2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

arkliuko kanopėlių ritmu

eidama iš mokyklos buvau nelaiminga, nes supratau, kad eidama iš darbo jausiuosi tokia pat nelaiminga
supratau, kad jau visadų visados jausiuosi auka
striukės kišenėle gliuksėjo litras pieno ir atrodžiau kaip idiotė besinešiojanti savo šlapimą,
o nosis šiaip visuomet raudona
ką jau čia
pilnatvės dėlei

nusipirkau šampūno, tai galėsiu išsitrinkti galvą
ir į svečius eiti arba tuos pačius svečius pasikviesti pas save
pala, o jei kviečiuos, tai gal reikėtų kitų svečių?

iš esmės, viskas, ką noriu veikti, tai žaisti "Brain test" iki kol išmokčiau visus elementariuosius įvykius ir palanki tikimybė nebūtų mažesnė => 99/100

artėjantis šimtadienis smarkiai užkartino širdį ir noras pariesti kojas po savimi ir kinkuoti galva, kolei problemos išsipręs, tapo dažnai aplankančia mintimi

tokiais štai revoliuciniais planais ir gyvenu

2 komentarai:

Ieva rašė...

kokios problemos prieš šimtadienį?m?

Totikė rašė...

daugybė...
norėtųsi, kad paskutinis šimtas dienų būtų malonios- it paskutinis pasispardymas.
o čia...pykčiai klasės viduje, supratimas, kad žmonės, kurie atrodė yra arti tavęs labai greitai nutolsta.

visi paklaikę
tai...neneša džiaugsmo.