Sekdama draugų pavyzdžiu, reziumuosiu savo vasarą.
Nieko nepamenu.
Nei kur buvau, nei ką veikiau.
Išsitrynė viskas. Liko tik žinojimas, kad buvo gerai.
Tikriausiai pirma tokia vasara, kai galiu sakyti, kad nepraleidau viso laiko veltui.
O tai jau šis tas.
Vienus žmones praradau iš savo akiračio, kitus atradau. Normalu ir priimtina.
----
kažką pagalvojau...
per trumpai, kad tai pasiliktų.
2 komentarai:
Jir va vsiech, daug prisiminimų galima rasti ir kitų bloguose, ir galų gale savajame.
argi kam rūpi konkrečios dienos su konkrečiai įvykiais?
aš irgi kaupiu čekučius, dedu segtukus į brangenybių dėžutę...bet šiaip- ne esmė :>
Rašyti komentarą