Greta, Dovilė, Milena, Ieva matė mano kambarį su žalia arbata.
Monikutė ir Giedrė matė mano kambarį su vynu, kuris dvokia it "šuns tarpkojis". Vynas taip dvokia, kad neužtenka dviejų dienų jam išgerti.
Einu ant šulinuko, bet atsiduriu ant lovos su obuoliu, kurį galima rūkyti(?)
nuo septynių iki pirmos valandos su Giedre( Monika pasiduoda kovoje ir krenta ant žemės miegoti nelyginant nuvarytas nuo kojų arklys Edas) žiūrime teliką.
Pirmąsias valandas aktyviai komentuojame einančius kadrus.
Antrąją partiją gulime jau laisviau, ir kalbame mažiau, nes jėgos pamažu apleidžia.
Trečiąją partiją gulim kaip pūkinės kaldros ir sunkiai praverdamos burną kartkartėmis leidžiam sau nusižvengti.
Užmiegu sunkiu miegu.
Sapnuoju A. Urbaitienę, kuri man neleidžia taisytis iš kontrolinio gauto ketverto. Maldauju jos, bet ji tik kietai sučiaupia lūpas ir sako, kad padariau nedovanotiną klaidą.
Prabundu, kai Monikutei jos mama sako padaryti Jokūbui sumuštinių.
Trumpam dingstu iš eterio.
Kai įsijungiu, jau žinau, kad Man Reikia Eiti. Apsižiūriu, kad nelabai turiu kam pasakyti, kad jau man būtina eiti.
Užsimaunu kelnias. Maunuos kojines, nerandu maikės. Ah, maikės nei neturėjau.
Lėtai rakinu naujųjų namų duris su kažkokia kalte.
Niekas nepasitinka. Tik Katė kniaukia.
Tik jai ilgu.
Norėjau ją paglostyti, bet mus išskyrė šeiminkės užrakintos durys.
Pfu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą