data

Neutrinas kiaurai perlekia mano smegenis, pakeitęs krūvius ir raides
Vaikai išplėšo juostas nuo sienų, klykaudami ieško drakoniukų spintose ir garsiai šaiposi iš Tetos (nei šis nei tas...)
Konstitucija lieka diena iš dienos tyra, vis Akvilės rankų nesuteršiama.
Juk stengiuos!

agrastų arbata suartina

ne Amsterdamas

Žiūrint "Plona raudona linija" rieda riebios ašaros bliūdan
tiesiai ant jau kiek senstelėjusių cepelinų
ir tokiomis akimirkomis kažkodėl jaučiuosi tikra.

Atsigulusi į lovą mačiau pro langą melsvas šviesas,
o prie krūtinės spaudžiau drungliną pūslę, kuriai pasišildyti nebeužteko nei jėgų, nei noro.
Prieš užmiegant dar kartą peržiūrėjau mintyse Pasaulio Naują Modelį,
pertvarkiau visus Pasaulio Valdovės planus ir pavargusi pasidaviau kasnaktinei traukai.

taip diena iš dienos

Perl Harboras

šio įrašo nebus

Kokie pakraščiai...
šiandien išreiškiau abejonę dėl savo kelionės į Olandiją.
Juokinga buvo tik man vienai.
nes kada nors šoksiu stogais, šoksiu bambukų giraičių viršūnėse
su šilkiniais kimono ir gervėmis ant blakstienų,
šoksiu su kardais, sėlinančiais tigrais ir tūnančiais drakonais.

įkvepiu eukaliptų su mėtom giliai į plaučius ir suprantu, kad jei ir skrisiu, tai nebent iš balkono arba su pačiu balkonu žemyn

Kijoto miesto žmonės

Galiausiai nuolatiniu eilėraštuku maldauji valgyti ir
vis valdaisi nesušukęs į lyjantį dangų:
"Jankiai!!! Namo namo, sumauti jankiai!"

už tai ir dėkoju

buvo taip

Paveikta vakarykščių prancūzų viešnagės
šiandien naktį sapnavau vieną iš maloniausių sapnų savo gyvenime:
atvažiuoja prancūzų delegacija į mokyklą ir "nusižiūri"mane
"mes norim tavepasiimti"
"kodėl..?"- o važiuočiau kartu ir krepšiams nešioti
"norėtume, kad vaidintum Ameliją mūsų kuriamame filme"
nesvarbu, kad tas filmas jau sukurtas
ir nesvarbu, kad Amelija jau yra...
"bet aš nemoku prancūziškai!"
"važiuojam į Prancūziją. Su tavimi dirbs žmonės"
susimetu į tašę bloknotą popieriaus, "žolės" dėkliuką pilną piliulių su magniu, vienkartinių nosinių ir šeimos nuotrauką.

Ooo...jie mane mylėjo, gerbė ir garbino...ooo...

Sensacija

To dar nebuvo:
susirašinėju sau emeiliukais su lietuvių kalbos mokytoja Ona, kuriai apie 70 metų ir vargo nematau.
O ir rašymo stiliukas akviliškas...
į galą žmogus pasidarai drąsus.

triskart

šiandien man mojavo berniukas su skardiniu būgneliu
iš trečio aukšto
šiandien valgiau grikius ir buvo mažiau sūru
šiandien pastebėjau, kad pradeda pūti vanduo butelyje
šiandien gėriau pūvantį vandenį iš butelio
šiandien buvau kitokia nei vakar ir kitokia nei rytoj
šiandien mačiau drakono šešėlį

esu kvaila mergiotė, mindanti saulėgrąžas ant dėžutės dugno
kapt

susigalvosiu naują slaptažodį

ir į klausimą, kaip tiksliai išlyginti kelnias, nulenki galvą žemyn, nes atsakymo vėl nežinai
atsakymo nežinau ir aš
bet pirma paklausiau, pirma priverčiau tave nežinoti

atnešk, tėti, jiem tylos
atnešk tylos, kad, dėl dievo meilės, nebekalbėtų daugiau..!
žerk į smegenis,
kad ėjimas kartu net nebandytų priminti
kažko bendro

Prisimenu, kažkada žinojau, kur gyvena aidas
jis palikdavo Ženklus,
liaudyje vadinamus, Velnio Pirštais.
Rinkau ir tikėjau.
Kai vakarais pradėdavo gelti sąnarius, trindavau akmenis į savo kojas.
Tikėdavau ir padėdavo.

visa tai kažkur ir kažkada susitiks
viskas viskas
visa iki dangaus

išsijota

saule, ryžink mano kasa,

Plaukai vėl baigia pasiekti gėdingas vietas-
toks vislus tas pavasaris!

trūkčiojanti akis

Išvaryti žmogų iš proto ne taip jau ir sunku:
Pabudau 08:38h nuo siaubingo gręžimo garso.
Kietai užmerkusi akis iškentėjau iki 08:47h vaidindama, kad mano miego niekas nesutrikdė.
09:12h nusiprausi sėdėjau ant kėdės ir griežiau dantimis.
Iki 09:30h su malda lūpose laukiau, kol tie *yzdukai iš vieno aukšto virš manęs įgręš paskutinę vinutę.
09:38h neišlaikiusi apsiverkiau.
10:01h nusprendžiau, kad jau laikas skambinti policijai.
10:08h gavau žinutę, raginančią apleisti savo urvą.
Apie 10:12h tai ir padariau.
Per tris valandas agresija nuslūgo.

Kai grįžau namo, jie gręžė...
kai valgiau plovą, jie gręžė...
kai skaičiau, jie gręžė...
kai ploviau grindis, jie gręžė...
kai žiūrėjau filmą, jie vis dar gręžė...

Dabar yra 16:15 ir jaučiu, kad tuoj nutrūks pas mane žalias laidžiukas ir užlipusi laiptais aš ten juos visus išgręšiu.

ir aš ten buvau

Žinodama, kad visam pasauliui yra be galo įdomu, ką aš veikiu, kai nieko neveikiu,
mestelsiu jums peno gyvenimui:
miegojau. Taip taip, miegojau perpiečių/poguliuko/popiečiuko/po pietų.
Ir sapnavau, kad mokyklos bufete apsigyvena dramblys. Toks...ne pats didžiausias, bet karamelinių bandelių reikia apie 100 per kiekvieną valgymą.
O mokiniai už savo pinigėlius perka tas bandeles, kad tik jis nenudvėstų iš bado, o po to susirūpinę skaičiuoja centus.

Direktorė su Bataitiene meiliai susiglaudusios kalba:
- Tai buvo geriausias mūsų pirkinys per visą gimnazijos istoriją...
- Taip, išties. Svarbu auklėti mūsų jaunąją kartą.
- Dabar ji rūpinsis silpnesniais, galvos apie kitus, o tik tada apie save.
"Nuostabi visuomenė...nuostabi visuomenė..."

dramblys krato straublį ir sako :"bhūūūūū!"

šiandien per pietus buvo desertas

visai netikėtai pamčiau,
kad darausi kažkokia užaugėlė:
sesės draugė baimingai taria man "tu",
rankos sumoteriškėjo
ir net išmokau KEPTI KOMPAKTUS

o kad toliau tokia progresija...

nū?

svarbu, kad yra planų

Šiandien per matematiką buvo atėję reklamuoti savo kolegiją trys Klaipėdos jūrininkai:
"atlyginimas svyruoja nuo 6 iki 36 tūkstančių"
"tai universali specialybė, o išsilavinimas pripažįstamas visame pasaulyje (ne taip kaip koks VU...)"
"apkeliausite visą pasaulį!"
"gausite bendrabutį, uniformą,o stipendija 260Lt"
"nereikia mokėti plaukti- mes jums parūpinsime nenuskandinamų kostiumų"
"kartą išplaukę į jūrą, niekada nebegrįšite į įprastą kontinentą"
vyrai buvo išsiskutę tikras jūrininko barzdeles,
o mergina- seksuali blondinė su ryškiu slavišku akcentėliu:
-nū...nėko čią labaij niriaikia stojant:vyso labo matimatikos yr lietūvių kalbos igzamino...nū yr paskuj dar fyzika beij ūžsienio kalbą svabū. Yr vyskas.

sėdėdama pirmame suole nuolat jai šypsojaus, mergina raudo ir "atšypsodavo"man atgal
nū niblogaij, niblogaij

sueis

Saulė, "Akvilės gimtadienio grojaraštis", žemės kvapas, akcijinės kriaušės ir purūs plaukai neša vieną gerą jausmą
"take me oooooon..."ir jau beveik tik šuniui suvokiamu dažniu spiegiant "taaake meeeee...!"
Pamažu nusižiūriu, ką galėčiau išsinešti iš buto. Labiausiai vilioja Power Rangers spalvotai įrėmintos figūros.
Plakatas sako, kad tai tik 1995 metai!

Vudstoko jubiliejus artėja.
Šiam reikalui jau paruošti hipiški apdarai.
Meu :>

Po velnių, Margarita, ką aš čia matau???

nemiegok!

norėčiau visiems palinkėti valios,
o ypač sau

Nežinau, kas man atsitiko:
seniau tik užuodus čiobrelius norėdavau sirgti,
o štai dabar geriu jau trečią puodelį arbatos ir vargo nematau.

vardas svarbu

"kaip ji atrodė?"
"blogai...nu taip..."
"kaip?"
"kaip...kaip atrodytų mergina vardu Liusė"
"supratau...blogai..."

pykšt-pokšt, tu negyvas

šiandien prigrėbiau keturis karučius kaštonų
ir vežiau juos deginti
paskui degė, paskui dūmai, paskui smirdėjo balta spalva

prisiminiau, iš kur atsirado tie randai ant mano veido
su Vaidu deginom plėvelę ir mėtėm laužan kaštonų saujas, nes viduje užvirusios sultys ištaikingai pokšteldavo
plėvelė+sprogimas="smirda mėsa!!!"

pavasaris visuomet atneša sentimentalios poezijos į širdį
geri laikai ar blogi laikai,
bet stipriai jaučiu, kad mano

jei karas, tai karas

rašyk, o, vyre!

Rašdžio stilius prašmatnesnis net už rokoko interjerą,
bet tai vienas iš tų retų atvejų, kai toks ištaikingumas neužknisa.

Salmanas su savo žmona (!)

Ir dar gavęs Booker of Bookers premiją jis laiko savo glėbyje bent 20 metų jaunesnes pupytes.
Tiesa, kiekvienas doras musulmonas norėtų pasidaryti iš jo odos mušamąjį būgnelį.

basta

Ką tik grįžau iš pakasynų

Prieš keletą dienų nustipo mano pirmasis ir vienintelis šuva Blusius.
Padovanotas 7tojo gimtadienio proga, Blusiukas tepasiekė dviejų sviesto pakelių svorį ir po gerus metus užtrukusios kovos, atsikratė blusų(o vardo ne). Dantys jam išbiro dar tada, kai man dygo nuolatiniai, tad buvo garbingai iškeltas į pensiją ir tarnybą ėjo prie kluono (aut.past.daržinė).

Niekas nesiėmė laidojimo reikalų ir kažkodėl laukė manęs grįžtant iš Šakių.
Taigi...
Iškasiau didžiulę duobę po savo vaikystės ąžuolu:
kastuvas smigo į sugurusią žemę, plėšė medžių šaknis ir džeržgė praslysdamas smėliu,
o aš kasiau vis gilyn ir gilyn.
Vienu metu pagalvojau, kad gal net visai būtų padoru palaidoti jį su visa savo būdele, mat Blusiui ta lėlių dėželė buvo svarbiau už jį patį.
Užberiant žemes, sugriebė širdį.
Ir ne todėl, kad tai būtų buvęs Mano Šuo iš didžiosios raidės,
ne,
todėl, kad vėl atėjo laiko pajautimas.

Uždėjau velėną, paspaudžiau batu ir susilaikiau nepadariusi tikro kapelio su gėlėmis bei kryželiais(kaip darydavau vaikystėje)

Amžinų jam Ganyklų,
(nuimta kepurė)

tarp mūsų mergaičių

Žinoma, galiu kalbėti ir normaliai,
žinoma, kad galiu papasakoti apie tai, kaip stebėjau virtuvėje tupinėjančią Margaritą ir be atvangos vėdinančią "dukofkę" dėlei to, kad pyragas nesusviltų
arba apie Monikutę, kuri užmaišė praktiškai taukinio padažo čipsams (viso labo suėdėm pakelį grietinės ir pusę stiklainio majonezo),
arba apie tai, kaip 5,99 Lt tampa pižamų vakarėlio atidarymo kaltininku,
o atsiveriantis veidrodis- pižamų vakarėlio uždarymu bejėgiškai gulint ant čiužinio.
Užmigus šeimininkei teko kišti į spintą jos klaikiai tvaksintį laikrodį ir dar vaidinti, kad išjungėme kompiuterį.
Žinoma, galėčiau papasakoti, kaip atsibudau ir nežinojau, kurios kojos iš tos krūvos yra mano. čiužinys gėdingai išsileidęs ir dubens kaulas skaudžiai įsirėžęs į žemę.

kartais žmonės teikia džiaugsmą

škac, mirtie, visados škac!

Kaip čia dabar yra, kad
maudydamasi susigūžiu vonioje, nes apima siaubinga baimė, jog tuoj atidarys duris žmogus su kabliu vietoj rankos ir dušas man taps neįveikiamais spąstais;
miegodama bijau apsiversti ant kito šono, nes jaučiu/žinau, kad prie spintos kabo aktyvus pakaruoklis;
kartais taip ir neišdrįstu nueiti į virtuvę, nes atrodo, kad ten rūkydami žaidžia kortomis skeletai;
kopdama laiptais į butą pradedu bėgti todėl, kad mane vejasi Tamsos Riteris.

O šiandien sapnavau, kad istorijos mokytoja atneša "labai naudingos medžiagos egzaminui":albumėlis su nuotraukomis, kurias paspaudus(play) praeina klipukas apie žydų vaikų kankinimus(odos lupimas, akių badymas, galvos kiaušo traiškymas)
"Medžiaga yra tokia išsami", kad net gali nusikelti į pačią mediją:
Esu su milinėmis kelnėmis ir kaliošais, mano plaukai krenta iš po skaros ir dusdama bėgu pas žmones, kurie neuždaužo mergaičių akmenimis.

Prisimindama Lukjanenko, pasakyčiau, kad tokie sapnai pakrautų ne vieną tamsųjį.

tfu tfu tfu....

gniūžtės iš ilgesio

man laikas eiti

prisimindama praeitą pavasarį,
baraką,
vakarinės saulės kvapą,
žemąją lovą(ir dulkes po ja),
salotas su optima linija majonezu,
galiausiai salotas apskritai be majonezo,
tam tikrą kremo kvapą,
miegamines kojines,
katžolės želmenis,
vaflius tik iš miltų, vandens ir cukraus,
Alinos Orlovos- Ramuma,
rakinamų durų garsą,
Čipoliną,
nerašytas erdvės pasidalinimo taisykles su kambarioke,
stalinės lempos geltonumą...
...visa tai prisimindama nusišypsau, nes
man laikas eiti

moč, trenk man akmeniu

Na, mielieji,
su jumis sveikinasi bene kvailiausia pasaulyje boba.
Tris mėnesius psichologiškai ruošiausi IT raštingumo testui, o pasirodo, kad aš jo net nesu pasirinkusi.
Taigi, jei pasirodys, kad dar ir olandų kalbos valstybinio negalėsiu laikyti, pažadu, kad nenueisiu ir į jogos egzą.
išties...apmaudu.
Dėl išsiblaškymo, dėl supratimo, kad IR TU gali būti vienas iš tų nesuvokiamų atsilupėlių.

besisukdama "Radiodread'ų"- Karma Police antrąją valandą, atneša nusiraminimą
jaimaika-jamaika-jamaika-jamaika....

meu ar miau?

Antrą kartą gyvenime, džiaugiuosi Kovo 8tąja.
Žiū, gal jau nebereikės ir per Valentino dieną vaflius kepti...

Mačo, iki kito mačo :)

grąžinkit merginoms mačo!

Štai tokia ta diena:
valgau balandėlius, geriu vyšnių arbatą, klausau Jamiroquai,
mėgaujuos saule iš ketvirto aukšto ir laukiu (ne)planuotojo badminto mačo.
Dar norėjau pasakyti, kad apima neįprasta džiuguma, kai išklysti iš savo įprasto savaitinio kelio, buities, ir darai ką nors kitaip.
Jauties kitaip.

Šiandien tik atsibudus, nusiklojau kaldrą ir iškėlus kojas į viršų, žiūrėjau į pėdų pirštus.
Paprasti džiaugsmai paprastiems žmonėms.


spec.L. kaip konanų analogas

Nusidažęs kėkštas rankas žalsvai,
saugojo mano primerktas akis.
Sakė, kad neičiau artyn,
sakė, kad nenuklysčiau tolyn.

Sakė tai, ką norėtų išgirsti žmogus su nespalvotom rankom.

bobytiški batukai

Nusipirkau bobytiškus batukus:
juodi, odiniai, poros centimetrų keturkampiu kulnu, baisingai apvaliomis noselėmis ir, žinoma, su dirželiu, kuris perjuosia mano bliuzinį randą.

Ką daryti, kai nusperki bobytiškus batukus?
Arba virsti bobyte, arba pradėti šokti stepą lietingomis dienomis vietinės kultūros namų antrajame aukšte.
bet kokiu atveju,
kitas ritmas
bet kokiu atveju,
šiuo metu žinau dėl ko kvėpuoju

aš pykstu?

vyrai mane mokė estetikos
vyrai man sakė pasiskaityti knygučių, kad galėčiau kalbėti garsiai
vyrai man sakė, kad ne be reikalo neišlaukiau informatikos bandomosios įskaitos

šypt

"Rūkstančios musmirės"

(c)Vėja
vien dėl pavadinimo buvo verta įdėti

kai nemoku, einu ratu

gerai, kad vis atsiranda žmonių, kurie visai mielai man padeda
apskritai, kad padeda

kažką pasidariau savo kompui ir dabar ant viso desktopo esančios ikonėlės yra užžymėtos
ir atžymėti neišeina
išjungiau kompą- įjungiau
o jos vis dar mėlynos
kadangi nelabai trukdo...tai tegu sau ir būna.

pagaliau atsikračiusi aukštos tempetarūros sukeltų vizijų, sugrįžtu į gyvenimą