Žiūrint "Plona raudona linija" rieda riebios ašaros bliūdan
tiesiai ant jau kiek senstelėjusių cepelinų
ir tokiomis akimirkomis kažkodėl jaučiuosi tikra.
Atsigulusi į lovą mačiau pro langą melsvas šviesas,
o prie krūtinės spaudžiau drungliną pūslę, kuriai pasišildyti nebeužteko nei jėgų, nei noro.
Prieš užmiegant dar kartą peržiūrėjau mintyse Pasaulio Naują Modelį,
pertvarkiau visus Pasaulio Valdovės planus ir pavargusi pasidaviau kasnaktinei traukai.
taip diena iš dienos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą