Neištardamas teisingai mantrų, ieškai ramybės kitaip:
pusvalandį palinkęs prie veidrodžio visiškai užsimiršęs spaudai spuogus ir, kad ir kaip bebūtų keista, tuo metu išties nori, jog tavo veide inkštirų būtų daugiau nei lepšių į orą paleistų sporų.
Seniau vardas Kasparas man siejosi su šmaikščiu, strazdanotu, raudonplaukiu, mažo ūgio, pilkšvų akių vaikyščio portretu.
Niekada gyvenime nesu sutikus žmogaus su tokiu vardu.
Dabar Kasparas neprimena nieko.
Žodžiai vis labiau ir labiau atitrūksta nuo vaizdo
jie lapais plyšta iš spalvotojo katalogo ir dėliojasi telefonų knygos principu
jeigu mokėčiau piešti, pieščiau žodžius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą