išgirdęs nepatikėsi

o pamatęs nesuabejosi:

Šiandien parduotuvėje sutikau savo galėjusią būti gyvenimo meilę.
Jis buvo apsirengęs plačiais chaki nunešiotais rūbais, užsimetęs ant peties brezentinę kuprine. Plaukai pusilgiai ir apsivėlę, akys besijuokiančios, ant peties juoda katė besitrinanti į kaklą.
Didelis pusamžis vyras su sauja baltų centų stovėjo prie kasos ir švelniai šaipėsi iš merginos, kuri jį visiškai ignoravo.
Jam nukrito ant žemės keletas monetų, pasilenkė rinkti, maniau, kad neužtenka pinigų kam nors nusipirkti, paklausiau, ko jam reikia.
Atsitiesė, pažiūrėjo į mane:
"klausi, ko man gyvenime reikia?"
nusišypsojau
"meilės"
"visiems reikia meilės"
dar persimetėm pora sakinių, galiausiai paklausė:
"ką galėčiau tau padovanoti?"
ištraukė iš kišenės česnaką ir įdėjo man į delną
"o man viskas ko reikia- pakelis degtukų"
"jums gerai, jeigu vienintelė bėda- pakelis degtukų"
susišypsojom dar kartą ir išėjau

jeigu tik jis būtų trisdešimt metų jaunesnis, iš parduotuvės būtume išėję kartu