamasis savo alkio, apibrozdintas alkūnes laikydamas ant stalo.

Ketvirtos valandos popiečio saulė. Pilkšva baltuma kabo virtuvės viduryje.

Virtuvės viduryje, į lubas įkaltas vinukas, ant kurio švelniai supasi varvantis musgaudis.

Vaikinas tarp kąsnių pakelia akis ir nusišypso, o aš šluostau lėkštes ir dedu jas į medinę indaują.

Prijuostė su raudonais ir juodais gaidžiais. Didelė kišenė apsiūta baltais siūlais.

Apverčiu marškinius į kitą pusę, o ten jau delčia.

Young Hunting

kartais užtektų tik vienos skylutės nosyje užtektinai įkvėpti

Aš irgi čė buvau

Sako, nepoetizuok.
Sakau, baik tu, aš ir nemėgstu poezijos. Išaugau kaip penktos klasės konversus.

Bet visgi užmačiau, kad pigu.lt ar koks kitas geras .lt skelbė akciją:
dabar tik už 179Lt gali nusipirkti asmeninę žvaigždę!
Kas begali būti romantiškiau nei įtaisyti savo antrajai puselei sertifikatą su DFxrew-14g00ft koordinatėmis, priklausančiomis dabar tik Jums?
Šaipiaus, šaipiaus, tada vakare besėdėdama balkone ir žiūrėdama į dangų pagalvojau, kad, o gal visai ir nieko žinoti, kad kažkur už milijonų/milijardų kilometrų yra postamentas
"Aš irgi čė buvau, 2002, Aqwa"

Ilgos kojos

Būna dienos, kurių lauki jau naktį.
Kaip kad prieš ekskursijas...

Prisimenu sėdėjom Barselonoje ant kažkokio namo stogo su velniažin kuo: poertorikiečiais, portugalais, graikais ir, nors užmušk, tikrai ne ispanais.
Ten buvo tokia juodukė mergiotė su labai ilgom ir laibom kojom. Ji visą laiką kikeno ir supdavosi į storą nertinį megztinį. Ir nesvarbu, ar tai diena ir +25C, ar naktis ir +10C, ji visada supdavosi į tą megztinį, juokdavosi ir sukdavosi jointą po jointo.
Po kelių dienų paaiškėjo, kad mūsų juodukė- menininkė!
O ką tu darai?
Padedu padaryti žmonės daryti tai, ko nori, bet nedrįsta.
?
3 valandų tripas per loftą, kuris turi krūvas kambarių su krūvom smagių užsiėmimų. Kaip kad:
Daužymo Kambarys, kuriame ateini ir daužai butelius į sieną, kol pavargsti,
tada tepliojimasis dažais, pagalvių mūšis, visiškoje tamsoje darymo masažų vienas kitam ir etc.

Tos ilgos kojos, matyt, toli veda.

Saulėtoji Kalifornija

Leisdamasi dviračiu žemyn, upės link,
visada būnu pasveikinta 3-5 liumpenų sėdinčių vienas prie kito ant išbetonuotos stačiakampės platformos, kuri jau pati savaime prašosi būti apsėsta taikiomis šiknomis.
Šalia sustatytas visas masyvas šiukšlinių (bent keturi konteineriai maistiniai, o kur dar plastikas, popierius, stiklas, kartonas ir netgi rūbinis!),
tad draugai nuo ryto iki vakaro gali piknikauti išsidriekę priešais saulutę be poreikio nutolti nuo gero vaibo epicentro.
Kartais taip norisi sustoti, paguldyti dviratį, atsigulti ant tos įšilusios platformos, pasikišti tašę po galva ir kartu su liumpenais ir aibe balandžių kimarinti per popiečio kaitrą žiūrint į balkšvą dangų.

Nenuostabu, kodėl jie dažniausiai nešioja akinius nuo saulės.
Californication'as.

bent jau dėl antro

Apie ką kalbėjo Zaratustra?
Nelabai atidžiai klausiausi, plėjeris buvo ausyse.
Man atrodo, apie ką tik nulytą asfaltą, kalogenines lempas, keliones ten ir atgal,
apie karčiai žydinčias ievas šalia upės ir apie tai,
kad kartais reikia palaukti.
(Man regis, mergina turėjo problemų su tartimi)

P.s. Robis moka čiuožti pačiūžomis.

Įrašo antraštė

Iš esmės kiekvieną situaciją būtų galima apibūdinti taip:
1) Kodėl tai nutiko man..?
2) Kodėl tai nutiko ne man..?

Pavyzdžiui, imi interviu iš Maestro Geringo (dienai atskridusio iš Vokietijos) ir grįžęs namo pamatai, kad visa medžiaga, tai naujos idėjos 2013 metų Skrilexo albumui (pirmas klausimas).

Arba važiuoji 18 autobusu (garsioji Parko gatvė), kad paglostytum katę, kurios nepasiėmė į Siciliją,
įsijungia signalizacija, nerandi saugos tarnybų atšaukimo numerio, kaimynai bėga sutvatinti vagies, katė kniaukia, rankos dreba- te tau ir sekmadienis (pirmas klausimas)

Apie pavydo priepuolius kaip ir negražu pasakoti (antras klausimas).
Tai ir nepasakosiu.

Gold Panda

(visi žinom, kad jeigu gold, tai jau nebe panda)

...ir visas gyvenimas toks:
nežinai, kodėl svarbiu momentu nuo tavęs nusisuka buvę žmonės iš arti,
nežinai, kodėl padeda tie, kuriems tu tik nenaudingas prašalaitis,
bet viso to dėka tampi 10 minučių vyresnis*

*žostkai kultūrinis kontekstas,
kurį prisiminiau pasižiūrėjus naują Beinoriūtės filmą

Mistika

Mistika- vienas iš personažų "Iksmenuose" (mėlyna merga).
Mistika- nutikimas prieš keletą dienų.

Ryte turiu atsikelti 7.30h, nes štai dvi savaites laukiu audiancijos pas Dr.Hauzą.
Miegu ir galvoju: "išties labai negražu, jog kaimynai gręžia vos tik 8h sulaukę". Tada mintyse prunkšteliu: "kaimynai negali gręžti 8h ryto, nes kaip žinia, tokiu atveju būčiau pramiegojusi savo vizitą į polikliniką". Nesijaudinu ir miegu toliau.
{keletas nesusijusių siužetų su tema}
Miegu toliau. Maloniai sėdim ir plepam su Martynu, kai jis staiga sako:" Nesuprantu. kodėl vis dar miegi."
"Ta prasme?"
"Pramiegojai polikliniką"
"Visai ne. Aš juk žadintuvą užsistačius"
"Kurgi ne, pati pasižiūrėk- 10.56h"


Tada jau prabundu apimta siaubo, griebiu telefoną gulintį ant žemės ir
JIS RODO 10.56h!!!

Aš, aišku, netikiu. Nubėgu į kitą kambarį, kur guli kitas telefonas, bet jis rodo irgi tą patį.

Atvirai pasakius, tai taip ir nesupratau.
Bet va, čia graži daina:

Pasaulio pabaiga

Svarbiausia pagydyti Ligelę,
kuri neleidžia suleisti dantų į obuolį užsimerkus,
plėšti kasnį iki pat šerdies pilnos sėklų,
ryti it paskutinį ir skaniausią dalyką, ką esi valgęs.
Tas pats ir su balinta kavele daryta Draugo, ir su perlenktu omletu,
ir Šėtonu varymu iš namų pasitelkus smilkalus ir maišą pelynų stiebų,
ir su bokalu alaus,
kurį "ištaškai" ant "Muzikos Rūsio" sienų skambant "I need a hero",
ir su lenku, kuris neturi širdies,
ir su Valera, kuris, vienas Dievas težino, kur iškeliavo, nepalikęs anei raštelio.

Pasaulio pabaiga atsitinka kiekvieną kartą nuėjus miegoti.
Kaip gerai, kad kiekvieną kartą prieš tai būna palinkėta saldžių sapnų.

beisikli

Šiais metais išmokau sukti sušį,
50 naujų rusiškų žodžių,
įtaigiai sau kartoti, kad pailsėsiu, kai būsiu pensijoje,
naudoti sakinyje "as well",
pasakyti, kad "tu man nepatinki",
nebeurgzti ant rytinio šalto dušo,
keturių dainų tekstus karaokės vakarams

beisikli, ziz iz zit

Different Pulses

pasidarysiu ta, kuri užleidžia savo odą
reklamai tatuiruoti

jeigu tik galėsiu paslėpti skarele ar
užželiančiais plaukais,
tai bus tik mano paslaptis

petankė

turi kamuoliukus su dailiais inicialais,
tris (ir visi sunkūs);
daktaro levino magnetinės juostelės,
irgi laukia savo eilės;

turiu grįžti namo dar neapšilus kojų,
ak ak, Dieve, ar dar yra bent vienas laisvas lapas tavo Nusiskundimų Knygoje?

vakar važiavau formule
tris ratus-
vieną a la lėtai, o likusius du taip, kad spaudžiau brigus tris lelijas;
gerai, kad organizatoriai buvo apie viską pagalvoję ir
suteikė man galimybę pasimėgauti beveik čempioniška taurele šampano;

sėdėda svečiuose tualete, radau ant žemės Intelektualias Korteles;
ten reikėjo nustatyti keičiamų tiesių skaičių, norint "Margaritoje" esančią alyvuogę palikti
už "borto";
ilgai nesupratau klausimo (kodėl čia "Margarita"? kuria prasme "alyvuogę palikti už borto"?),
patikrinau atsakymą,
likau apgauta ir neintelektuali

tiek to, tiek to, atiduodu vardus, pavardes ir kontekstus
už iš dilemos citrinos išspaudimą

dresūra

"Bizūno ir meduolio" sistema neveikia
baudžiant savo kūną, už konkrečius nusižengimus

nedaro išvadų
(tas pats kaip katę dresuoti)

Aviva

besileidžiant pagrindinės gatvės link
kažkas šalta ranka trukteli už bambagyslės-
apsidairai,
sode ką tik nupjautos garšvos vysta prieš saulę;
tas kvapas---
prisimeni, kaip pavasariais, dar lauke esant sniegui, daigyne po stelažais pradėdavo kaltis dilgėlės ir garšvos,
peiliu, sidabrine kriauna, pjaudavai visai prie žemės esančiančią pirmą po žiemos žalumą
ir iš kotelių sunkdavosi skaidrūs lašai;

tą dieną valgydavome dilgėlių sriubą,
kurioje svarbiausias elementas- galkutės- būdavo kaipmat išgraibomos,
grietinėje plaukiodavo smulkiai supjaustytos žolės-
nekantraudami laukdavom, kada mama pagaliau leis eiti maudytis
į prūdą;
"su pirmu griaustiniu" ji sakydavo,
išprakaitavę nuo sriubos, žinodavom, kad
meluoja

prieš 5min išsivežė kačiuką

širdelė liūdi

pasiklydusi kulka

Kartais, kai mieste nuaidi sprogimas,
man atrodo, kad tai šautuvas iššovė ir dabar pasiklydusi kulka pervers langą, įsmigs į mane ir
aš susmuksiu ant grindų.
Vis apleidžiama jėgų, galvosiu, kaip gerai, kad taip niekada ir neradau laiko plauti lubas ar tuo labiau jas dažyti.

Ryte

kaimynė iš pirmo aukšto išniro tiesiai man po kojomis ir paliepė kaip Dievas, tik ne iš viršaus, o iš apačios:
"Susisuk linoleumą balkone".
Buvau ką tik atsikėlus, tad kažkodėl sutrikau ir atsiprašinėdama nusišypsojau, lyg tas žemyn per 15cm patįsęs linoleumo šmotas primintų pakibusį snargliuką, išnirus iš baseino, kurį gėdindamasis, atbula ranka kuo greičiau nusibrauki.
Gerai, kad draugas M užsiraitė marškinius ir nesidairydamas ėmėsi taisyti reikalą.

Vėliau, kai eilinį kartą palijo, balkone negalėjau pasidaryti 18h pikniko, nes viduryje telkšojo skuduru neišvaloma bala.
Tai blogai, labai blogai, nes matote,
šiaip man nereikia daug,o ir dalykus atiduodu lengvai ir be kovos,
bet kartais, ak, prabunda vilkas ir kanda tais atvejais, kai net nereikia.

 Linoleumas vėl savo senojoje vietoje. Kitą kartą lai ištaria stebuklingą žodį.