viešnagė

Ketvirtadienis:
pakavau Tymo ekologiniame turgelyje prancūzams kiaušinius, grubiai kišau salotas į maišelį ir linkėjau sėkmės truputį arabams, truputį japonams. Bandžiau prisiminti, kaip vokiškai "ridikėliai". Sušalau ir gavau dovanų meduolį ir komplimentą.
Vakare sėdėjome su Rasa prie židinio ir šnekėjome apie Svarbius Dalykus.

Penktadienis:
istorija-istorija-striukės paieškos-draugai prie laužo-panikos priepolis-išsiaiškinta žodžio "dekupažas" reišmė-išgertas pakas apelsinių sulčių(!)-išprotėjęs šuo-vyrų skelbimai į namus. Visi norėjo šventę švęsti.

Šeštadienis:
vėl istorija,
tada riebus eina nachui visam pasauliui,
pora kibirų ašarų,
brakšt brakšt
ir jau pučiu burbulus į dangų, vartaus ant žolės ir kvepiu "kaliečkam zalaty".
Apsilankiau ne Pirosmanio parodoje, o Pavasarinėje Gėlių Mugėje.
Ohoo....
Snapučiai, burbuliai, rododendrai, azalijos ir kiti magiški vardai.
Gal 25 metų sodininkas, kuris pardavinėjo daugybę rūšių Vienadienių, kukliai šypsojos ir buvo šimtą vieną kartą įdomesnis už menininką.
2009-05-30 supratau, kad noriu ištekėti būtent už sodininko.
Vakare žiūrėjau "Pagiežą" ir it išprotėjus juokiaus, tuo keldama nerimą aplinkiniams.
Dar giliau vakare filmas nežinaukokiupavadinimu ir nežinaukokiorežisieriaus, tik labai juokingas ir to paties dėdės, kuris padarė Oušeno dešimtuką.
Gūdžiai giliai vakare Millerio "Keršytojas" (Sinsičio vadas) ir riebus spjūvis jam už tokį darbą. Negelbėjo nei Evos Mendes užpakalis, nei Scarlet Johanson papai.

Sekmadienis:
konsultacija, pašnekesiai apie tariamą nėštumą sėdint prieš minią ir suvaidintos ašaros, vėl režisūrinių eksplikacijų skaitymai ir etiudai.

Važiuojant namo visą kelią tylėjome ir buvo gerai.

Salyno teisynas

(trys dainos per dieną)
tris dainas tyliu

vakare žmonės rečiau kaso galvą nei dieną

maistas- ryšys tarp praeities ir atietis
kas čia ką prarado?

na?

Ar skaitėte apie Timūrą ir jo draugus?

Ich mache Abitur!

O vokiečių egzaminas yra įdomus užsiėmimas:
kažkas tyliai bezda per Lesenverstehen,
vykdytojai valgo sumuštinius su dešra,
arba krizena per Hörenverstehen.
Šuo įkyriai loja už lango ir jaučiu, kaip mano kraujagyslė ant galvos pamažu pučiasi ir piktėja.
Vyriausioji komisija leidžia sau dešimt minučių girgždinti duris ir garsiai kalbėtis apie gyvenimą.
Kažkam iš kišenių krenta špargalkės(viena...o! Jau ir antra...), pusvalandį bejėgiškai guli ant žemės, kol vykdytojas neįgrūda jų į kišenę atgal, nes "mergaite, jums, matyt, kažkas iškrito".
Kažkam skambina į vieną telefoną, tada į kitą...
Kažkas nerviškai spragsi tušinuku ir žiūri genio akimis į užduotis.
Atsisuku atgal- šypsosi man pirmą ir paskutinį kartą matomi žmonės. Stresas suartina? Šypsaus ir aš.

Rašant laišką, suprantu, kad man reikia skųstis turizmo firma.
Apie likusius tris punktus habe ich keine Ahnung.
Tie Lückentextai apie vilnius, kultūros sostines, paliko taip pat neišdildomą įspūdį.

Guodžia tik tai, kad aplink sėdėję žmonės keistai muistėsi ant kėdžių.
Neguodžia tai, kad kai kurie aplink sėdėję žmonės sėdėjo šlykščiai ramiai ant kėdžių.

Įdomu tai, kad Lietuvoje buvau tik vienas iš 700 žmonių, kurie kamavosi ta pačia liga.

Visionary dream

Pagaliau galiu sau leisti įsijungti kompą ir tiesiog klausyti muziką
bei valgyti savo pasidarytą maistą.
Galiu taškytis pagal Gruzijos mergiotę Sopho ir nesijausti kalta.
Apskritai, nejausti kaltės yra sielos išganymas.

tai komplimentas

estų kalba artima elfų

diena

Produktyvūs rytai su žadintuvu,
idant nepramiegotum viso gyvenimo.

Kąsdama apelsiną įsikandau į lūpą.
Žaizda pakankamo dydžio, kad užsikrėsčiau stablige.

Norėčiau būti vidurnakčio vaikas. Tada man nereikėtų jaudintis dėl žemiškų dalykų.

mano galvoje:

"Lydso kunigaikštukė!"
(nepamenu iš kur ši frazė)

Biagio Antonacci- il cielo una porta sola.
Priedainį jau ir aš išmokau! (Eiliniam italui ausys nudžiūtų išgirdus mano moku)

Pirmadienį vokiečių kalbos egzaminas.
Pirmą kartą gyvenime bijau susimauti ne dėl požiūrio į save, ne dėl artimųjų pagarbos, o dėl mokytojo. Danutės. Didis jausmas.

Kartais nubundu naktį ir pagalvoju, kad blogai suformulavau 14 klausimo problemą arba, kad pavogiau savo darbą ir taisau krūmuose, arba, kad mano barkodas ant visai kito žmogaus darbo.
Kartais sapnuoju Indijos deives (paskutinė Padma- mėšlo deivė).
Kartais atsibundu pusę keturių ir einu valytis dantų.

Per gimtadienius smagiausia yra šokti prie stalų.

Saldainiai "Miglė" yra pasiutėliškai vykęs gaminys.

tik dabar supratau, kad vardas Motiejus yra nuostabiai gražus

dainelė

Viskas daug paprasčiau:
peržiūri, užsirašai, prisimeni, kad turi prisiminti pavardes.
Pavardės manęs neprisimena.
Akvile, žibėk žibėk!

"O Vilniuje labai daug gražių žmonių, todėl geriau vaikščiokime Šakiuose
ir būkime pranašais čia".

So maybe tomorrow i'll find my way home...

itališkos apkepėlės

Kai nėra ką valgyti, lauki svečių
sulauki
trupini baronkas ant kilimo, ant kelnių, už liemenėlės-
visur, tik ne į burną

didelė laimė žinoti, kur yra tavo laimė

įspūdžiai

kartais pažiūri į žmogaus akis ir palvoji:
"norėčiau tavo smegenų"

dažniausiai norisi ne smegenų naujų, o valios ir žinių
tai susiję

iš vakarykščio labiausiai mane sugniuždė negalėjimas įeiti į butą(užrakinti raktai viduje, o buto šeimininkai nežinia kada grįš, nei vieno numerio neturiu)
verkiau prie durų gerą valandą,
skambinau draugams ir nedraugams,
skambinau gaisrininkams,
o tie norėjo skambinti policijai,
ėjau basa šaligatviais ir be ašarų kūkčiojau
galva tvinkčiojo
ir jaučiausi kaip žmogus be namų,
be tėvynės
ir dar truputį katės lopšy.

šiandien aš pavargau
tikrai

aliuzijos

Stiklinės, teroristo uolumą primenančios, Avelės akys
stebi mane einančią miegoti,
valgančią salotas,
karpančią nagus,
šokančią,
kykuojančią ant kilimo.
Nenuleidžia akių net tada, kai įbedu į ją žvilgsnį ilgiau nei padorias tris sekundes.

Koralainos Kita Avis.

naratyvas

Žodį "juodraštis" būtų galima pakeisti "brudraštis".

(štai kokios mintys kyla besiruošiant egzaminui ^^)

esu laiminga

Šiandien lietuvių kalbos konsultacijoje vienus mokė, kad prieš bet ir tačiau reikia dėti kablelius,
kitus, kad "Baltaragio malūną" parašė ne Balys Sruoga, o Kazys Boruta.
Tretiems bandė įkalti, kad "samana" ir "sąmonė" nėra tas pats.
Skaitė tekstus, kurie savo pompastika pralenkia spalvočiausius oro balionus.
Norėjosi sėdėti užkėlus koją ant kojos, užsivynioti šalikėlį iki smakro ir sakyti: "tai manęs neįtikino..."

Buvau valgykloje ir pirkau žirnių sriubos. 23ct. Pirmą kartą pirkau.
Bufetininkė sakė, kad keista be mūsų. Ir mums keista be Jūsų.
Eidama namo prisiskyniau alyvų, mačiau seniuką valgantį plombyrinius ledus. Labai skaniai ir atsargiai. Tarsi tai būtų paskutiniai jo ledai.
Pasaulis kvepia druska, sviestu ir duona.

sukrėtė

"The Crash"- filmas, kuris turi pasiekti širdis.

P.s.

"akmuo ar smiltis- į vandenį grimzta vienodai"

dūmas

Kaip pastebiu literatūroje ir kine, pas žmogų yra vadovaujantis organas:
plaukai- Saliamonui
nosis- Salymui
riešas- Dorinai

žarnynas yra manasis amžinas ir neklystantis barometras nuotaikoms:
jis kartais sukasi (baisu)
pučiasi (neramu)
maudžia (jaudinuosi)
kaista (jaučiuos laiminga)
šąla (atsitiks kažkas neįprasto)

kažką dar prieš porą minučių visu tuo norėjau pasakyti

vis dar nieko apie bombą

Šiandien pusę pirmos nakties eisim puošti auklėtojos namų
vaizduotė piešia, kaip aš persirengus zoro
su virtuviniu bulvių peiliuku ant durų gremžiu "Z forever/2009"
arba "Ir aš čia buvau(Aqwa)"

reikia apsiprasti su mintimi