man baisiai liūdna,
nenoriu gyventi ant šio svieto.
skambina draugas, sako ateinu į svečius.
ne, ačiū, nereikia.
tai ateinu.
tai ačiū, nenoriu.
ale vis tiek ateina, pakviečia dar draugų, išverda vakarienę, pagirdo vynu
ir žiūrėk, jau man kur kas lengviau kvėpuoti.
tada dar išsiaiškiname skirtumus tarp šiknaskylės, erectus ir šiaip šikžarnės.
išsiveda lauk, parodo miesto žibučius,
grįžtu paryčiais su mintim,
kaip gerai, kad kažkas pralaužia mano užsišikimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą