Rytas. Svetima lova. Prie nosies raudoni plaukai ir lengvas alsavimas.
Pakylu, maunuosi kelnias, ieškau kojinių, vogčiomis sagstaus megztuko sagas.
Vis ta mano psichozė.
Eik, eik, eik, eik tuksena galvoje.
ir einu
mintyse pyrago trupiniai, ant balso stygų žvirgždas, rankose šlapios pirštinės, po kojomis viena nesibaigianti bala.
Kaičiu arbatą, žiūriu iš ketvirto aukšto į tolį
matau, kažkas pjauna kiaulę (?)
biški toks jo, performansas
kažkas pjovė žydukus
kartais įsipjaunu į pirštą
burnoje salsvai sūru, nuryju seiles
paikas neuronas pargriuvo nešdamas žodį "Targovica" ir liko gulėti ant pagrindinio smegenų tako. Kiti bėgdami už jo kliūna ir išmeta savo žodžius, viskas dūžta, viskas maišos---> seniai valgiau kiaušinienę
Užtraukiu užuolaidą:
Targovica, targovica, vica, nica....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą