Senasis katinas buvo išmokintas, kad negalima pjauti žąsiukų, ančiukų, viščiukų ar mažų triušiukų.
Buvo nubaustas už mušimą kitų kačių ir nuo to laiko susidraugavo su kiemo sargais.
Katinas darbo dieną gaudydavo peles ir nekniaukdavo prie durų prašydamas papildomai maisto.
Geras katinas.
Puikus katinas.
Tačiau laisvalaikiu mėgo jis patykoti neapdairių paukščių.
Sulaužytu sparnu ir sužalota koja jis strikinėjo aplink stiklinės verandos duris, prašėsi vidun.
Įdėjom paukštelį į pakreiktą dėželę, parūpinom atsigerti ir šio bei to palesti.
Laukėm ką jis darys. O paukštelis paėmė ir pabėgo.
Už spintos.
Girdėjom naktį, kaip blaškosi.
Klausė sesė, ką darysim toliau. Auginsim? Prisijaukinsim? Pavasarį išleisim į laisvę?
Išgirdęs paukštelis priimė patį protingiausią sprendimą, kokį tik galėjo:
įskrido į akvariumą ir nusiskandino.
Tarakantai plaukiojo aplink ir kraipė ūsus:
"sveiku protu to nesuprasi"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą