Einu į butą visai neplanuotai ir bijau. Nes juk ten būtinai mylisi mano kambariokė. Jaučiu gėdą ir nepasitenkinimą pačia savimi.
prieinu duris ir atsargiai rakinu jas
- tai gal bent paskambink...
mat Laurynas irgi galvoja, kad mano kambariokė mylisi.
paskambinu
atsilapoja durys, spėliojimai nepasitvirtina...bet vyksta tūsas.
didžiai nusiraminusi žengiu į vidų.
gegužinės pas Gretą. Ten šilta, tėvai šilti, grindys šiltos, tualete šilta- nors imk ir gulėk per amžius ant kilimėlio užsirakinęs.
- Ar nuolat storėji, Vyteni?
- taip, ir galiu tuoj pat tai pademonstruoti.
Balsas mutuoja kaip ir priklauso- vidury nakties, su draugais, kurie yra tau pažįstami tiek pat, kiek keliai iš mano naujojo buto į platųjį pasaulį.
kažkas įspiria mane į spintą ir laiko po raktu, kažkas gauna paragauti mėsytės ir išmirkusių javainių mentėmis. Viskas taip paaugliška ir smagu.
pamiegu lygiai tris valandas. Vairuotojui pasakau "labas rytas", jis man gausiai šypsosi ir klausia, kodėl tik iki Liepalotų. Atsakau, kad tokie tad jau tie mergaičių keliai.
rašau dabar, o atrodo, kad tai buvo pernai. Mhm.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą