Džiaugiuosi akimirkomis, kai užsižiūrėjus į vieną tašką
dingsta iš galvos žodžiai,
lieka juodų-baltų linijų bei rutuliukų kompozicijos.
Lieka galvoje muzikos kvapas ir nieko panašaus į
"savo egzistencijos metu siekiu išlaiktyti nekvestionuojamą esmę, kurią surasiu būties lygmenyje" (???).
Išlaikyti tai, ko net neturi.
Antakalnis man patinka. Čia žmonės geri ir gražūs. IKI yra arčiau tavo namų.
Čia važinėja troleibusai ir dirba paštas iki penkių.
Ant gatvės bordiūro kartais sėdi ispanai ir gurkšnoja kepy ais frut.
Šiukšles išveža dažniau nei mes jas išnešame.
Kartais ateina Dujininkai arba Vandenininkai ir žiūrėdami pro durų didinamąją skylutę skambina.
Kartais ateina Voverė ir neapvalgo.
Čia aš geriu ne arbatą, o sojos pieną su miežine kava.
sing
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą