Noriu skėčio su taškučiais. Raudonais arba žaliais. Tokiais, kokių dar niekam nepadovanojau. Maža beliko paletė tadais...
Eina laikas ir vis ką nors atrandi. Nuo svarbių dalykų iki visiškų smulkmenų. Pavyzdžiui:
per dideli batai pritrina pūsles;
žmonės keičiasi;
turiu randų ant veido;
sintetiniai apatiniai yra nepatogūs;
jeigu tavęs nesuprato, tu dar nesi neteisus;
nesu kosmopolitė;
vištos kapstydamos žemę visada atlieka tą pačią kombinaciją: du kartus su viena koja pakapsto ir vieną- su kita;
turiu apgamą kažkur plaukuose;
pasaulis nėra labai didelis;
neatrasti draugai slepiasi ligoninės koridoriuose;
didžiausias kerštas yra už piktą atsakyti geru;
kad ir kas bebūtų, turkams vis vien patinku.
ir t.t.
tikrai, krūvos dalykų. Pliusas prie pliuso ir gauni sumą.
Sakau:
-Atsiprašau, bet lentelėje nėra tokio skaičiaus.
-ojojoj ojojoj, kaip gaila.
Akvile, vėl kalbi su savimi?
Prisigėriau...geltonos kavos.
Dėl ko verkia smaguriautojai?
grow...grow...grow...
Jeigu kada nors susitiksim, paklausiu. Paklausiu, ką jau tūkstančius sunkių naktų sapnavau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą