Įrašo antraštė

Iš esmės kiekvieną situaciją būtų galima apibūdinti taip:
1) Kodėl tai nutiko man..?
2) Kodėl tai nutiko ne man..?

Pavyzdžiui, imi interviu iš Maestro Geringo (dienai atskridusio iš Vokietijos) ir grįžęs namo pamatai, kad visa medžiaga, tai naujos idėjos 2013 metų Skrilexo albumui (pirmas klausimas).

Arba važiuoji 18 autobusu (garsioji Parko gatvė), kad paglostytum katę, kurios nepasiėmė į Siciliją,
įsijungia signalizacija, nerandi saugos tarnybų atšaukimo numerio, kaimynai bėga sutvatinti vagies, katė kniaukia, rankos dreba- te tau ir sekmadienis (pirmas klausimas)

Apie pavydo priepuolius kaip ir negražu pasakoti (antras klausimas).
Tai ir nepasakosiu.

Gold Panda

(visi žinom, kad jeigu gold, tai jau nebe panda)

...ir visas gyvenimas toks:
nežinai, kodėl svarbiu momentu nuo tavęs nusisuka buvę žmonės iš arti,
nežinai, kodėl padeda tie, kuriems tu tik nenaudingas prašalaitis,
bet viso to dėka tampi 10 minučių vyresnis*

*žostkai kultūrinis kontekstas,
kurį prisiminiau pasižiūrėjus naują Beinoriūtės filmą

Mistika

Mistika- vienas iš personažų "Iksmenuose" (mėlyna merga).
Mistika- nutikimas prieš keletą dienų.

Ryte turiu atsikelti 7.30h, nes štai dvi savaites laukiu audiancijos pas Dr.Hauzą.
Miegu ir galvoju: "išties labai negražu, jog kaimynai gręžia vos tik 8h sulaukę". Tada mintyse prunkšteliu: "kaimynai negali gręžti 8h ryto, nes kaip žinia, tokiu atveju būčiau pramiegojusi savo vizitą į polikliniką". Nesijaudinu ir miegu toliau.
{keletas nesusijusių siužetų su tema}
Miegu toliau. Maloniai sėdim ir plepam su Martynu, kai jis staiga sako:" Nesuprantu. kodėl vis dar miegi."
"Ta prasme?"
"Pramiegojai polikliniką"
"Visai ne. Aš juk žadintuvą užsistačius"
"Kurgi ne, pati pasižiūrėk- 10.56h"


Tada jau prabundu apimta siaubo, griebiu telefoną gulintį ant žemės ir
JIS RODO 10.56h!!!

Aš, aišku, netikiu. Nubėgu į kitą kambarį, kur guli kitas telefonas, bet jis rodo irgi tą patį.

Atvirai pasakius, tai taip ir nesupratau.
Bet va, čia graži daina:

Pasaulio pabaiga

Svarbiausia pagydyti Ligelę,
kuri neleidžia suleisti dantų į obuolį užsimerkus,
plėšti kasnį iki pat šerdies pilnos sėklų,
ryti it paskutinį ir skaniausią dalyką, ką esi valgęs.
Tas pats ir su balinta kavele daryta Draugo, ir su perlenktu omletu,
ir Šėtonu varymu iš namų pasitelkus smilkalus ir maišą pelynų stiebų,
ir su bokalu alaus,
kurį "ištaškai" ant "Muzikos Rūsio" sienų skambant "I need a hero",
ir su lenku, kuris neturi širdies,
ir su Valera, kuris, vienas Dievas težino, kur iškeliavo, nepalikęs anei raštelio.

Pasaulio pabaiga atsitinka kiekvieną kartą nuėjus miegoti.
Kaip gerai, kad kiekvieną kartą prieš tai būna palinkėta saldžių sapnų.

beisikli

Šiais metais išmokau sukti sušį,
50 naujų rusiškų žodžių,
įtaigiai sau kartoti, kad pailsėsiu, kai būsiu pensijoje,
naudoti sakinyje "as well",
pasakyti, kad "tu man nepatinki",
nebeurgzti ant rytinio šalto dušo,
keturių dainų tekstus karaokės vakarams

beisikli, ziz iz zit

Different Pulses

pasidarysiu ta, kuri užleidžia savo odą
reklamai tatuiruoti

jeigu tik galėsiu paslėpti skarele ar
užželiančiais plaukais,
tai bus tik mano paslaptis

petankė

turi kamuoliukus su dailiais inicialais,
tris (ir visi sunkūs);
daktaro levino magnetinės juostelės,
irgi laukia savo eilės;

turiu grįžti namo dar neapšilus kojų,
ak ak, Dieve, ar dar yra bent vienas laisvas lapas tavo Nusiskundimų Knygoje?

vakar važiavau formule
tris ratus-
vieną a la lėtai, o likusius du taip, kad spaudžiau brigus tris lelijas;
gerai, kad organizatoriai buvo apie viską pagalvoję ir
suteikė man galimybę pasimėgauti beveik čempioniška taurele šampano;

sėdėda svečiuose tualete, radau ant žemės Intelektualias Korteles;
ten reikėjo nustatyti keičiamų tiesių skaičių, norint "Margaritoje" esančią alyvuogę palikti
už "borto";
ilgai nesupratau klausimo (kodėl čia "Margarita"? kuria prasme "alyvuogę palikti už borto"?),
patikrinau atsakymą,
likau apgauta ir neintelektuali

tiek to, tiek to, atiduodu vardus, pavardes ir kontekstus
už iš dilemos citrinos išspaudimą

dresūra

"Bizūno ir meduolio" sistema neveikia
baudžiant savo kūną, už konkrečius nusižengimus

nedaro išvadų
(tas pats kaip katę dresuoti)

Aviva

besileidžiant pagrindinės gatvės link
kažkas šalta ranka trukteli už bambagyslės-
apsidairai,
sode ką tik nupjautos garšvos vysta prieš saulę;
tas kvapas---
prisimeni, kaip pavasariais, dar lauke esant sniegui, daigyne po stelažais pradėdavo kaltis dilgėlės ir garšvos,
peiliu, sidabrine kriauna, pjaudavai visai prie žemės esančiančią pirmą po žiemos žalumą
ir iš kotelių sunkdavosi skaidrūs lašai;

tą dieną valgydavome dilgėlių sriubą,
kurioje svarbiausias elementas- galkutės- būdavo kaipmat išgraibomos,
grietinėje plaukiodavo smulkiai supjaustytos žolės-
nekantraudami laukdavom, kada mama pagaliau leis eiti maudytis
į prūdą;
"su pirmu griaustiniu" ji sakydavo,
išprakaitavę nuo sriubos, žinodavom, kad
meluoja

prieš 5min išsivežė kačiuką

širdelė liūdi

pasiklydusi kulka

Kartais, kai mieste nuaidi sprogimas,
man atrodo, kad tai šautuvas iššovė ir dabar pasiklydusi kulka pervers langą, įsmigs į mane ir
aš susmuksiu ant grindų.
Vis apleidžiama jėgų, galvosiu, kaip gerai, kad taip niekada ir neradau laiko plauti lubas ar tuo labiau jas dažyti.

Ryte

kaimynė iš pirmo aukšto išniro tiesiai man po kojomis ir paliepė kaip Dievas, tik ne iš viršaus, o iš apačios:
"Susisuk linoleumą balkone".
Buvau ką tik atsikėlus, tad kažkodėl sutrikau ir atsiprašinėdama nusišypsojau, lyg tas žemyn per 15cm patįsęs linoleumo šmotas primintų pakibusį snargliuką, išnirus iš baseino, kurį gėdindamasis, atbula ranka kuo greičiau nusibrauki.
Gerai, kad draugas M užsiraitė marškinius ir nesidairydamas ėmėsi taisyti reikalą.

Vėliau, kai eilinį kartą palijo, balkone negalėjau pasidaryti 18h pikniko, nes viduryje telkšojo skuduru neišvaloma bala.
Tai blogai, labai blogai, nes matote,
šiaip man nereikia daug,o ir dalykus atiduodu lengvai ir be kovos,
bet kartais, ak, prabunda vilkas ir kanda tais atvejais, kai net nereikia.

 Linoleumas vėl savo senojoje vietoje. Kitą kartą lai ištaria stebuklingą žodį.

emilija

Sėdime ant galinių sėdynių su 6 metų mergaite,
laukiame, kol šoferis įsipils degalų.
Pro langą matau už dyką dalinamas plastikines pirštines ir plėšomo popieriaus
(nepamiršti nusipirkti tualetinio popieriaus!)

- O mano geriausia draugė Emilija išvažiuoja.
- Kur?
- Į Biržų rajoną.
- Ką ten?
- Su mama išvažiuoja. Pas savo tėvelius į kaimą.
- Kodėl?
- Emilijos tėveliai išsiskyrė.
- Aaa...
(tylim minutėlę)
- Tai tėvelis išėjo išėjo pas kitą mamytę?
- Pirmiausia Emilijos mama išėjo pas kitą tėvelį, o tada ir tėvelis išėjo pas kitą mamytę!
- Bet sakei, kad ji tik su savo drauge išvažiuoja į kaimą. Kur naujas tėvelis?
- Jis jau turėjo šeimą.
- Aišku... bet tai gal ir gerai- gal atskirai jiems bus geriau, m?
- Kaip jiems gali būti gerai atskirai, jei JIE VIENAS KITĄ MYLI???
- O iš kur žinai, kad jie vis dar vienas kitą myli?
- Pati Emilija matė, kaio jie virtuvėje bučiuojasi!
-...

jėzus

paskutinė vakarienė

God bless America

bazilikai vysta,
aš bujoju

katinėlis Algiukas kas dieną keičia man šukuoseną,
viskas gerai, kol yra ką šukuoti
(anekdotas apie kirpyklą ir varlę su trim plaukais)

draugai atvažiuoja, pralinksmina,
tada išvažiuoja- nuliūdina,
bet mes juk žinom, kad tik laukiant pasiilgsti

viena daina,
tūkstančiai skambučių,
pagalba iš kairės ir
"ačiū, ponai" į vieną ir į kitą pusę

kam čia tai žymėti, jeigu viskas, kas prasminga yra tik tą akimirką,

o gyvenimo planai tik tam, kad turėtum ką užsibraukinėti tuo metu, kai nerandi savo Bulvyčių su Mėsyte

omg cat

Vakar antrą nakties kepėm omletą, kuris buvo "maistas ne kūnui, o sielai",
Gavau dovanų skaisčiai geltonus triusikus su užrašu "Lucky one" iš pagarsėjusio meilės miesto....Berlyno.
Atsibudau nuo siaubo, kad kačiukas atsukinėja vandens butelį (OMG cat!!!)

gult

gult
puslapis, kuris pastoja kelią nuėjimui gulti

o dar tas kačiukas...

cam cam cam

spidercam'as buvo iškeistas į spiderman'ą su cam'u,
to pasekoje draugai nuoširdžiai susižavėjo nelauktu žestu

šaltibarščiai

Jausmas, kai trini krapus su svogūnais,
pro atidarą langą leidžiasi saulė, rankoje vyno taurė,
nes tai buvo vakarienės laukimo kompromisas
ir geniukai vudžiai čiulba kiemuose, vaikai spardo kamuolius ir tu žinai, kad jau nebeturi laiko,
kad jau nebeturi laiko, tik dar viena daina balkone ir einam.

Dienos dramos

Ji stovėjo prie viryklės ir nelaimingai sukaitusi prieš pietinę saulę kepė bulvinius blynus,
aš sėdėjau ant grindų palaimingai atsirėmusi į vėsų šaldytuvo kraštą ir klausinėjau:
1) Filmavimo kadravimo įtaka edrvinio garso koncepcijai.
2) Klausos "vakarėlio" efektas. Problematika kine.
3) Sinchronizacija ir jos techninė eiga.
4) Dialogo vertinimo kriterijai.
ir t.t.
Ji kuriam laikui sustingdavo, apversdavo blynus, nutęstavo "nuuuuu kaip..." ir persisvedavo ant kitos kojos, toliau žiūrėdavo pro langą, tarsi negirdėdama mano vis pasikartojančio komentaro: "tai tu čia bakalaurą giniesi ar aš?"
Nemalonus garsas nutraukė 18h snūdą. Tai žmogus nuskriejęs 20 metrų nuo susidūrimo su audine. Ak, kaip negerai susidurti akis į akį su bamperiu.

Žmonės rinkosi aplink, blynai svilo, saulė svilino, o man atkimšinėjant Alitos "Romeo", kamštis nurovė dalelę nago.
Dienos dramos. Ak.