Kartais nuplanuoji kiaušinius kepti pusryčiams, bet kepi ketvirtą valandą ryto, nes nujauti, kad niekam nebebus jėgų jų valgyti sutartu laiku.
Kartais apsigaubęs šlapiu rankšluosčiu tirti vidurnaktį išėjęs laukan iš pirties, vaikai japoniškas pabaisas iš bruknių plotelio, neaiškiai šūkalioji:"Trešnės tę, trešnės šę! Lauk!".
Kartais sėdi ir galvoji, gėda ar principai yra stipresni. Aplink sėdintys galvoja tą patį.
Kartais klausaisi valandų valandomis svetimų gyvenimo istorijų ir maloniai viskas pinasi į bendrą Pasaulio Tėkmės Viziją. Kaip neišvengiamybė, kaip tvirtybė, kaip savęs įleidimas į istoriją.
Nominuoji žmones įvairiose srityse "Nominuok 2009".
(tikriausiai jie tų nominacijų net ir verti)
Tik siūbuodamas kartu su scenos pilkomis užuolaidomis galvoji ką skirtum kam.
Širdyje telpa daugybė prizų ir padėkos žodžių, kuriuos vieną dieną surokuosiu ir paskelbsiu viešai.
1 komentaras:
gražus ir geras įrašas
Rašyti komentarą