Lankstau skalbinius, ateina Vėja ir sako:
- Akvile, turi būtinai pamatyti.
- Ką?
- Paukštį! Einam, einam, jis lauke tupi.
- ?
- Einameinameinam!!!
Nubėga kaži kur už sodo:
- Ne, jo jau čia nebėra.
- ?
Pareinu atgal, toliau lankstau skalbinius.
Ateina Ugnė:
- Labas, Akvile.
- Labas, Ugne.
- Galiu su tavim pasikalbėti? Bet rimtai.
- Žinoma.
- Tai einam į virtuvę.
- ?
- O čia negalima?
- (apsižvalgo į šalis) ne.
- Nu, gerai, einam į virtuvę rimtai pasikalbėti.
Virtuvėje:
- Akvile..?
- Taip, Ugne?
- O tu jau būsi grįžus, kai rodys Harį Poterį?
- ???
- Būsi?
- Manau, kad taip. O ką?
- Tai labai gerai tada. Galėsim kartu važiuoti į kiną.
- ?
- Tai aš jau bėgu tada. Ate, Akvile!
- Ate, Ugne.
Grįžtu lankstyti drabužius su mintimi, kad mergos yra visiškai daužtos, bet ką jau čia padarysi.
Staiga pamatau, kad ant rūbų krūvos padėtas indelis žemuogių, o ant jo lapelis:
"Akvile, mes tave labai mylim!"
Vos neapsiverkiau :>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą