sueis

Saulė, "Akvilės gimtadienio grojaraštis", žemės kvapas, akcijinės kriaušės ir purūs plaukai neša vieną gerą jausmą
"take me oooooon..."ir jau beveik tik šuniui suvokiamu dažniu spiegiant "taaake meeeee...!"
Pamažu nusižiūriu, ką galėčiau išsinešti iš buto. Labiausiai vilioja Power Rangers spalvotai įrėmintos figūros.
Plakatas sako, kad tai tik 1995 metai!

Vudstoko jubiliejus artėja.
Šiam reikalui jau paruošti hipiški apdarai.
Meu :>

Po velnių, Margarita, ką aš čia matau???

nemiegok!

norėčiau visiems palinkėti valios,
o ypač sau

Nežinau, kas man atsitiko:
seniau tik užuodus čiobrelius norėdavau sirgti,
o štai dabar geriu jau trečią puodelį arbatos ir vargo nematau.

vardas svarbu

"kaip ji atrodė?"
"blogai...nu taip..."
"kaip?"
"kaip...kaip atrodytų mergina vardu Liusė"
"supratau...blogai..."

pykšt-pokšt, tu negyvas

šiandien prigrėbiau keturis karučius kaštonų
ir vežiau juos deginti
paskui degė, paskui dūmai, paskui smirdėjo balta spalva

prisiminiau, iš kur atsirado tie randai ant mano veido
su Vaidu deginom plėvelę ir mėtėm laužan kaštonų saujas, nes viduje užvirusios sultys ištaikingai pokšteldavo
plėvelė+sprogimas="smirda mėsa!!!"

pavasaris visuomet atneša sentimentalios poezijos į širdį
geri laikai ar blogi laikai,
bet stipriai jaučiu, kad mano

jei karas, tai karas

rašyk, o, vyre!

Rašdžio stilius prašmatnesnis net už rokoko interjerą,
bet tai vienas iš tų retų atvejų, kai toks ištaikingumas neužknisa.

Salmanas su savo žmona (!)

Ir dar gavęs Booker of Bookers premiją jis laiko savo glėbyje bent 20 metų jaunesnes pupytes.
Tiesa, kiekvienas doras musulmonas norėtų pasidaryti iš jo odos mušamąjį būgnelį.

basta

Ką tik grįžau iš pakasynų

Prieš keletą dienų nustipo mano pirmasis ir vienintelis šuva Blusius.
Padovanotas 7tojo gimtadienio proga, Blusiukas tepasiekė dviejų sviesto pakelių svorį ir po gerus metus užtrukusios kovos, atsikratė blusų(o vardo ne). Dantys jam išbiro dar tada, kai man dygo nuolatiniai, tad buvo garbingai iškeltas į pensiją ir tarnybą ėjo prie kluono (aut.past.daržinė).

Niekas nesiėmė laidojimo reikalų ir kažkodėl laukė manęs grįžtant iš Šakių.
Taigi...
Iškasiau didžiulę duobę po savo vaikystės ąžuolu:
kastuvas smigo į sugurusią žemę, plėšė medžių šaknis ir džeržgė praslysdamas smėliu,
o aš kasiau vis gilyn ir gilyn.
Vienu metu pagalvojau, kad gal net visai būtų padoru palaidoti jį su visa savo būdele, mat Blusiui ta lėlių dėželė buvo svarbiau už jį patį.
Užberiant žemes, sugriebė širdį.
Ir ne todėl, kad tai būtų buvęs Mano Šuo iš didžiosios raidės,
ne,
todėl, kad vėl atėjo laiko pajautimas.

Uždėjau velėną, paspaudžiau batu ir susilaikiau nepadariusi tikro kapelio su gėlėmis bei kryželiais(kaip darydavau vaikystėje)

Amžinų jam Ganyklų,
(nuimta kepurė)

tarp mūsų mergaičių

Žinoma, galiu kalbėti ir normaliai,
žinoma, kad galiu papasakoti apie tai, kaip stebėjau virtuvėje tupinėjančią Margaritą ir be atvangos vėdinančią "dukofkę" dėlei to, kad pyragas nesusviltų
arba apie Monikutę, kuri užmaišė praktiškai taukinio padažo čipsams (viso labo suėdėm pakelį grietinės ir pusę stiklainio majonezo),
arba apie tai, kaip 5,99 Lt tampa pižamų vakarėlio atidarymo kaltininku,
o atsiveriantis veidrodis- pižamų vakarėlio uždarymu bejėgiškai gulint ant čiužinio.
Užmigus šeimininkei teko kišti į spintą jos klaikiai tvaksintį laikrodį ir dar vaidinti, kad išjungėme kompiuterį.
Žinoma, galėčiau papasakoti, kaip atsibudau ir nežinojau, kurios kojos iš tos krūvos yra mano. čiužinys gėdingai išsileidęs ir dubens kaulas skaudžiai įsirėžęs į žemę.

kartais žmonės teikia džiaugsmą

škac, mirtie, visados škac!

Kaip čia dabar yra, kad
maudydamasi susigūžiu vonioje, nes apima siaubinga baimė, jog tuoj atidarys duris žmogus su kabliu vietoj rankos ir dušas man taps neįveikiamais spąstais;
miegodama bijau apsiversti ant kito šono, nes jaučiu/žinau, kad prie spintos kabo aktyvus pakaruoklis;
kartais taip ir neišdrįstu nueiti į virtuvę, nes atrodo, kad ten rūkydami žaidžia kortomis skeletai;
kopdama laiptais į butą pradedu bėgti todėl, kad mane vejasi Tamsos Riteris.

O šiandien sapnavau, kad istorijos mokytoja atneša "labai naudingos medžiagos egzaminui":albumėlis su nuotraukomis, kurias paspaudus(play) praeina klipukas apie žydų vaikų kankinimus(odos lupimas, akių badymas, galvos kiaušo traiškymas)
"Medžiaga yra tokia išsami", kad net gali nusikelti į pačią mediją:
Esu su milinėmis kelnėmis ir kaliošais, mano plaukai krenta iš po skaros ir dusdama bėgu pas žmones, kurie neuždaužo mergaičių akmenimis.

Prisimindama Lukjanenko, pasakyčiau, kad tokie sapnai pakrautų ne vieną tamsųjį.

tfu tfu tfu....

gniūžtės iš ilgesio

man laikas eiti

prisimindama praeitą pavasarį,
baraką,
vakarinės saulės kvapą,
žemąją lovą(ir dulkes po ja),
salotas su optima linija majonezu,
galiausiai salotas apskritai be majonezo,
tam tikrą kremo kvapą,
miegamines kojines,
katžolės želmenis,
vaflius tik iš miltų, vandens ir cukraus,
Alinos Orlovos- Ramuma,
rakinamų durų garsą,
Čipoliną,
nerašytas erdvės pasidalinimo taisykles su kambarioke,
stalinės lempos geltonumą...
...visa tai prisimindama nusišypsau, nes
man laikas eiti

moč, trenk man akmeniu

Na, mielieji,
su jumis sveikinasi bene kvailiausia pasaulyje boba.
Tris mėnesius psichologiškai ruošiausi IT raštingumo testui, o pasirodo, kad aš jo net nesu pasirinkusi.
Taigi, jei pasirodys, kad dar ir olandų kalbos valstybinio negalėsiu laikyti, pažadu, kad nenueisiu ir į jogos egzą.
išties...apmaudu.
Dėl išsiblaškymo, dėl supratimo, kad IR TU gali būti vienas iš tų nesuvokiamų atsilupėlių.

besisukdama "Radiodread'ų"- Karma Police antrąją valandą, atneša nusiraminimą
jaimaika-jamaika-jamaika-jamaika....

meu ar miau?

Antrą kartą gyvenime, džiaugiuosi Kovo 8tąja.
Žiū, gal jau nebereikės ir per Valentino dieną vaflius kepti...

Mačo, iki kito mačo :)

grąžinkit merginoms mačo!

Štai tokia ta diena:
valgau balandėlius, geriu vyšnių arbatą, klausau Jamiroquai,
mėgaujuos saule iš ketvirto aukšto ir laukiu (ne)planuotojo badminto mačo.
Dar norėjau pasakyti, kad apima neįprasta džiuguma, kai išklysti iš savo įprasto savaitinio kelio, buities, ir darai ką nors kitaip.
Jauties kitaip.

Šiandien tik atsibudus, nusiklojau kaldrą ir iškėlus kojas į viršų, žiūrėjau į pėdų pirštus.
Paprasti džiaugsmai paprastiems žmonėms.


spec.L. kaip konanų analogas

Nusidažęs kėkštas rankas žalsvai,
saugojo mano primerktas akis.
Sakė, kad neičiau artyn,
sakė, kad nenuklysčiau tolyn.

Sakė tai, ką norėtų išgirsti žmogus su nespalvotom rankom.

bobytiški batukai

Nusipirkau bobytiškus batukus:
juodi, odiniai, poros centimetrų keturkampiu kulnu, baisingai apvaliomis noselėmis ir, žinoma, su dirželiu, kuris perjuosia mano bliuzinį randą.

Ką daryti, kai nusperki bobytiškus batukus?
Arba virsti bobyte, arba pradėti šokti stepą lietingomis dienomis vietinės kultūros namų antrajame aukšte.
bet kokiu atveju,
kitas ritmas
bet kokiu atveju,
šiuo metu žinau dėl ko kvėpuoju

aš pykstu?

vyrai mane mokė estetikos
vyrai man sakė pasiskaityti knygučių, kad galėčiau kalbėti garsiai
vyrai man sakė, kad ne be reikalo neišlaukiau informatikos bandomosios įskaitos

šypt

"Rūkstančios musmirės"

(c)Vėja
vien dėl pavadinimo buvo verta įdėti

kai nemoku, einu ratu

gerai, kad vis atsiranda žmonių, kurie visai mielai man padeda
apskritai, kad padeda

kažką pasidariau savo kompui ir dabar ant viso desktopo esančios ikonėlės yra užžymėtos
ir atžymėti neišeina
išjungiau kompą- įjungiau
o jos vis dar mėlynos
kadangi nelabai trukdo...tai tegu sau ir būna.

pagaliau atsikračiusi aukštos tempetarūros sukeltų vizijų, sugrįžtu į gyvenimą