vakarai vakarai
trumpos naktys
ilgos aušros
besitampančios dienos
būna, kad po kažkelinto bokalo žiūri į pašnekovą entuziastingai pasakojantį apie Naujosios Bangos režisierius,
įdėmiai žiūri į akis,
klausai ir galvoji,
"velniop tuos godardus, truffautus ir kitus- tavo kairės akies rainelėje yra geltonas taškas"
dar repeticijos,
kuriose sprendžiamas klausimas,
kaip turėtų smaukytis bičas restorane paliktas kalės (?)
"nežinau, kaip jūs kolegos, bet aš tai..."
užsikemšu raudonas ausis ir kvatojuos
po penkių bandymų nebejuokinga,
o tai yra įdirbis,
o įdirbis yra menas,
o menas yra smaukymasis,
o smaukymasis yra...
pabaikite, vaikai, sakinį ir aš pasakysiu, kas jūs tokie
Vakarėlio tema "Nida"
kambaryje dūmų tiek, kad graužia akis ir bėga ašaros
braukiu jas rankove, šortai, akiniai, sijonai, pleženkės,
"o, Nida, mano Nida,
mergos taškos į kraštus!",
"nemoku aš dainuot,
bet noriu, kad Kęstas parepuot",
poezijos vakaras apie lolitos seksualius kelius,
kurie visgi priklauso piratams,
o piratai turi problemų valgyklose užsisakinėdami maltinius
"koks skirtumas? ką tai keičia?" arba
"šiandien, blet, mano gimtadienis!"
į bet ką ir bet kada įtikinamas argumentas
baisu likti paskutiniam:
visi miega gražiai sugulę be tarpų
betarpiškai, mhm
nėra man vietos
ir taip baisu baisu, tylu tylu
stoviu didžiuliam kambaryje su braškės formos pagalve ir tramdau artėjantį panikos priepuolį
randu baltą chalatą, pasidedu ant grindų, susiriečiu ir bandau miegoti
aukštos lubos, vartaus
užmiegu ir susapnuoju labai keistą sapną,
kurį papasakosiu kitą kartą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą