apie meilę

štai
jau trečia diena, kai mano vidų plėšo stiprūs jausmai
širdis pilasi kraujais, kai...
prieš akis iškyla Antonas Gorodeckis.

Jis gi vyras ne strielka i ne bielka:
atsikalbinėja prieš Didįjį Zabuloną,
šaipos iš Tamsiųjų,
Sankt Peterburgą pažįsta geriau nei aš trečią "Gulbelės"aukštą,
kišenėje nešiojas ne tik cigaretes, bet ir saują amuletų,
šokinėja it padykęs Sutemose,
valgo lašinius i cibulius užsigeriant nevalyta vodka,
o iš plaukuotos krūtinės moka mylėti moteris, oho, tikras moteris!

Kai Antonas eina į mirtiną mūšį, įsijungia jis mp3 ir išgirsta dainos žodžiais sau pranašystę.
Ir. Pradžioje jis net turėjo draugelį vampyrą, kurį, tiesa, teko vėliau nudobti, ba biskį pasauliui problemų darė, bet čia ne esmė.
Esmė tame, kad jis toks...kurį gerbčiau (!)

Antoooonai....