Jie atėjo iš anapus kopų
atnešdami smėlio kitokio.
Išbrinkusios pėdos
ir suskirdę delnai
vaizdžiai lipdė istorijas
iš dykumų miglos
priimtinai lengvai.
Jų balsas sklido toli.
Egzotiškos natos
atsimušusios
į vietinių langus
parnešdavo mielinių bandelių
skleidžiamo kvapo.
Vakarinės pasakos
apie vandens ir smėlio,
žemės ir vėjo
kontrastus
sukeldavo nepaaiškinamą norą
kraustytis
į trapius namukus
atėjūnų greitai
suręstus.
***
O vakaruos ramiai
bangavo jūra.
Pamažėle nuplaudama tolyn
pakrantėje išmestą
senąjį, bet dar savimi
kvepiantį rūbą.
skamba: pj harvey- the dancer
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą