2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

labas, nežinau tavo vardo,bet žinau, kur tavo apgamėlis

Namo pareiti gali besikalatojančiomis rankomis,
nes pyksti kaip velnias,
kaip patys Šėtono inkstai.
Tave gali priversti šešias valandas klausyti baisias gyvenimo istorijas (tėvas išspardo dantis mamos meilužiui, tėvas kirviu laužiasi į namus, mama kviečiasi kartu nusižudyti ir t.t.)
Tave gali išrengti nuogai prieš salę žmonių ir padaryti dar silpnesniu nei toks esi.
Ir ašaros. Ir psichozė, kuri nenorint įtraukia.
Krauju lipinama grupė.

Galbūt taip spardosi individualumas, galbūt tai baimė.
Galbūt tiesiog yra normalu nenorėti atskleisti dvi savaites matomiems žmonėms savo demonų.
Galbūt esu susikausčiusi. Galbūt dėl to kalta mano muzika.

Neris veda takelį iki pat mano namų.

Komentarų nėra: