ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu
Akimirką pagalvoji, kad galėtų būti išties skaudu.
Bet... teliko du mėnesiai iki naujo gyvenimo.
Ir viskas...viskas buvę čia, čia ir liks.
Nes tokie yra dėsniai:
daugiau nebebus tokio pavasario, bufetų, vakarinio badminto, sėdėjimo balkone ir kykavimo,
nebebus arbatėlių po 25ct ar kalijaninių gegužių, pyzdabolo turnyrų, keksų iš miltelių, estradų, nebebus tų ir tada žmonių.
Nebebus manęs tokios.
Viskas, ką galiu padaryti, tai tik semti, kas dar yra likę geriausio rieškučiomis į save,
kol galiu.