besileidžiant pagrindinės gatvės link
kažkas šalta ranka trukteli už bambagyslės-
apsidairai,
sode ką tik nupjautos garšvos vysta prieš saulę;
tas kvapas---
prisimeni, kaip pavasariais, dar lauke esant sniegui, daigyne po stelažais pradėdavo kaltis dilgėlės ir garšvos,
peiliu, sidabrine kriauna, pjaudavai visai prie žemės esančiančią pirmą po žiemos žalumą
ir iš kotelių sunkdavosi skaidrūs lašai;
tą dieną valgydavome dilgėlių sriubą,
kurioje svarbiausias elementas- galkutės- būdavo kaipmat išgraibomos,
grietinėje plaukiodavo smulkiai supjaustytos žolės-
nekantraudami laukdavom, kada mama pagaliau leis eiti maudytis
į prūdą;
"su pirmu griaustiniu" ji sakydavo,
išprakaitavę nuo sriubos, žinodavom, kad
meluoja
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą