Užribiuose
laukia savo eilės nepanaudotos raidės,
pavydžiai stebi prasmingus žodžius, einančius tvarkingai
vienas paskui kitą
vienas po kito.
Tuščios erdvės, kurias gali užpildyti kaip nori,
bet išsigąsti švaros
ir pats išeini į užribį, kad galėtum stebėti,
kas įvyks.
Nieko neįvyks- jau eidamas žinai.
...ir kiekvienas žingsnis sunkiais mėlynais batais ant apledėjusių plytelių
veda į užribį
vis toliau ir toliau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą