arti

Už eilėraštį,
kuris neštų gražiausią pasaulyje liūdesį
iš šviesiausių birželio naktų,
iš muzikos, kurią visuomet turi galvoje, kurią visuomet laikei šiai akimirkai,
iš Vienadienių žiedų kvapo, kurioms šis vakaras buvo paskutinis,
iš drėgnos žolės gaivos, miško aido, naktinių paukščių klegėjimo, žvaigždžių rikiavimosi erdvėje,
iš paties savęs.
Už eilėraštį, kuris dar kartą sugebėtų pasakyti, kokie yra svarbūs ir geri dalykai,
kurie jau šimtus metų yra geri visiems.
Už eilėraštį, kuris nebaustų banalybėmis, bet pasakytų tai, ką mes iš tiesų jau visi seniai žinome.