Jau pradėta rašyti ta mano autobiografinė knyga,
kurioje renkami dieniniai perlai:
1) Nešu 20ties metų vokiškos kokybės dviratį laiptais, žliaugia prakaitas, rankos dreba ir staiga šauna mintis:
"jeigu vyrams irgi taip sunku nešioti moteris ant rankų, niekada, o niekada, nebūsiu to dalyvė"
2) "Keliu tostą už dienines dramas" (čia perlas labiau tame, jog keliu damų likerio bonką, groja Džordža- Nemylėjau tavęs ir patikėkit manim, vaikai, aš viską žinau geriau)
3) "Ir lochas turi širdį" (smarkiai tuo abejojant)
Važiuojant dviračiu pradėjo lyti, o tas vilnonis megztinis juk skirtas duoti ne lietui, šalčiui atkirtį.
Tai buvau Antakalnio šuo su tašiuku per kaklą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą